Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens K. S. – T. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartimi išnagrinėjo pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo, kuriuo panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį dėl 400,000 Eur turtinės žalos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. B. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo A. B. (A. B.) atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisė iš ieškovo A. B. (A. B.) 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

2. Trečiasis asmuo K. S. – T. pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašo priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų K. S. – T. atlyginimo. Nurodė, kad Pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo K. S. – T. patyrė 1 000,00 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Šias išlaidas pagrindė Sąskaita už teisines paslaugas Nr. LK00037/2022 (I t., b.l. 176), kurioje aiškiai apibrėžtos suteiktos teisinės paslaugos - Susipažinimas su bylos medžiaga, teisinės konsultacijos, procesinių dokumentų parengimas ir atstovavimas Vilniaus miesto apylinkės teismo c.b. Nr. e2-10977-905/2022, nurodytas šių paslaugų suteikimui skirtas laikas (10 val.), taip pat pridėtas išlaidų apmokėjimą patvirtinantis mokėjimo nurodymas (I t., b.l. 177). Pirmosios instancijos teismas Sprendimu ieškinį tenkino iš dalies (I t., b.l. 187 – 191), tačiau trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidų nepriteisė. neatsižvelgiant į patenkintų-atmestų ieškinio reikalavimų santykį). Apeliacinės instancijos teismas pasiekė priešingų išvadų nei pirmosios instancijos teismas (II t., b.l. 27 – 42), tačiau perskirstė tik atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (galbūt dėl to, kad trečiasis asmuo apeliaciniame procese nedalyvavo). Visgi, nepriklausomai nuo asmens dalyvavimo/nedalyvavimo, teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, turėjo spręsti ir dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų (teismo pareiga ex officio). ieškovo veiksmai (kaltinimas tariamai neteisėtais veiksmais, reikalavimas skirti baudą, pripažinti dalyvavimą būtinu) paskatino trečiąjį asmenį surašyti ir pateikti į bylą 10 lapų apimties Prašymą pašalinti trečiąjį asmenį iš bylos ir atskirąja nutartimi informuoti Lietuvos advokatūrą. Šis dokumentas yra didelės apimties, jame aptariami sudėtingi teisės klausimai. Atitinkamai ir už jo surašymą patirtos išlaidos turėjo būti priteistos trečiajam asmeniui.

3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į prašymą nurodė, kad tiek Tarnyba, tiek Trečiasis asmuo pirmos instancijos teisme teikė procesinius prašymus pašalinti trečiąjį asmenį iš bylos nagrinėjimo, kuris į bylą buvo įtrauktas Ieškovo iniciatyva. Procesiniai prašymai dėl trečiojo asmens šalinimo iš bylos buvo atmesti. Pirmos instancijos teismas sprendime konstatavo, kad šios bylos išnagrinėjimas galėjo turėti teisinių padarinių Trečiajam asmeniui, tuo pačiu pirmos instancijos teismas atmetė Ieškovo motyvus ir argumentus kaip nepagrįstus – neįrodytus, kuriais ieškiniu buvo apeliuojama į atsakovo (jo atstovo, t. y. trečiojo asmens) neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau– LR CK) 6.246 straipsnio prasme. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiasis asmuo 2022 m. spalio 3 d. pirmos instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente aiškiai išreiškė savo poziciją dėl ieškovo ieškinio kaip teisiškai nepagrįsto, t. y. palaikė atsakovės poziciją. Įvertinus visas šios bylos aplinkybes, laikytina, kad būtent ieškovas turi pareigą atlyginti dėl jo procesinio elgesio patirtas trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas.

