Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio R.K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio R.K. prašymą dėl turto perdavimo išieškotojui akto tvirtinimo. Suinteresuoti asmenys A.G., O.Ž., P.B., BUAB „Gremista“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

dėl 2009-03-20 Vilniaus apygardos teismo nutarties teigia, kad 2006-09-19 pasirašydami paskolos sutartį R.Ž. ir O.Ž. paskolos grąžinimui hipoteka įkeitė R.Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Taigi skolininkų pareiga įvykdyti vykdomąjį raštą yra solidari, o antstolio R.K. vykdomojoje byloje hipotekos kreditorių reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. dėl 2010-09-30 Vilniaus apygardos teismo sprendimo pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo pagal R.Ž. skolas į butą, kadangi pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-12-19 išduotą vykdomąjį raštą skolą reikalauja išieškoti iš O.Ž.ir R.Ž. solidariai. Tai reiškia, kad abu skolininkai yra atsakingi prieš išieškotojus P.B. ir A.G. visu skolos mastu, t.y. 97131 Lt. Apelianto nuomone, nors Vilniaus apygardos teismas 2010-09-30 priėmė sprendimą ir pripažino negaliojančiomis tarp O.Ž. ir R.Ž. sudarytas dovanojimo sutartis, tačiau suinteresuotas asmuo BUAB „Gremista“ ieškinine tvarka ginčija tik turto perleidimo sutartį, bet ne hipotetinį įkeitimą. Tokiu atveju aukščiau minėtas teismo sprendimas įtakos vykdymo procesui neturi. Taigi darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo BUAB „Gremista“ pripažįsta, jog 2006-09-19 pasirašyta paskolos sutartis, pagal kurią O.Ž. ir R.Ž. paskolos grąžinimui hipoteka įkeitė butą, yra sąžiningas sandoris. Tai reiškia, kad teismo sprendimas dėl draudimo realizuoti turtą, nestabdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduoto vykdomojo rašto vykdymo, kadangi hipotekos kreditoriaus naudai išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto tenkinamas pirmąja eile ir abu skolininkai yra solidarūs.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo, bei atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas turto perdavimo išieškotojui akto tvirtinimo klausimą, tinkamai neįvertino svarbių šiam klausimui išspręsti faktinių aplinkybių, neteisingai taikė proceso teisės normas ir klausimą išsprendė neteisingai, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog antstolis vykdė 2009-12-29 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-12-19 išduotą vykdomąjį raštą dėl 97131 Lt skolos išieškojimo iš O.Ž. ir R.Ž., priverstinai parduodant iš varžytinių nekilnojamąjį daiktą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį R. Ž.i, išieškotojai P.B. ir A. G.. Vykdymo procese, vadovaujantis CPK 717 str. 1 p., neįvykus antroms varžytinėms ir išieškotojams sutikus paimti iš varžytinių neparduotą turtą, t.y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2010-07-20 buvo surašytas turto perdavimo išieškotojams aktas. Šis aktas kartu su vykdomąja byla Nr. 0055/10/00072 buvo perduotas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui tvirtinti.

Priverstinio sprendimų vykdymo procesas ? svarbi civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius sprendimą užtikrinamas jo realumas. Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teisingumas gali būti įvykdytas tik kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.).

