Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui I. K., trečiajam asmeniui E. B., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir ieškinį prašė tenkinti.

Teismo posėdžio metu tretysis asmuo E. B. palaikė ieškinio reikalavimus ir ieškinį prašė tenkinti.

Teismo posėdžio metu išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad ieškinio reikalavimus palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), o ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Dukra A. K. gimė (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktą 2017 m. gruodžio 15 d. SYNLAB Biologinės tėvystės tyrimo atsakymą nustatyta, kad A. K. biologinis tėvas yra E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.140 straipsnio 2 dalį, kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 5 dalis). CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje, CK 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) ir kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės.

Ieškovės, jos atstovo ir trečiojo asmens E. B. paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui I. K. būnant santuokoje - (duomenys neskelbtini) gimė A. K., kurios biologinis tėvas yra E. B.. Išvadą byloje teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu pateikdama išvadą patvirtino, jog iš nustatytų aplinkybių bei šalių paaiškinimų nėra pagrindo abejoti faktu, kad vaiko A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas yra E. B..

Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvus, konstatuotina, jog yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas I. K. nėra A. K. biologinis tėvas bei panaikinti vaiko gimimo įraše duomenis apie tai, kad I. K., yra nepilnametės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas (CK 3.150, 3.152 straipsniai).

Taip pat pažymėtina, kad teismas gali priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Šiuo atveju nebuvo pareikštas reikalavimas dėl tėvystės nustatymo – šalys pareiškė, kad tretysis asmuo E. B. įregistruos tėvystę vaikui paduodant metrikacijos biurui pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šalių pasisakymą, trečiojo asmens E. B. patvirtinimą, kad jis yra biologinis A. K. tėvas, į pateiktus rašytinius įrodymus - 2017 m. gruodžio 15 d. SYNLAB Biologinės tėvystės tyrimo atsakymą bei atsižvelgiant į vaiko interesus (kad vaikas neliktų be tėvo), konstatuotina, kad yra pagrindas pripažinti trečiąjį asmenį E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K. tėvu (CK 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 265 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla buvo iškelta būtent ieškovės iniciatyva, o atsakovas su pareikštu reikalavimu sutiko, akivaizdu, jog ginčo tarp šalių nėra, teismas daro išvadą, jog toks ieškovės elgesys negali būti vertinamas kaip apdairus ir rūpestingas, todėl pagrindo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nėra. Toks bylinėjimosi išlaidų priteisimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148, 3.150 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 392, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Pripažinti, kad atsakovas I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnametės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Panaikinti nepilnametės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įraše, išduotame (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje įrašą „tėvas I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad tretysis asmuo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o A. K. yra E. B. dukra.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo priėmimo perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.

Sprendimas per 30 dienų, nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.