- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-10-30
- Bylos Nr.
- 1A-271/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys (pirm.), Linas Žukauskas, Elena Vainienė
- Nuteistasis
- V., V. J.
- Nukentėjusysis
- T. J., V. P., T. U.
- Advokatai
- Loreta Guižauskienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. (V. J. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 253 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 5 metams;
- Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 metams;
- Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus - laisvės atėmimu 3 metams;
- Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, subendrintos apėmimo būdu ir iš dalies sudedant subendrintos su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 8 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies subendrinta su 2006 m. lapkričio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas 2007 m. kovo 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 9 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo, ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir nenustatytoje vietoje, iš nenustatytų asmenų įgijo ir neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo atgabeno iki savo gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) Vilniuje, rūsyje esančių bendrųjų patalpų ir dviejų sandėliukų, pažymėtų Nr. 22, bei iki 2008 m. rugpjūčio 12 d. atliktos kratos laikė didelį kiekį, t. y. 6 šaunamuosius ginklus: „IJ-27-E“ modelio dvivamzdį lygiavamzdį 12 kalibro medžioklinį šautuvą Nr. E 12445 (D kategorijos šaunamąjį ginklą); graižtvinį 22 (5,6 mm) kalibro „JW-15A” modelio šautuvą, uokso numeris „9453055“, užrakto numeris „50526“ (C kategorijos šaunamąjį ginklą) su uokso viršuje pritvirtintu optiniu taikikliu „Norconia“ bei duslintuvu; 6,35 mm kalibro „Schmeisser I“ modelio pistoletą Nr. 62073 (B kategorijos šaunamąjį ginklą); dujinį pistoletą „BLOW Mini 06“ Nr. 6-009087, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais (D kategorijos šaunamąjį ginklą); 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT (B kategorijos šaunamąjį ginklą), surinktą iš skirtingų gamintojų 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoleto dalių, bei išrinkto pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoleto TT, skirto šaudyti 7,62 mm kalibro TT tipo šoviniais (B kategorijos šaunamojo ginklo) dalis: rėmą su rankena, užraktą, vamzdį, grąžinamąją spyruoklę, nuleistuką, paleidžiamojo - skėlimo mechanizmo atgamėlę, vamzdžio movą, užrakto laikiklį, kriaunas, dėtuvės korpusą, dėtuvės spyruoklę, dėtuvės dangtelį, stumiančiąją plokštelę bei 38 vnt. šaudmenų: 8 vienetus graižtviniams pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro TT tipo šaunamiesiems ginklams skirtų šaudmenų, 4 vienetus graižtviniams pramoninės gamybos 6,35 mm kalibro Browning tipo šaunamiesiems ginklams skirtų šaudmenų, 11 vienetų ilgųjų žiedinio įskėlimo graižtviniams pramoninės gamybos 22 (5,6 mm) kalibro šaunamiesiems ginklams skirtų šaudmenų bei 15 vienetų savadarbių šaudmenų, sudarytų iš guminio šrato, parako užtaiso ir pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinių (PV) šovinių tūtelių su kapsulėmis, skirtų įvairių modelių 9 mm kalibro dujiniams pistoletams, turintiems galimybę šaudyti šoviniais su guminėmis kulkomis.
Be to, V. J. nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 1 d., apie 4 val., automobiliu „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie parduotuvės „Visą parą“, esančios Sirokomlės g. 3, Vilniuje, ir iš neteisėtai laikomo ir nešiojamo šaunamojo ginklo – 9 mm kalibro dujinio pistoleto „BLOW Mini 6“ Nr. 6-009087 su savadarbiais 9 mm kalibro šoviniais, viršijančiais D ginklų kategorijai nustatytą 7,5 J didžiausią kinetinės energijos ribą, dėl chuliganiškų paskatų, nes V. P. ir T. U. laukė atvykstančių policijos pareigūnų dėl anksčiau kilusio konflikto su V. V. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš didesnio nei 1-1,5 m atstumo šovė 6 kartus į V. P. savadarbiais 9 mm kalibro šoviniais su guminiais šratais, padarydamas nukentėjusiajam žaizdas krūtinės kairėje pusėje ir kairiame žaste. Šiais veiksmais V. J. tyčia, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą visuotinai pavojingu būdu dėl chuliganiškų paskatų (Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktai).
