- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-201-230/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-18609-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Dalė Burdulienė, Dmitrijus Korsakovas
- Ieškovas
- UAB ,,Pix“
- Atsakovas
- V. K., D. R. K., J. S., A. P., Pranciškui G
- Trečiasis asmuo
- V. M., Kauno miesto savivaldybei, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, K. G., S. L., V. L., R. S., R. B., D. M., S. K., R. D., J. K. J., A. S., R. M., G. G., S. B., A. B., UAB „Nitva“, UAB „Kristinola“
- Kategorijos
- 25.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB ,,Pix“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1653-435/2011 pagal ieškovo UAB „Pix“ patikslintą ieškinį atsakovams V. K., D. R. K., J. S., A. P., Pranciškui G. Š., A. G., tretiesiems asmenims V. M., Kauno miesto savivaldybei, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, K. G., V. M., S. L., V. L., R. S., R. B., D. M., S. K., R. D., J. K. J., A. S., R. M., G. G., S. B., A. B., UAB „Nitva“ ir UAB „Kristinola“ dėl nuosavybės teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Pix“ patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė leisti be atsakovų A. P., V. K., A. G., J. S., D. R. K., Pranciškaus G. Š. sutikimo atlikti UAB „Pix" nuosavybės teise priklausančių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įvažos (bromos) atstatymo darbus pagal paruoštą projektą. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovai yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų (patalpų) savininkai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios pirmame aukšte, ir į šias patalpas įeina dalis patalpų, kurios suformuotos dar sovietiniais laikais užmūrijant įvažą (bromą), t.y. 1978 m. siekiant padidinti buvusios mėsos parduotuvės plotą buvo užmūryta sena istorinė įvaža prie namų, adresu (duomenys neskelbtini). 1994 m. ieškovas įsigijo mėsos parduotuvę, kartu su inventorizuota ir priskirta prie parduotuvės patalpų istorine įvaža. Nuo 1998 metų UAB „Pix“ siūlė Kauno m. savivaldybės administracijai atidaryti istorinę įvažą į kiemus (duomenys neskelbtini). 2005 m. buvo užsakytas bromos atidarymo projektas, 2006 m. parengta projektinė dokumentacija pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio specialiąsias paveldosaugos sąlygas, surinkti visi tam reikalingi dokumentai, išskyrus leidimą statybai. Dėl pravažiavimo atstatymo 2005 m. vasario mėnesį buvo įvykdyta namo gyventojų apklausa, kurios metu iš 13 butų, 3 negyvenamų patalpų, 18 savininkų, buvo gauta 11 pritarimų iš namo Nr. 14, po 2 iš namų Nr. 14a ir 14b. 2005-02-23 bendrojo naudojimo objektų administratoriaus - SĮ „Santakos butų ūkio“ direktorius A. V. patvirtino Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų apklausos protokolą su išvada, kuria sutiko, kad UAB „Pix“ per dalį nuosavybės teise priklausančių patalpų atstatytų privažiavimą į namų (duomenys neskelbtini) kiemą. Kadangi Kauno miesto savivaldybės administracija vilkino statybos leidimo išdavimą, įvaža nebuvo atidaryta, o 2009 m. Kauno m. savivaldybės administracija pareikalavo padaryti naują įvažos (bromos) atstatymo projektą ir naujai surinkti namo savininkų pritarimus atstatyti įvažą. Antrą kartą buvo užsakytas įvažos (bromos) atstatymo projektas ir 2010-01-10 buvo parengta visa projektinė dokumentacija bei gauti visi leidimai ir reikiami dokumentai iš kitų institucijų. Pakartotinai renkant patalpų savininkų parašus dėl sutikimo atidaryti bromą dalis gyventojų jau nebesutiko, kad įvaža būtų atstatyta, todėl ieškovui 2010 m. nepavyko iš naujo surinkti namo bendrasavininkių sutikimo. Atsakovai parašė Kauno miesto savivaldybės administracijai prašymą, kuriame nurodė, jog nesutinka, kad būtų vykdomi kokie nors statybos darbai, susiję su bromos (įvažos) atstatymu, kadangi namas labai senas, jam reikalingas kapitalinis remontas, ir bet kokie statybos darbai gali sukelti neigiamas pasekmes. Tačiau yra atlikta statinio dalinė ekspertizė, pagal kurios išvadas išardžius įvažos atitvėrimo sienas pastato mechaniniam patvarumui ir pastovumui įtakos neturės, todėl atsakovai nepagrįstai nesutinka su įvažos atstatymu ir yra pažeidžiamos ieškovo nuosavybės teisės.