CPK 700 straipsnyje nustatyta, kad turto perdavimas išieškotojui be varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Tai priverstinis turto perdavimas kito asmens nuosavybėn specialia įstatyme nustatyta tvarka, siekiant atsiskaityti su išieškotoju. Išieškotojui, pareiškusiam norą pasiimti turtą natūra, turtas perduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kuris kartu su vykdomąja byla perduodamas tvirtinti teisėjui (CPK 702 str. 1 d.). Turto perdavimo akto patvirtinimo teisinė reikšmė yra ta, kad skolininko nuosavybės teisė į turtą pasibaigia, o teismo patvirtintas turto perdavimo aktas yra nuosavybės teisę pirkėjui ar išieškotojui, jeigu jis perima turtą, patvirtinantis dokumentas (CPK 702 str. 3 d., 725 str. 8 d.). Pažymėtina, kad teismo atliekamas varžytynių ar turto perdavimo akto tvirtinimas yra ne tik procesinės priežiūros veiksmas, bet ir vykdymo veiksmo dalis, nes įteisina turto perdavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008). Turto perdavimo išieškotojui aktas tvirtinamas šio CPK 725 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 702 str. 3 d.). Pagal CPK 725 straipsnio 4 dalį teisėjas atsisako tvirtinti varžytynių aktą, jeigu nustato esminių pažeidimų, padarytų parduodant turtą iš varžytynių. Teisėjas, tvirtindamas turto perdavimo be varžytynių aktą, turi patikrinti, ar laikytasi turto perdavimo išieškotojui be varžytynių procedūros tinkamumo ir pagrįstumo, ar nebuvo esminių pažeidimų, numatytų CPK 602 straipsnyje, ar buvo laikytasi svarbiausių vykdymo proceso reikalavimų, ar turto perdavimas buvo vienintelė priemonė kreditoriaus reikalavimui patenkinti, ar toks išieškojimas nepažeidžia kitų asmenų interesų. Tuo atveju, kai nustatoma, kad buvo kitas būdas patenkinti kreditoriaus reikalavimą ir būtent tuo būdu kreditoriaus reikalavimas buvo patenkintas, teismas atsisako tvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą, nes išieškojimas buvo nukreiptas į butą, kai galiojo teismo draudimas dėl turto realizavimo (t.y. 2009-03-30 buvo priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl R.Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), arešto) bei yra teismo sprendimas dėl sandorio negaliojimo, pagal kurį butas nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3521-262/2010 pagal BUAB „Gremista“ ieškinį dėl 569 712 Lt priteisimo ir dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atsakovams R.Ž. ir O.Ž.. Vilniaus apygardos teismas 2010-09-30 sprendimu pripažino atsakovų O.Ž. ir R.Ž. 2006-05-30 dovanojimo sutartį dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo negaliojančia (b.l. 31-38).

Hipoteka – daiktinės teisės institutas. Tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (LR CK 4.170 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog daiktinė turtinė prievolė yra neatskiriamai susijusi su tam tikra daiktine teise. Šios prievolės pasižymi tuo, kad jos seka paskui daiktą ir pasibaigia išnykus ar pasikeitus daiktinei teisei. Nors įkeitimo teisė yra daiktinė teisė, bet pagal savo paskirtį ji tarnauja pagrindinei prievolei užtikrinti, todėl įkeitimo teisė (hipoteka) ir kitos papildomos (šalutinės) teisės, atsirandančios iš pradinės prievolės, gali pasibaigti tik pasibaigus pagrindinei prievolei CK šeštosios knygos IX skyriuje nustatytais prievolių pabaigos pagrindais. Hipoteka yra išvestinė prievolė ir priklauso nuo pagrindinės prievolės likimo, t.y. pasibaigia tik pasibaigus pagrindinei prievolei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-25 nutartis c.b. Nr. 3K-3-3/2007). Tačiau pagal CK 4.170 str. 3 d. hipoteka neatima iš daikto savininko teisės disponuoti daiktu, vadinasi, - ir perleisti daiktą kito asmens nuosavybėn, o pagal CK 4.171 str. 9 d. nuostatą, perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą.

Taigi ginčas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra įkeistas hipoteka, savininko neturi įtakos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-12-19 išduoto vykdomojo rašto dėl skolos išieškojimo iš R.Ž. ir O.Ž. vykdymui, kadangi hipoteka seka paskui daiktą, o ne paskui daikto savininką. Tokiu atveju Vilniaus apygardos teismo 2010-09-30 sprendimas vykdymo procesui įtakos neturi. Be to, BUAB “Gremista” neginčija 2006-09-19 paskolos sutarties, pagal kurią O.Ž. ir R.Ž. paskolos grąžinimui hipoteka įkeitė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti 2010-07-20 antstolio R.K. turto perdavimo išieškotojui aktą.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas turto perdavimo išieškotojui akto tvirtinimo klausimą, tinkamai neįvertino svarbių šiam klausimui išspręsti faktinių aplinkybių, neteisingai taikė proceso teisės normas ir klausimą išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 338 str.) ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti 2010-07-20 antstolio R.Kamarausko turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 55-0072/10 (Civilinio proceso kodekso 337 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - patvirtinti 2010-07-20 antstolio R.K. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 55-0072/10.