Be to, V. J. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 7 d., apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buitinio konflikto metu, kumščiu sudavė T. J. vieną smūgį į veidą, daugybinius smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, tampė nukentėjusiajai už plaukų, padarydamas nukentėjusiajai nosikaulių lūžį, poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje pusėje. Šiais veiksmais V. J. tyčia, nesunkiai sutrikdė T. J. sveikatą (Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalis).
N. V. J. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 23 d. nuosprendį pakeisti ir išteisinti jį dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, nes nenustatyta, kad padarytoje veikoje yra nusikaltimo sudėties požymiai, bei sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jis neteisėtai disponavo ginklais ir šaudmenimis bei nesunkiai sutrikdė T. J. sveikatą. Tačiau neigia, kad nesunkiai sutrikdė V. P. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu. Šioje nuosprendžio dalyje padarytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra nepagrįstos neginčijamais įrodymais.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais, kurie, apelianto nuomone, yra nenuoseklūs. Nukentėjusieji nurodė, jog iki susitikimo su juo (V. J. ), V. P. ir T. U. buvo sumušti kitų asmenų. Pastariesiems belaukiant policijos pareigūnų, prie parduotuvės „Visą parą" atvyko nuteistasis ir be priežasties ėmė šaudyti į nukentėjusiuosius. Apeliantas pažymi, kad ši versija yra nelogiška. Byloje nėra nustatyta jokio ryšio tarp pirmajame konflikte dalyvavusių asmenų, kurie sumušė nukentėjusiuosius, ir jo (V. J. ), be to, nenustatyta ir konflikto su nukentėjusiais priežastis. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiųjų parodymus paneigia ir tai, kad į parduotuvę jis atvyko su dukra, kuri matė visą įvykio eigą ir teisme patvirtino, kad būtent nukentėjusieji pradėjo konfliktą. Apelianto teigimu, teismas neturėjo pagrindo netikėti jo parodymais dėl šio įvykio dar ir dėl to, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl sunkesnio nusikaltimo (Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalis numatyto nusikaltimo).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas apkaltinamajame nuosprendyje nurodė, kad nenustatyta priežasčių, dėl kurių nukentėjusieji norėtų apkalbėti V. J. . Tuo pačiu, nenustatytas ir motyvas, kodėl nuteistasis konfliktavo ar šaudė į nukentėjusiuosius. Apeliantas mano, kad nukentėjusieji, teigdami jog į juos buvo šaudyta be priežasties, siekė pateisinti savo neteisėtus veiksmus, t. y. konflikto išprovokavimą, kurio metu savigynai jis panaudojo šaunamąjį ginklą.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad aplinkybė, jog po konflikto V. J. nesikreipė į medikus dėl sveikatos sutrikdymo bei nepranešė policijai apie įvykį, kurio metu buvo užpultas ir sumuštas, nepaneigia jo parodymų. Nuteistojo teigimu, nurodytų veiksmų atlikimas yra nukentėjusiojo asmens teisė, bet ne pareiga.
Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad įvykio metu šaunamuoju ginklu gynėsi nuo jį užpuolusių V. P. ir T. U. , todėl šių jo veiksmų negalima laikyti keliančiais pavojų aplinkiniams ir veikimu kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu.
Šalies argumentai
V. J. nesutinka ir su jam paskirta aiškiai per griežta laisvės atėmimo bausme. Teismas nuosprendyje tik formaliai paminėjo, jog skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, tyčią, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, tačiau nemotyvavo, kaip Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės įtakoja jam skirtinos bausmės dydį. Už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 2 dalyje, pirmosios instancijos teismas paskyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra artima minėto straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Teismas nepakankamai įvertino, kad V. J. prisipažino padaręs minėtame straipsnyje nurodytą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs.