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo UAB ,,Pix“ atsakovėms V. K., D. R. K., J. S. ir A. P. po 500 Lt išlaidų advokato pagalbai, o valstybei - 92,29 Lt. Teismas, atmesdamas ieškinį, nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose ne kartą yra pasisakęs, kad bendrasavininkio sutikimas turi būti gaunamas projektavimo metu, pasiūlymas statyti ir rekonstruoti statinį turi būti aptartas su bendrasavininkiais iki projektavimo sąlygų išdavimo, jiems turi būti pateiktas statybos ar rekonstravimo projektas, kuriame turi būti nurodyti esminiai objekto pertvarkymo duomenys, pakankami bendrasavininkiams nuspręsti, ar jų teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, nustatė, kad ieškovas šių reikalavimų nesilaikė, nurodęs, jog atsakovai nesileido su juo į bet kokias kalbas dėl įvažos atstatymo ir patys vengė susipažinti su bet kokiais dokumentais, tame tarpe ir su projektine įvažos atstatymo medžiaga. Atsakovai teigė, kad jiems niekas jokios projektinės dokumentacijos nepateikė, todėl jie nei pritarė, nei atsisakė duoti sutikimus dėl numatomų darbų atlikimo, ir todėl laikė, kad ieškovas iškėlė jiems niekuo nepagrįstus reikalavimus teisme. Teismas taip pat nustatė, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys, ne kartą nagrinėjęs šį klausimą, pritarė istorinės įvažos atidarymui. Tačiau teismas padarė išvadą, kad esant iš esmės prieštaraujantiems šalių paaiškinimams dėl to, ar iš tikrųjų ieškovas įvykdė jam įstatyme numatytą pareigą supažindinti namo bendraturčius su numatomais konkrečiais rekonstrukcijos darbais, būtent ieškovas turėjo pateikti įrodymus šioms aplinkybėms patvirtinti, tačiau jų nepateikė. Todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovai atsisakė duoti sutikimą dėl numatomų darbų. Nors teismas nustatė, kad atsakovai žinojo apie ieškovo ketinimus atstatyti įvažą jau nuo 2005 m., ir jie 2009 m. per savo atstovę kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl įvažos atstatymo uždraudimo, tačiau padarė išvadą, kad tai negali būti vertinama, kaip atsisakymas duoti sutikimą, kadangi pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bendraturtis duoda sutikimą ne bendrai teisei į statybą realizuoti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Ieškovo atstovas pripažino, kad jis asmeniškai nebuvo pateikęs atsakovams 2010 m. projekto ir tinkamai neorganizavo atsakovų supažindinimo, todėl teismas laikė, kad ieškovas neįrodė savo teisių pažeidimo. Dėl šių priežasčių teismas ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Pix“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį patenkinti, bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normas. Apelianto nuomone, teismo išvada, jog ieškovas neatskleidė ir nesupažindino atsakovų su tuo, kokio pobūdžio, apimties įvažos atstatymo darbus ketina atlikti, yra nepagrįsta, padaryta tinkamai ir visapusiškai neįvertinus bylos aplinkybių ir joje esančių įrodymų bei neatsižvelgus į susiklosčiusią situaciją. Apeliantas nurodo, jog byloje pateikti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovai savo nesutikimą dėl įvažos atstatymo darbų atlikimo yra išreiškę aiškiai, jie aplamai, o ne dėl darbų apimties, nesutiko su tokių darbų atlikimu, apie kuriuos jiems buvo žinoma, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino. Ieškovui nebuvo jokių abejonių dėl tokių atsakovų nesutikimų buvimo fakto ir todėl ieškovas įgijo teisę kreiptis į teismą ir reikalauti leisti atlikti įvažos atstatymo darbus be jų sutikimo. Be to, ieškovas visą laiką ketino gauti atsakovų sutikimą ne abstraktiems, o konkretiems statybos darbams, t.y. įvažos atstatymo darbams atlikti, byloje yra pateiktas projektas, kuris yra analogiškas 2005 m. projektui, kai pirmą kartą buvo rengiamasi įvažos atstatymui. Ieškovas tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, kreipėsi į UAB „Žaidas“, Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamentą, pateikdamas paklausimus atsakovams dėl sutikimo atlikti įvažos atstatymo darbus, o akcininkas V. M. pats asmeniškai siekė apie tai informuoti atsakovus. Be to, statinio dalinės ekspertizės aktas ir liudytojo V. L. apklausa patvirtina, kad įvažos atstatymo darbų atlikimas neturėtų jokio neigiamo poveikio pastatui, įvažos atvėrimo darbai yra techniškai galimi ir jie suderinti su visomis atsakingomis institucijomis, todėl bendrasavininkių interesai nenukentės. Apelianto nuomone, bendrasavininkai, nesutikdami dėl darbų atlikimo, iš esmės nurodo tik abstrakčias ir bendro pobūdžio nesutikimo priežastis, tačiau konkrečių argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių teiginius, jog įvažos atstatymo darbai pažeis jų interesus, byloje nėra pateikta. Todėl, nesant motyvuoto bendrasavininkų atsisakymo duoti sutikimą statybos darbams atlikti, ieškovui turėtų būti pripažinta teisė statybos darbus atlikti be bendrasavininkių sutikimo. Ieškovo nuomone, bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka užtikrintų tinkamą esminių bylos aplinkybių atskleidimą.
