Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, Erikai Palepšienei, dalyvaujant ieškovo S. T. atstovui advokatui Gintarui Degimui, atsakovei ir atsakovės G. P. įstatyminei atstovei G. P., jos atstovui advokato padėjėjui Sauliui Gabniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovėms G. P., G. P. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad 5 procentus metinių palūkanų priteisimo galimybę numato įstatymas, todėl šis ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad 2007-07-13 tarp S. T. (paskolos davėjo) ir G. P. (paskolos gavėjo) sudaryta sutartis, kurios pagrindu S. T. paskolino G. P. 130 000 Lt, o G. P. paskolą priėmė ir įsipareigojo ją grąžinti iki 2010-07-13. Sutartis patvirtinta Klaipėdos miesto 6-ojo notaro biuro notarės L. P., notarinio registro Nr. LP-7977.

Dėl skolos

Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai 2007-07-13 sutarties pagrindu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.873 straipsnio 1 dalis nustato, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Nagrinėjamu atveju nei viena iš šalių neginčija, jog skola ieškovui nebuvo grąžinta sutartyje nustatytu laiku ir nėra grąžinta iki šiol.

CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, atsako už palikėjo skolas, o jeigu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai. VĮ Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašo duomenys bei 2016-10-06 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad po G. P. mirties (2016-03-28) jo palikimą priėmė mirusiojo sutuoktinė G. P. ir duktė G. P..

Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei surinktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas, priteisiant ieškovui solidariai iš atsakovių 37 650,60 Eur skolos.

Dėl 5 proc. palūkanų

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovių 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė G. P. su tokiu ieškovo reikalavimu nesutinka, kadangi sutartyje šalys nebuvo sutarusios dėl palūkanų mokėjimo, šalių valia buvo nukreipta į paskolos suteikimą bei gavimą be palūkanų. Taigi byloje yra kilęs ginčas dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo.

Kaip minėta, pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog skola ieškovui turėjo būti grąžinta 2010-07-13, tačiau negrąžinta iki šiol, taigi atsakovės įstatyme įtvirtintos ir sutartyje sulygtos prievolės tinkamai ir laiku grąžinti skolą nevykdė. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinę, jog procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010 ir kt.). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą.

Nors atsakovė savo nesutikimą su šiuo ieškovo reikalavimu grindė tuo, kad sutartyje palūkanos nebuvo sutartos, teismas pažymi, jog pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo, o ne iš sutarties. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007).

Įstatymas numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). CK 6.37 straipsnio dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką, ieškovui iš atsakovių priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 50,00 Eur žyminio mokesčio, 107,00 Eur antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bei 200,00 Eur advokatui už suteiktą teisinę pagalbą, iš viso 357,00 Eur. Prašo šias bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovių. Ieškinį patenkinus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais bei atitinkančios rekomenduotinus dydžius, priteistinos iš atsakovių (CPK 93 str. 1 d.). Patenkinus ieškinį, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

2016 m. birželio 10 d. nutartimi ieškovas buvo atleistas nuo dalies, t.y. 1571 Eur, žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškinį patenkinus visiškai, ši žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovių valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl sprendimo išdėstymo

Atsakovė teismo posėdžio metu prašė priteistos skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, padalinant mokėjimus per trejus metus.

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas iš esminių civilinio proceso principų – teismo sprendimo privalomumas, reiškiantis, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymuose nustatyta tvarka. CPK 284 straipsnio l dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004).

Bylos duomenimis bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad šiuo metu atsakovės pajamas per mėnesį sudaro apie 800 Eur. Ji viena augina ir turi išlaikyti nepilnametę dukterį. Nurodė, jog stengiasi parduoti paveldėtą nekilnojamąjį turtą tam, kad galėtų grąžinti įsiskolinimą. Darytina išvada, jog atsakovė šiuo metu neturi ir negali sumokėti ieškovui visos priteistos sumos iš karto, sutinka priteistą skolą sumokėti per trejus metus. Ieškovas tam neprieštarauja.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju sprendimo išdėstymas ir priteistos 37 650,60 Eur sumos išmokėjimas ieškovui per trejus metus nepažeistų ieškovo teisėtų lūkesčių ir jo interesų, tačiau sudarytų atsakovei didesnę galimybę atsiskaityti su išieškotoju ir galimai išvengti priverstinio skolos išieškojimo proceso. Ieškovui iš atsakovių priteistos skolos mokėjimas išdėstytinas lygiomis dalimis trejiems metams (CPK 284 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Atsakovė prašė teismo pakeisti 2016 m. birželio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant konkretų atsakovėms priklausantį turtą – ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės garantuotų sprendimo įvykdymą, o šiuo metu antstolės areštuotas visas atsakovėms priklausantis turtas apsunkina skolos grąžinimo galimybes. Be to, nurodė, jog siekia parduoti kitą nekilnojamąjį turtą, o iš gautų lėšų dengti skolą. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu su tokiu atsakovės prašymu nesutiko.

CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.

Iš 2016-10-06 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo nustatyta, kad atsakovės paveldėjo ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2016-09-07 duomenimis – 52 500,00 Eur, atsakovės taip pat paveldėjo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2016-09-08 duomenimis – 2040,00 Eur. Taigi abiejų nekilnojamojo turto objektų bendra vertė sudaro 54 540,00 Eur, t. y. gerokai viršija skolos sumą. Ieškovas, nesutikdamas su laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu, jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pakeitus laikinąsias apsaugos priemones iškils grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nepateikė.

Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis), todėl teismas, įvertinęs byloje ištirtas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, siekdamas nepažeisti šalių interesų pusiausvyros, sprendžia, kad yra pagrįstas pagrindas atsakovės prašymo tenkinimui ir laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui, panaikinant 2016 m. birželio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir pritaikant konkretaus nekilnojamojo daikto areštą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovių G. P. ir G. P., atstovaujamos įstatyminės atstovės G. P., 37 650,60 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 37 650,60 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-06-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui S. T..

Teismo sprendimo įvykdymą ir iš atsakovių priteistos 37 650,60 Eur sumos mokėjimą išdėstyti trejų metų laikotarpiui, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis po 1045,85 Eur.

Priteisti iš atsakovių G. P. ir G. P., atstovaujamos įstatyminės atstovės G. P., lygiomis dalimis, t. y. po 178,50 Eur iš kiekvienos, bylinėjimosi išlaidų ieškovui S. T..

Priteisti iš atsakovių G. P. ir G. P., atstovaujamos įstatyminės atstovės G. P., lygiomis dalimis, t. y. po 785,50 Eur iš kiekvienos, žyminio mokesčio valstybei.

Pakeisti 2016 m. birželio 10 d. nutartimi (patikslinta 2016 m. birželio 15 d. nutartimi) atsakovių nekilnojamajam turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant konkretų atsakovėms G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) (atstovaujamai įstatyminės atstovės G. P.), priklausantį nekilnojamąjį turtą: ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Areštuoto turto savininką paskirti areštuoto turto saugotoju ir apriboti teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant areštuoto turto valdyti ir naudotis juo.

Atsakovėms išaiškinti, kad jos atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo sprendimo įregistravimo Turto arešto aktų registre momento.

Įsiteisėjus sprendimui, jo kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.