Žemesnės instancijos teismas
Už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose, teismas apeliantui paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri viršija minėto straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Tokio savo sprendimo teismas nemotyvavo, tačiau nuteistasis mano, kad tokio dydžio bausmės paskyrimui įtakos turėjo jo pozicija dėl kaltinimo, t. y. kaltės neigimas. Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnis nenumato, kad kaltės nepripažinimas yra kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pozicija dėl kaltinimo negali įtakoti skirtinos bausmės dydžio. Esant šioms aplinkybėms, nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą.
V. J. taip pat nurodo, kad jam paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė taip pat yra per griežta.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti. Nukentėjusieji nuomonės dėl apeliacinio skundo nepareiškė, o prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ir A. J. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį, o likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Įvykio metu (2008-07-01) galiojusi ir dabar galiojanti Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punkto redakcija numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas nesunkiai sutrikdė sveikatą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu.
V. J. buvo kaltinamas tuo, kad nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. P. sveikatą visuotinai pavojingu būdu (b. l. 141, t. 2). Jis ir nuteistas už tai, kad V. P. sveikatą sutrikdė visuotinai pavojingu būdu (b. l. 187, t. 2). Kaltinimas, kad nukentėjusiojo sveikatą sutrikdė kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, V. J. nebuvo pareikštas.
Teisėjų kolegijos nuomone sąvokos „visuotinai pavojingu būdu“ ir „gyvybei pavojingu būdu“ skiriasi, ir nustatant pastarosios sąvokos buvimą reikia įrodyti ne visuotinį veikos pavojingumą apskritai, kuo, pavyzdžiui, gali būti ir nesunkaus ar nežymaus asmens sveikatos sutrikdymas, grėsmė turtui ar kitokioms įstatymo ginamoms vertybėms, bet turi būti įrodinėjamas pavojaus gyvybei, t.y. labiau pavojingos veikos buvimas. Kadangi kaltinimas su įstatyme numatytu kvalifikuojančiu veiką požymiu nuteistajam nebuvo pareikštas ir jis nuo tokio kaltinimo negalėjo gintis, toks veiką kvalifikuojantis požymis negali būti inkriminuojamas ir jis šalintinas iš V. J. padarytos veikos aprašymo.
Nėra įrodytas ir Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantis požymis – kad veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų. Nustatydamas šio požymio buvimą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neturi pagrindo netikėti ir remiasi nuosekliais bei vieni kitus papildančiais nukentėjusiųjų T. U. ir V. P. parodymais, kuriuose šie teigė, kad po to, kai prie parduotuvės jie buvo sužaloti ir laukė atvykstant policijos, iš automobilio „VW PASSAT“ išlipęs V. J. be priežasties ėmė į juos šaudyti ir sužalojo V. P. .
Priešingus nukentėjusiųjų parodymams parodymus davė V. J. bei kaip liudytoja apklausta jo dukra J. J. . Šie tvirtino, kad konfliktą pradėjo nukentėjusieji, kurie priėję prie automobilio, kuriuo iki parduotuvės atvažiavo nuteistasis ir jo dukra, ir pastarąją bandė ištraukti iš automobilio. Kaip galimą tokio nukentėjusiųjų elgesio priežastį jie nurodo galimą nukentėjusiųjų klaidingą manymą, kad automobiliu „VW PASSAT“ atvyko asmenys, susiję su anksčiau įvykusiu nukentėjusiųjų sumušimu. Tai seka iš V. J. bei jo dukros parodymų, kad konflikto metu kažkuris iš nukentėjusiųjų pareiškė, kad „čia ne tie“. Nuteistasis teigė konflikto neišprovokavęs, o ginklą panaudojęs norėdamas apsiginti ir pagąsdinti nukentėjusiuosius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nuteistojo ir jo dukros parodymų nelaikė teisingais, nurodydamas, kad jų parodymus paneigia nukentėjusiųjų parodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas remiasi, nes nenustatė pagrindų, dėl ko nukentėjusieji galėtų apkalbėti nuteistąjį. O jo dukros parodymai įvertinti kaip nepatikimi, nurodžius, kad ji gali siekti tėvui padėti išvengti atsakomybės. Dar pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir nuteistojo parodymais, kad ginklą jis pasiėmė, kai konfliktas buvo pradėjęs rimti.