Atsiliepimas
A. P. G. Š., V. K., A. P., D. R. K. ir J. S. atsiliepimais į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė savo subjektyvinių teisių pažeidimo. Ieškovas neįrodė ir nepagrindė ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad jis yra įvykdęs pareigą supažindinti namo bendraturčius su numatomais konkrečiais rekonstrukcijos darbais. Atsakovams nebuvo žinoma įvažos atstatymo darbų apimtis, jiems iki ieškinio pateikimo nebuvo pateikta projektinė dokumentacija, ieškovas nebendradarbiavo su atsakovais ir kitais namo gyventojais. Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodo, jog Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas nenumato už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai nagrinėti daiktinių santykių, todėl dėl apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra. Taip pat nurodo, kad ginčo pastatas patenka į valstybės saugomą Kauno senamiesčio teritoriją, ir KPD Kauno teritorinis padalinys, derindamas buvusios įvažos atstatymo projektinę dokumentaciją, pritarė, kad buvusi įvaža būtų atstatyta bei išdavė specialiąsias sąlygas projektui rengti.
Tretysis asmuo V. M. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį tenkinti skunde nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu, kadangi pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo, neišanalizavo ir neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių.
Tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodo, jog Kauno miesto savivaldybės įgaliotas atstovas yra davęs sutikimus dėl Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomų nekilnojamųjų daiktų, todėl apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui.
Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), tačiau daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl nustatydamas faktines bylos aplinkybes padarė netinkamas išvadas.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau kolegija sprendžia, kad prašymas netenkintinas, kadangi byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės, visi įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsiliepimus, buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o šalių (jų atstovų) paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose. Todėl kolegija nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).
Byloje yra kilęs ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo objekto rekonstrukcijos. Neginčytina, kad daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai daiktas priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus ir veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003, 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004, 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009 ir kt.).
Siekdamas statinį rekonstruoti, bendraturtis kartu siekia įgyvendinti turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Kito bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiam pastatą rekonstruoti bendraturčiui reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbų (rekonstrukcijos) poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Todėl pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t.y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t.y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).
Atsižvelgiant į nurodytus įstatymo ir suformuotos teisminės praktikos reikalavimus, byloje turėjo būti nustatytas nesusitarimo tarp bendraturčių faktas ir atsisakymo duoti sutikimą motyvai dėl projektinio pasiūlymo neigiamo poveikio kitų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, padaręs išvadą, jog atsakovai nėra atsisakę duoti sutikimą dėl numatomų rekonstrukcijos darbų, kadangi jiems nebuvo tinkamai atskleistas rekonstrukcijos planas. Tokia teismo išvada prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Jau vien faktas, kad ieškovas kreipėsi į teismą rodo, kad bendraturčiai, t.y. atsakovai nėra davę sutikimo siekiančiam pastatą rekonstruoti bendraturčiui – ieškovui, ir tai reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Kad atsakovai nesutinka su ieškovo numatoma atlikti rekonstrukcija – įvažos atstatymu, patvirtina ir byloje pateikti įrodymai, o būtent atsakovų atstovės advokatės E. K. 2009 m. birželio 30 d. prašymas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriui (t.1, b.l. 17-18), kuriame aiškiai nurodyta, kad atsakovai nesutinka, jog būtų vykdomi kokie nors statybos darbai, susiję su bromos (įvažos) atidarymu adresu (duomenys neskelbtini), kadangi namas yra labai senas, jam reikalingas kapitalinis remontas, kurio šiuo metu atlikti nėra finansinių galimybių, o bet kokie darbai gali sukelti neigiamas pasekmes. Atsakovų nesutikimas aiškiai išreikštas ir kitame 2010-04-22 pateiktame Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriuje (t.3, b.l. 36-38), kuriame atsakovai kategoriškai pasisakė prieš įvažos (bromos) atidarymą dėl galimų neigiamų pasekmių, kadangi namas avarinės būklės, ir įvaža negali būti naudojama kaip automobilių įvažiavimas. P. G. Š., V. K. ir A. P. yra ir atskirai išreiškę savo nesutikimą, paduodami tam pačiam skyriui pareiškimus (t.3, b.l. 33-35). Tai patvirtina ir atsakovų pozicija, išreikšta procesiniuose dokumentuose – atsiliepimuose į ieškinį ir išsakyta bylos nagrinėjimo metu (t.1, b.l. 63-67, t.2, b.l. 89, 100-106). Todėl visiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog atsakovai atsisakė duoti sutikimą.