4. Ieškovas A. B. atsiliepimu į prašymą prašo netenkinti trečiojo asmens K. S.-T. prašymo dėl papildomo sprendimo (nutarties) dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad byloje priimtu teismo sprendimu išspręstas trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas, t. y. trečiojo asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestas. Trečiasis asmuo nei viso teismo sprendimo, nei teismo sprendimo dalyje dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atmetimo neskundė. Be to, atsakovė taip pat neskundė teismo sprendimo dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atmetimo. Atsakovės apeliacinis skundas patenkintas ir teismo sprendimas panaikintas tik dalyje dėl atsakovei pareikštų reikalavimų, o likusioje dalyje paliktas nepakeistu. Tai reiškia, kad teismo sprendimas dalyje dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atmetimo įsiteisėjo. Kadangi klausimas dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų jau yra išspręstas, todėl CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme spręsti dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir papildomo sprendimo priėmimo nėra pagrindo. Pažymėjo, kad byloje trečiojo asmens atstovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, taip pat trečiojo asmens teisme neatstovavo – byla pirmos instancijos teisme išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Nėra aišku, kokias teisines konsultacijas (koks tokių konsultacijų skaičius bei trukmė) ir kokiais teisiniais klausimais advokato padėjėja Lidžita Kolosauskaitė teikė trečiajam asmeniui. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų, taip pat visiškai pagrįstai konstatavo, kad trečiasis asmuo šioje byloje taip ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir neišreiškė savo sutikimo ar nesutikimo su ieškinio reikalavimais. Be to, visi trečiojo asmens procesiniai prašymai atmesti, kaip nepagrįsti. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos (jų didžioji dalis) susidarė dėl trečiojo asmens atstovės veiksmų „už“ šios civilinės bylos ribų, todėl ypač atsižvelgiant į tai, kad dalis pareikštų ieškinio reikalavimų vis dėlto patenkinta, toks trečiojo asmens prašymas atmetamas visiškai, t. y. neatsižvelgiant į patenkintų-atmestų ieškinio reikalavimų santykį. Trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje buvo nulemtos jo paties veiksmų (neveikimo), todėl sprendžiant klausimą dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, turėjo būti vadovaujamasi bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasties teorija, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į šalių ir byloje dalyvavusių asmenų elgesį tiek iki bylinėjimosi pradžios, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Šios bylos atveju ieškovo reikalavimas atsakovei buvo pareikštas dėl faktiškai akivaizdžiai netinkamų ir neteisėtų paties trečiojo asmens veiksmų (neveikimo). Trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, šioje byloje konstatuotina, kad dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo yra kaltas pats trečiasis asmuo ir dėl to būtent trečiajam asmeniui tenka visa rizika dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tai reiškia, jog įvertinus trečiojo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, spręstina, kad šių išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teismas trečiajam asmeniu nepriteisė visiškai pagrįstai ir dėl tokių išlaidų atlyginimo priteisimo spręsti nėra pagrindo.

Prašymas dėl papildomos nutarties priėmimo tenkintinas.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą. Taigi, papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti priimtas būtent tuo atveju, kai prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė.

6. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai perskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

7. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį dėl 400,000 Eur turtinės žalos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priėmė naują sprendimą – ieškovo A. B. ieškinį atmetė, perskirstė ieškovo ir valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nebuvo perskirstytos trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, todėl yra teisinis pagrindas priimti papildomą nutartį.

8. Dėl ieškovo argumentų nurodytų atsiliepime, pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas savo esme yra procesinis klausimas, kuris privalo būto sprendžiamas, priimant galutinį teismo baigiamąjį aktą byloje. Priklausomai nuo civilinės bylos baigties – ieškinio reikalavimų patenkinimo ar atmetimo, yra nustatoma laimėjusi bylą šalis ir atitinkamai tai šaliai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidos priteisimo klausimas savo esme nėra materialaus pobūdžio reikalavimas, kuris nepriklausomai nuo bylos procesinės baigties šaliai sukuria teises ir pareigas, todėl nelaikytinas savarankišku reikalavimu, todėl šalys, nors turi teisę skųsti apeliacine tvarka bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tačiau nepateikus apeliacinio skundo nereiškia, kad ši teismo sprendimo dalis įsitiesėja savaime. Pažymėtina, kad CPK 93 straipsnio 5 dalyje imperatyviai nustatyta, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, šiuo atveju pirmosios instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkinta dalis ieškinio reikalavimų ir priėmus naują sprendimą – ieškinį atmesti, apeliacinės instancijos teismui kyla pareiga perskirstyti visas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

10. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo 2022 m. spalio 3 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir įrodymus, pagrindžiančias patirtas išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies bei atmetė trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl tenkintos ieškinio dalies ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas ieškovo iniciatyva ir prašymu, buvo atmestas atsakovės ir trečiojo asmens prašymas dėl trečiojo asmens pašalinimo iš proceso, trečiasis asmuo buvo atsakovės pusėje, todėl ieškovo ieškinį atmetus, trečiasis asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų priteisimą.