Pastarasis teiginys leidžia teigti, kad ir pirmosios instancijos teismas nustatė buvus konfliktą tarp nuteistojo iš vienos pusės ir nukentėjusiųjų, ir paneigia, jog nuteistasis vos tik pamatęs nukentėjusiuosius ėmė į juos šaudyti. Kolegija kaip sunkiai įtikimą vertina nukentėjusiųjų V. P. ir T. U. situaciją, kai 10 min. intervalu tie patys nukentėjusieji du kartus be jokios priežasties užpuolami skirtingų asmenų, ypač atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatytas ryšys tarp V. V. ir P. K. , dėl kurių galimai padaryto nukentėjusiųjų T. U. ir V. P. sužalojimo ikiteisminio tyrimas atskirtas į atskirą (b. l. 141, t. 1) ir nuteistojo, kai nėra paneigtas nuteistojo aiškinimas, jog jis jokio prašymo, ką nors blogo padaryti nukentėjusiesiems iš V. V. ir P. K. nebuvo gavęs ir šių net nepažinojo. Pažymėtina ir tai, kad apie tai, jog prieš šaudant buvo nuteistojo nurodytas konfliktas tarp jo ir nukentėjusiųjų, V. J. parodė 2008-12-09 apklausos, vykusios nuo 10 val. 30 min. iki 11 val. 30 min. metu (b. l. 164-165, t. 1). Analogiškai apie tas pačias aplinkybes jo dukra parodė apklausiama tą pačią dieną nuo 15 val. 45 min. iki 16 val. 15 min. (b. l. 24-25, t. 1). Toks trumpas laiko skirtumas tarp šių apklausų iki minimumo sumažina galimybę, kad būdamas suimtas V. J. būtų galėjęs kaip nors perduoti dukrai savo parodymų turinį ir įtikinti, kad apklausoje ji parodytų taip pat. Todėl atmesti šios liudytojos parodymus vien dėl to, kad ji yra nuteistojo dukra, negalima.
Apeliacinės instancijos teisme dar kartą buvo apklausti šiame įvykyje dalyvavę asmenys ir visi liko prie ankstesnių parodymų, taigi, nuoseklumo požymis tolygiai taikytinas jų visų parodymams. Pašalinti prieštaravimų, esančių nukentėjusiųjų V. P. ir T. U. iš vienos pusės ir nuteistojo bei jo dukros iš kitos pusės parodymuose, net ir po papildomos apklausos nepavyko. Todėl vadovaudamasi nuostata, kad visi nepašalinti prieštaravimai vertinami nuteistojo naudai, kolegija prieina prie išvados, kad V. J. šaudyti pradėjo ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl asmeninių priešiškų paskatų, kilusių dėl konflikto tarp jo ir nukentėjusiųjų T. U. bei V. P. . Todėl jo veika iš Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų perkvalifikuotina į to paties straipsnio 1 dalį. Tai padarytina pakeičiant nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (veika kvalifikuota ne pagal tą Lietuvos Respublikos BK straipsnį ir dalį, pagal kurį tai reikėjo daryti). Jo padaryta veika apibūdinama šitaip: „V. J. 2008 m. liepos 1 d., apie 4 val., automobiliu „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie parduotuvės „Visą parą“, esančios Sirokomlės g. 3, Vilniuje, ir iš neteisėtai laikomo ir nešiojamo šaunamojo ginklo – 9 mm kalibro dujinio pistoleto „BLOW Mini 6“ Nr. 6-009087 su savadarbiais 9 mm kalibro šoviniais, viršijančiais D ginklų kategorijai nustatytą 7,5 J didžiausią kinetinės energijos ribą, po tarpusavio konflikto dėl asmeninių paskatų iš didesnio nei 1-1,5 m atstumo šovė 6 kartus į V. P. savadarbiais 9 mm kalibro šoviniais su guminiais šratais, padarydamas nukentėjusiajam žaizdas krūtinės kairėje pusėje ir kairiame žaste ir taip tyčia, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą“. Atsižvelgiant į liudytojos J. J. parodymus (jie šioje vietoje atitinka ir nukentėjusiųjų parodymus), kad tuo metu, kai buvo pradėta šaudyti, nukentėjusieji V. J. nieko nedarė, atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad nuteistasis veikė būtinosios ginties būsenoje ir todėl neturi būti baudžiamas.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį V. J. nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 1 d., apie 4 val., automobiliu „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykdamas prie parduotuvės „Visą parą“, esančios Sirokomlės g. 3, Vilniuje, neteisėtai nešiojo šaunamąjį ginklą – 9 mm kalibro dujinį pistoletą „BLOW Mini 6“ Nr. 6-009087 su savadarbiais 9 mm kalibro šoviniais, viršijančiais D ginklų kategorijai nustatytą 7,5 J didžiausią kinetinės energijos ribą.