Nurodytą nepagrįstą išvadą teismas padarė tuo pagrindu, kad nors atsakovams ir buvo žinoma apie rekonstrukcijos esmę, tačiau jiems nebuvo pateikta projektinė įvažos atstatymo medžiaga, t.y. teismas padarė išvadą, jog atsakovai ir negalėjo išreikšti savo pozicijos – duoti ar atsisakyti duoti sutikimą. Net ir pripažinus, kad atsakovams iki ieškinio padavimo nebuvo tinkamai atskleisti rekonstrukcijos projektiniai sprendimai, tenka konstatuoti, kad bylos nagrinėjimo eigoje kartu su patikslintu ieškiniu (t.2, b.l. 32-39) byloje buvo pateiktas įvažos atstatymo projektas (2 tomo atskiras priedas), todėl atsakovai turėjo galimybę įvertinti projektinius sprendinius ir nurodyti, kuo yra pažeidžiamos jų teisės. Todėl atsakovų tvirtinimas, kad jie negali išreikšti nei sutikimo, nei nesutikimo, yra visiškai nepagrįstas. Toks atsakovų elgesys patvirtinta, kad atsakovai, kaip bendraturčiai, nesiekia bendradarbiauti ir kooperuotis, suderinti tarpusavio interesus, ir toks jų elgesys prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimams. Atsakovai, atsisakydami duoti sutikimą, šiuo atveju ne gina savo teises, o faktiškai jomis piktnaudžiauja, kadangi nenurodo, kuo pažeidžiamos yra jų teisės, ir tik dėl formalių priežasčių (savalaikio projektinės medžiagos nepateikimo) atsisako duoti sutikimą. Tuo tarpu byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas, siekdamas gauti bendraturčių sutikimus, ėmėsi priemonių juos informuoti apie numatomą rekonstrukciją. Tai patvirtina duomenys apie tai, kad buvo gautas vieno iš bendraturčių Kauno miesto savivaldybės sutikimas (t.1, b.l. 25, 72-75), taip pat kai kurių kitų bendraturčių sutikimai, pateikti projektinėje medžiagoje. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir namo administratoriaus UAB „Žaidas“ pateikta informacija apie tai, kad ieškovo prašymu bendraturčiams buvo paruoštos ir įteiktos apklausos anketos dėl įvažos atstatymo, tačiau apklausa neįvyko, kadangi užpildytos anketos nebuvo pristatytos į UAB „Žaidas (t.2, b.l. 82-83), taip pat Kauno miesto savivaldybės Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus kreipimasis ieškovo prašymu į bendrasavininkus dėl įvažos atstatymo (t.3, b.l. 28-32). Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys įvažos atstatymui taip pat neprieštarauja ir net pripažįsta tai būtinu atlikti (t.1, b.l. 28-29). Be to, iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovams ir iki projekto pateikimo iš esmės buvo žinoma ir suprantama numatomos atlikti rekonstrukcijos (įvažos atidarymo) pagrindinių sprendinių idėja. Tai patvirtina nurodyti atsakovų rašyti raštai, išreiškiant nesutikimą su rekonstrukcija, taip pat byloje nustatyta aplinkybė, kad jau 2005 m. įvažos atstatymo klausimas buvo bendraturčių diskusijų ir aptarimo objektas ir dėl įvažos atstatymo jau buvo gautas bendraturčių sutikimas (t.1, b.l. 27).
Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovas neįrodė savo teisių pažeidimo, kadangi nenustatyta, jog atsakovai atsisakė duoti sutikimą, pripažintinos visiškai nepagrįstomis, todėl teismo sprendimas, kaip nepagrįstas ir priimtas pažeidžiant procesines teisės normas (CPK 185, 265 straipsniai), naikintinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį iš esmės formaliais motyvais, nepasisakė dėl ginčo esmės, t.y. ar numatomais rekonstrukcijos darbais yra pažeidžiamos atsakovų teisės, tačiau kolegija, atsižvelgdama į byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog ieškovai neįrodė savo teisių pažeidimo (CPK 178 straipsnis). Iš atsakovų išdėstytų prieštaravimo argumentų matyti, kad atsakovai savo teisių pažeidimą įžvelgia dviem aspektais, o būtent: pirma, kad namas yra senas, todėl įvažos atstatymas gali sukelti grėsmę statinio patvarumui ir antra, kad pravažiavimas automobiliais per įvažą bus apsunkintas. Dėl pirmojo argumento pasisakytina, kad jis yra nepagrįstas, kadangi tai paneigia byloje pateikta 2010-01-08 VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro atlikta statinio dalinė ekspertizė (t.1, b.l. 12-13), kuri patvirtino, kad išardžius įvažos atitvėrimo sienas, tai pastato nechaniniam patvarumui ir pastovumui įtakos neturės ir tenkins esminius statinio ir mechaninio pastovumo bei patvarumo reikalavimus. Šias išvadas patvirtino ir byloje apklaustas ekspertizę atlikęs V. L. (t.3, b.l. 13-15). Jis taip pat parodė, kad kita VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2008-06-30 atlikta statinio dalinė ekspertizė (t.2, b.l. 98-99, atlikta taip pat V. L.), konstatavusi konstrukcijų neatitikimą esminiams statinio ir mechaninio patvarumo bei pastovumo reikalavimams, lietė statinį, esantį (duomenys neskelbtini), todėl tai nėra susiję su įvažos atstatymu. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog 2010 m. atlikta statinio dalies ekspertizė prieštarauja kitai 2008 m. atliktai ekspertizei.
Atsakovų prieštaravimas įvažos atstatymui dėl tos priežasties kad įvaža nepritaikyta ir negali būti naudojama kaip automobilių įvažiavimas, negali būti pripažintas, kaip patvirtinantis atsakovų teisių pažeidimą. Šalys neginčija, kad tarp atsakovų ir UAB „Pix“ akcininko – trečiojo asmens V. M. bei jo sutuoktinės vyksta kitas ginčas dėl servituto nustatymo automobilių pravažiavimui kitoje vietoje, tačiau šios bylos dalykas yra kitas – galimybė atlikti įvažos atstatymą. Nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas klausimas dėl įvažos vienokio ar kitokio panaudojimo, kadangi tai nėra šios bylos dalykas. Todėl aplinkybė, ar įvažos atidarymas gali būti alternatyva servitutui svarstytinas kitoje byloje, ir tai nesudaro pagrindo trukdyti ieškovui UAB „Pix“ įgyvendinti jo nuosavybės teises, susijusias su įvažos atstatymu. Kadangi atsakovai neįrodė kitokių savo teisių pažeidimų dėl ieškovo numatytos rekonstrukcijos, todėl ieškovo ieškinys turėjo būti patenkintas. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Patenkinus ieškinį iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 133 Lt žyminio mokesčio už ieškinį (t.1, b.l. 8-9), 139 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t.3, b.l. 62), 83,49 Lt pašto išlaidų (t.2, b.l. 56), 842,85 Lt skelbimų spaudoje išlaidų (t.2, b.l. 87-88), viso 1 198,34 Lt, t.y. po 199,72 Lt iš kiekvieno (CPK 93 straipsnio 1 dalis) ir po 36,26 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti. Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Ieškovo UAB „Pix“ ieškinį patenkinti. Pripažinti ieškovui UAB „Pix“ (įm. kodas 134180517) teisę be atsakovų: A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) D. R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) Pranciškus G. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo atlikti UAB „Pix“ nuosavybės teise priklausančių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvažos (bromos) atstatymo darbus pagal G. P. įmonės pateiktą projektą.
Priteisti iš atsakovų A. P., V. K., A. G., J. S., D. R. K., Pranciškaus G. Š. ieškovui UAB „Pix“ po 199,72 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno, o valstybei – po 36,26 Lt iš kiekvieno procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.