- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-23
- Bylos Nr.
- 2A-2121-467/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-00130-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Loreta Lipnickienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- R. F.
- Atsakovas
- E. F.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo E. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. F. ieškinį atsakovui E. F. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. F. 2011 m. sausio 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo E. F. sūnaus R. F., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus, taip pat 1350 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. F., kurio tėvas yra atsakovas. Būdamos santuokoje, šalys nuo 2010-03-01 gyvena skyrium. Atsakovas netinkamai vykdo savo kaip tėvo pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų, skirdamas per mėnesį tik 100-125 Lt. Kadangi 2010 metais tėvas dažniau bendraudavo su sūnumi ir tuo pačiu patirdavo išlaidų, tai skaičiuojant per mėnesį po 300 Lt, atsakovas už laikotarpį nuo 2010-03-01 iki 2010-12-31 turėjo sumokėti 3000 Lt (300 Lt x 10 mėn.), o sumokėjo 1650 Lt, dėl to ieškovė prašė priteisti 1350 Lt (3000 Lt – 1650 Lt) išlaikymo įsiskolinimą.
Atsiliepimas
Atsakovas E. F. su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad dirba UAB „Gairė“ barmenu, uždirba per mėnesį 900 Lt ir gauna apie 100 Lt arbatpinigių, grąžina 680 Lt būsto paskolą, todėl gali mokėti sūnui per mėnesį ne didesnį kaip 300 Lt išlaikymą. Atsakovas mano, kad už laikotarpį nuo 2010-03-01 iki 2010-12-31 išlaikymo įsiskolinimo nėra, nes sūnus gyveno tai su motina, tai su tėvu, kiekvienas iš tėvų tuo laikotarpiu materialiai išlaikė sūnų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš E. F. nepilnamečiui sūnui R. F. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2011-01-03, kol sūnus sulauks pilnametystės, išskaičiavus nuo 2011-01-03 jau sumokėtas išlaikymo sumas, o taip pat 1350 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-03-01 iki 2010-12-31, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio sūnaus įstatyminei atstovei - motinai R. F., priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas nustatė, jog vaikas lanko lopšelį-darželį, kartu su motina gyvena nuomojamajame bute Druskio g. 1-143 Vilniuje, motina yra sudariusi visas sąlygas sūnui augti bei vystytis ir tinkamai vykdo savo pareigas, ką patvirtina byloje esantis 2011-01-26 buities tyrimo aktas. Atsakovas posėdžio metu sutiko, kad vaikui per mėnesį reikia skirti 900 Lt, todėl teismas nereikalavo pateikti vaiko išlaidas patvirtinančių įrodymų (CPK 187 str. 1 d.). Ieškovė dirba dviejose darbovietėse, uždirba, atskaičiavus mokesčius, 980 Lt per mėnesį. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna vidutiniškai 900 Lt darbo užmokestį, papildomai apie 100 Lt arbatpinigių. Tėvų gaunamos pajamos panašios, todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovas privalo prisidėti prie sūnaus išlaikymo, skirdamas jam kiekvieną mėnesį bent 400 Lt dydžio išlaikymą. Teismas nustatė, kad vaiko tėvas pareigą išlaikyti vaiką vykdo netinkamai, nes per laikotarpį nuo 2010-03-01 iki 2010-12-31 pervedė tik 1650 Lt sūnaus išlaikymui, t.y. vidutiniškai po 165 Lt per mėnesį ir toks išlaikymas buvo nepakankamas (CK 3.200 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo sprendimą pakeisti iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2011 m. sausio 3 d., iki kol sūnus sulauks pilnametystės, išskaičiavus nuo 2011-01-03 jau sumokėtas išlaikymo sumas, įskaitant 1500 Lt išlaidas vaiko išlaikymui pagal pateiktus mokėjimo kvitus, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei R. F., priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog vienintelės atsakovo pajamos yra darbo užmokestis, kuris bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo apie 1000 Lt per mėnesį, o šiuo metu, pradėjus dirbti kitame darbe, yra apie 800 Lt. Atsakovas kiekvieną mėnesį moka 680 Lt įmoką bankui už su ieškove bendrai nuosavybės teise valdomą būstą, todėl šiuo metu atsakovui 100 Lt yra gana didelė suma. Atsakovas nevengia išlaikyti savo sūnaus, tačiau būtina atsižvelgti į gana sunkią atsakovo turtinę padėtį. Teismo sprendimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-03-01 iki 2010-12-31 neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo pateiktų ir byloje esančių mokėjimo kvitų, kuriuose aiškiai atsispindi nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų prekių pirkimo suma, sudaranti apie 1500 Lt. Todėl šiuo laikotarpiu nebuvo išlaikymo įsiskolinimo, atvirkščiai, susidarė 150 Lt permoka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. F. prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog priteisdamas 400 Lt dydžio išlaikymą vaikui teismas įvertino ne tik atsakovo turtinę padėti, bet ir vaiko poreikius bei tai, kad ieškovė nuomoja butą sau ir vaikui. Pats atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, jog minimaliausi vaiko poreikiai yra 900 Lt. Atsakovas nepagrįstai sieja vaiko išlaikymo dydžio klausimus su savo darbo užmokesčiu ir jo paties poreikiais. Ieškovė dirba dvejose darbovietėse, kad galėtų tinkamai išlaikyti vaiką. Aplinkybė, kad atsakovas keičia darbus, neįtakoja minimaliausių vaiko poreikių tenkinimo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas priėmė ir ištyrė naujus įrodymus – 2011 m. balandžio 2 d. darbo sutartį Nr.14500 (b.l. 81) ir 2011 m. birželio 2 d. darbo sutartį Nr.3.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo E. F. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, ištyrusi naujus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.
CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų iš esmės nepažeidė.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir atsižvelgęs į abiejų šalių turtinę padėtį bei vaiko poreikius, konstatavo, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki kol vaikas sulauks pilnametystės. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog tokio išlaikymo teikti negali dėl savo sunkios turtinės padėties: šiuo metu jo darbinės pajamos yra 800 Lt, be to kiekvieną mėnesį jis moka 680 Lt dydžio įmokas bankui už būsto paskolą. Dėl to sūnui apeliantas gali teikti tik 300 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta, kadangi atsakovas, būdamas jauno amžiaus (gimęs 1980 metais) ir pilnai pajėgus dirbti, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl jis negali susirasti geriau apmokamo ar papildomo darbo, kad turėtų galimybę tinkamai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, taip pat byloje nenustatyta, kad jis dabartiniu metu būtų riboto darbingumo dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių. Atvirkščiai, atsakovo turtinė padėtis nuo teismo sprendimo priėmimo tik pablogėjo, kadangi su apeliaciniu skundu jis pateikė įrodymus, jog šiuo metu atsakovo alga yra 800 Lt, nors, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jo pajamos buvo - 900 Lt dydžio alga ir apie 100 Lt arbatpinigių. Todėl teisėjų kolegija atsakovo motyvą, kad jis uždirba tik minimumą, vertina tik kaip atsakovo siekį išvengti išlaikymo mokėjimo nepilnamečiui vaikui (CPK 185 str., CK 1.5 str.), nes visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.). Taip pat pažymėtina, jog tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Atsakovas pats pasirinko savo gyvenimo būdą, todėl jo teiginys, kad jis neturi pakankamai lėšų išlaikyti nepilnametį vaiką, neatleidžia jo visiškai nuo šios pareigos vykdymo.
CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr.1368). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pakankamai sunkią abiejų šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, iš atsakovo priteisė sūnaus išlaikymui po 400 Lt per mėnesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio išlaikymas gali patenkinti tik pačius būtiniausius vaikų poreikius, o mažesnis išlaikymo dydis tam būtų nepakankamas ir šių poreikių neužtikrintų, dėl to jo mažinti dar labiau nėra pagrindo ir tai pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, tinkamai įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį, tiek vaiko poreikius, todėl apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Apelianto teigimu, byloje esantys įrodymai – kvitai, patvirtina, kad jokio išlaikymo įsiskolinimo nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. nebuvo, atvirkščiai, šiuo laikotarpiu yra susidariusi 150 Lt permoka. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su šiais apelianto argumentais, kadangi byloje esantys atsakovo kvitai iš įvairių parduotuvių (b.l. 71) neįrodo, jog atsakovas nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. teikė būtent išlaikymą vaikui ir kad tokio dydžio išlaikymas buvo pakankamas. Šie kvitai tik patvirtina, jog buvo pirktos tam tikros prekės atitinkamose parduotuvėse, tačiau iš šių kvitų nėra aišku, nei kas, nei kam pirko. Dalis kvitų tvirtina, kad juose nurodytos prekės pirktos ne laikotarpiu, už kurį iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas, o iš kai kurių kvitų matyti, kad buvo pirktos net ne vaikams skirtos prekės (pavyzdžiui, vyriškas žaketas, nagų lakas, plaukų putos ir kt.). Kitų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas teikė pakankamą išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., atsakovas nepateikė, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas šios aplinkybės neįrodė (CPK 178 str.). Tuo tarpu ieškovė teismui pateikė duomenis - sąskaitos išrašą (b.l. 9-26), jog nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. atsakovas pervedė jai 1650 Lt sūnaus išlaikymui, t.y. vidutiniškai po 165 Lt per mėnesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes, pagrįstai pripažino, jog teikiamas išlaikymas buvo nepakankamas, ir priteisė iš atsakovo 1350 Lt išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.200 str.). Dėl šių priežasčių kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo išlaikymo įsiskolinimą.
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo E. F. valstybei priteistina 9,85 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš E. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 9,85 Lt (devynis litus ir 85 centus) pašto išlaidų.