Šios veikos padarymo nuteistasis neginčija. Jis neginčija ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 2 dalį.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 2 dalį V. J. , be kita ko, nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo, ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir nenustatytoje vietoje, iš nenustatytų asmenų įgijo ir neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo atgabeno iki savo gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rūsyje esančių bendrųjų patalpų ir dviejų sandėliukų, pažymėtų Nr. 22, bei iki 2008 m. rugpjūčio 12 d. atliktos kratos laikė dujinį pistoletą „BLOW Mini 06“ Nr. 6-009087, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais (D kategorijos šaunamąjį ginklą).
Kaip matyti iš šių veikų aprašymo, veika, už kurią V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį pagal padarymo laiką patenka į laikotarpį, už kurį jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 2 dalį, o nusikaltimo objektas, nurodytas nuteisiant pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį, nurodytas ir nuteisiant pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 2 dalį. Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 2 dalies dispozicijoje be kitų nusikaltimo sudėčių numatytas ir neteisėtas šaunamojo ginklo bei šaudmenų nešiojimas. Todėl 2008-07-01 V. J. padaryta tokio pobūdžio veika patenka į Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 2 dalies dispoziciją ir atskirai šios veikos išskirti bei kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį nereikėjo. Dėl šios priežasties nuosprendis dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (netinkamo veikos kvalifikavimo) taip pat pakeičiamas, veikas, už kurias V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį kvalifikuojant tik pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 2 dalį. Šios veikos aprašymas papildytinas, įterpiant 2008-07-01 padarytą veiką ir išdėstytinas taip: „V. J. neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo, ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir nenustatytoje vietoje, iš nenustatytų asmenų įgijo ir neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo atgabeno iki savo gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rūsyje esančių bendrųjų patalpų ir dviejų sandėliukų, pažymėtų Nr. 22, bei iki 2008 m. rugpjūčio 12 d. atliktos kratos laikė didelį kiekį t. y. 6 šaunamuosius ginklus: „IJ-27-E“ modelio dvivamzdį lygiavamzdį 12 kalibro medžioklinį šautuvą Nr. E 12445 (D kategorijos šaunamąjį ginklą); graižtvinį 22 (5,6 mm) kalibro „JW-15A” modelio šautuvą, uokso numeris „9453055“, užrakto numeris „50526“ (C kategorijos šaunamąjį ginklą) su uokso viršuje pritvirtintu optiniu taikikliu „Norconia“ bei duslintuvu; 6,35 mm kalibro „Schmeisser I“ modelio pistoletą Nr. 62073 (B kategorijos šaunamąjį ginklą); dujinį pistoletą „BLOW Mini 06“ Nr. 6-009087, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais (D kategorijos šaunamąjį ginklą); 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT (B kategorijos šaunamąjį ginklą), surinktą iš skirtingų gamintojų 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoleto dalių, bei išrinkto pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoleto TT, skirto šaudyti 7,62 mm kalibro TT tipo šoviniais (B kategorijos šaunamojo ginklo) dalis: rėmą su rankena, užraktą, vamzdį, grąžinamąją spyruoklę, nuleistuką, paleidžiamojo-skėlimo mechanizmo atgamėlę, vamzdžio movą, užrakto laikiklį, kriaunas, dėtuvės korpusą, dėtuvės spyruoklę, dėtuvės dangtelį, stumiančiąją