11. Pažymėtina, kad trečiojo asmens vardu atstovė į bylą yra pateikusi du prašymus: 1) 2022 m. rugpjūčio 29 d. prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo, kurį sudaro du sakiniai ir, kuris savo forma bei turiniu laikytinas šabloniniu prašymu, 2) 2022 m. spalio 3 d. prašymą pašalinti trečiąjį asmenį iš bylos ir atskirąja nutartimi informuoti Lietuvos advokatūrą, kuriame motyvuotai išdėstyta trečiojo asmens pozicija dėl jos pašalinimo iš civilinės bylos, nuomonė dėl baudos skyrimo bei prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos advokatūrą. Kitų procesinių dokumentų pirmosios instancijos teismui nei trečiasis asmuo, nei jos atstovė nėra pateikusi. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko rašytinio proceso tvarka, šalys į teismo posėdį nebuvo šaukiamos. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teismui taip pat iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nėra pateikusi jokių procesinių dokumentų.

12. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo pirmosios instancijos teismui 2022 m. spalio 3 d. pateikė prašymą priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas bei pateikė advokato padėjėjos Lidžitos Kolosauskaitės išrašytą 2022 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas Nr. LK00037/2022, kuri išrašyta 1000,00 Eur sumai, nurodant, jog teisinių paslaugų pobūdis - susipažinimas su bylos medžiaga, teisinės konsultacijos, procesinių dokumentų parengimas ir atstovavimas Vilniaus miesto apylinkės teismo c. b. Nr. e2-10977-905/2022. Sąskaitoje nurodyta, jog teisinių paslaugų valandų skaičius 10 val., valandinis įkainis 100 Eur.

13. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau ir – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisines paslaugas trečiajam asmeniui teikė advokato padėjėja. Atsižvelgiant į tai, teisinių paslaugų maksimaliems dydžiams apskaičiuoti taikytinas Rekomendacijų 5 punktas, nustatantis, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Šių Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). 2022 m. rugsėjo 30 d. sąskaita už teisines paslaugas apmokėta 2022 m. spalio 3 d., todėl šiuo atveju taikomas 2022 m. II ketvirčio bruto dydis, kuris sudaro 1780,5 Eur.

14. Įvertinus trečiajam asmeniui suteiktų teisinių paslaugų rūšį ir į bylą pateiktų prašymų pobūdį, darytina išvada, jog 2022 m. rugpjūčio 29 d. prašymas dėl prieigos prie elektroninės kortelės suteikimo priskirtinas Rekomendacijų 8.18 punkte nustatytų išlaidų rūšiai ir taikytinas 0,01 koeficientas, todėl maksimalus priteistinas išlaidų dydis sudaro 14,24 Eur (1 780,50 Eur x 0,01 x 80 proc.). 2022 m. spalio 3 d. prašymas priskirtinas Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytų išlaidų rūšiai, kuriai taikytinas 0,4 koeficientas, todėl maksimalus išlaidų dydis sudaro 569,76 Eur (1 780,50 Eur x 0,4 x 80 proc.). Teismas, įvertinęs tai, kad byla neišsiskyrė nei teisinių klausimų naujumu, nei specialių žinių reikalingumu, nei poreikiu vykti į kitą vietovę, byla buvo nagrinėjama elektronine forma, kas sąlygoja ekonomiškesnį laiko panaudojimą, daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo priteisti Rekomendacijose numatytą maksimalią sumą. Nors 2022 m. rugsėjo 30 d. sąskaitoje nurodyta, kad bendra suteiktų teisinių paslaugų trukmė 10 valandų, tačiau sąskaitoje nedetalizuota, kiek konkrečiai, kiekvienai teisinei paslaugai buvo skirta laiko. Teismo nuomone, teisinės konsultacijos ir susipažinimas su byla yra sudėtinė paslaugos dėl 2022 m. spalio 3 d. prašymo parengimą dalis, todėl kaip patirtos išlaidos už kitą paslaugą neskaičiuotinos. Įvertinęs nurodytą, teismas mažina priteistiną sumą, nepriteisiant maksimalios Rekomendacijose numatytos sumos už tokio pobūdžio teisines paslaugas.

15. Atsižvelgdamas į išdėstytą ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartimi neišspręstas trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį klausimas, priimtina papildoma nutartis ir trečiajam asmeniui iš ieškovo priteisiama 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 5 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti trečiojo asmens K. S. – T, prašymą.

Priimti papildomo nutartį.

Priteisti iš ieškovo A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui K. S. - Tomašauskei, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturi šimtai Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.