plokštelę bei 38 vnt. šaudmenų: 8 vienetus graižtviniams pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro TT tipo šaunamiesiems ginklams skirtų šaudmenų, 4 vienetus graižtviniams pramoninės gamybos 6,35 mm kalibro Browning tipo šaunamiesiems ginklams skirtų šaudmenų, 11 vienetų ilgųjų žiedinio įskėlimo graižtviniams pramoninės gamybos 22 (5,6 mm) kalibro šaunamiesiems ginklams skirtų šaudmenų bei 15 vienetų savadarbių šaudmenų, sudarytų iš guminio šrato, parako užtaiso ir pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinių (PV) šovinių tūtelių su kapsulėmis, skirtų įvairių modelių 9 mm kalibro dujiniams pistoletams, turintiems galimybę šaudyti šoviniais su guminėmis kulkomis. Be to, jis neteisėtai laikomą šaunamąjį ginklą – 9 mm kalibro dujinį pistoletą „BLOW Mini 6“ Nr. 6-009087 su savadarbiais 9 mm kalibro šoviniais, viršijančiais D ginklų kategorijai nustatytą 7,5 J didžiausią kinetinės energijos ribą, 2008 m. liepos 1 d., apie 4 val., automobiliu „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsivežė prie parduotuvės „Visą parą“, esančios Sirokomlės g. 3, Vilniuje“, ir taip neteisėtai jį gabeno“.
Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 4 iki 8 metų. V. J. neteisėtai laikė ginklų kiekį, gerokai (dvigubai) viršijantį ribą, nuo kurios veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 2 dalį. Jis ne kartą teistas, nusikalto lygtinio paleidimo iš pataisos namų, neatlikus visos laisvės atėmimo bausmės, metu. Dėl šių motyvų pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 2 dalį paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra 1 metais mažesnė už sankcijos vidurkį, net atsižvelgiant į V. J. prisipažinimą ir gailestį padarius nusikaltimą,kas jau buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nelaikytina per griežta ir nešvelnintina.
Jau minėti V. J. neigiamai charakterizuojantys duomenys, nesant nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, duoda pagrindą V. J. už V. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą skirti griežčiausią Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant bausmės dydį artimą sankcijos vidurkiui.
Kadangi V. J. padarė du apysunkius ir vieną sunkų nusikaltimą, kurie labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnį, jam paskirtos bausmės bendrinamos pagal Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 6 dalyse ir 5 dalies 2 punkte nustatytas taisykles. Prie subendrintos bausmės pridėtina 2006 m. lapkričio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas 2007 m. kovo 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 23 d. nuosprendį pakeisti:
V. J. veiką dėl tyčinio nesunkaus V. P. sveikatos sutrikdymo iš Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir už šio nusikaltimo padarymą nubausti jį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
V. J. veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti tik pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 2 dalį ir už šio nusikaltimo padarymą paskirti jam penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 6 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį dėl tyčinio nesunkaus T. J. sveikatos sutrikdymo, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį dėl tyčinio nesunkaus V. P. sveikatos sutrikdymo ir pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 2 dalį subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą penkeriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėti dalį – vienerius metus neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2006 m. lapkričio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas 2007 m. kovo 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, ir V. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą šešeriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.