Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. D., 2020 m. birželio 5 d., apie 21.30 val. kieme sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), vykstant konfliktui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,97 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ranka iš nugaros suėmė seserį E. M. už megztinio ir, taip parvertęs ją ant žemės, gulinčiai spyrė vieną kartą koja į nugarą juosmens srityje bei sudavė vieną kartą delnu į galvą, taip padarydamas poodinę kraujosruvą kryžkaulio dešinėje nežymiai sutrikdė artimos giminaitės nukentėjusiosios E. M. sveikatą.

Kaltinamasis V. D. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2020 m. birželio 5 d. vakare pas jį namuose (duomenys neskelbtini), svečiavosi sesuo E. M. su savo vyru V. M.. Su V. M. dviese išgėrė vieną butelį degtinės. Po to vakare po 21 val. susiginčijo su seserimi E. M. dėl jos išsakomų priekaištų motinai. Žodinio konflikto metu jis sugriebęs seserį už drabužių ją parvertė ant žemės ir spyrė jai į šoną juosmens srityje, o po to dar delnu sudavė per galvą. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Pripažįsta, kad tokiam jo elgesiui kažkiek turėjo įtakos ir išgertas alkoholis. Po įvykio sesers atsiprašė telefonu, nes prie jos jam buvo nurodyta nesiartinti.

V. D. pilnai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, tolimesnis įrodymų tyrimas buvo nutrauktas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo pilno prisipažinimo, jo kaltė visiškai taip pat įrodyta:

Protokolu-pareiškimu bei kuriame nurodyta, kad 2020 m. birželio 6 d. 00.52 val. E. M. pateikė protokolą-pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2020 m. birželio 5 d. d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), nuvykus pas brolį V. D., tarp jų įvykio žodinis konfliktas, kurio metu brolis jai sudavė smūgį į sprando sritį, bei jai pargriuvus spyrė į juosmens sritį dėl ko ji jautė stiprų fizinį skausmą. (b. l. 9 ).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad V. D. vykdydamas tyrėjos reikalavimą pateikė laikmeną su vaizdo įrašu padarytu įvykio dieną jo namų kieme (b. l. 91, 92). Atlikus šioje laikmenoje užfiksuoto vaizdo įrašo peržiūrą (Kitų objektų apžiūros protokolas (b. l. 93-94))nustatyta, kad jame užfiksuotas tik vaizdas be garso, kuriame matyti, kad namų kieme vyriškis (V. D.) kažką aiškinasi, mosikuoja rankomis su moterimi (E. M.). Vienu metu V. D. pastumia į šoną E. M. nuo savęs, kuri nusisuka nuo jo nugara. Tuomet V. D. pribėga prie E. M. iš už nugaros, čiumpa ją už megztuko, susuka megztuką ir sukamuoju judesiu parverčia ją ant žolės. Po to V. D. nusiauna šlepetes ir pribėgęs prie gulinčios E. M. vieną kartą jai spiria dešine koja į juosmens sritį, tada vieną kartą delnu suduoda jai per galvą ir nueina nuo jos.

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso ,,Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0420 panaudojimo registracijos žurnalo įrašu, iš kurio matyti, kad 2020 m. birželio 5 d., 23.49 val., V. D. nustatytas 0,97 prom. girtumas (b. l. 98-102).

Specialisto išvada 2020 m. liepos 7 d. Nr. G663/2020(05), kurioje nurodyta, kad E. M. nustatyta poodinė kraujosruva kryžkaulio dešinėje, padaryta kietu buku daiktu, vieno smūgio pasekoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 80).

Apibendrinant išdėstytus įrodymus, darytina išvada, kad V. D., 2020 m. birželio 5 d., apie 21.30 val. kieme sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), vykstant konfliktui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,97 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ranka iš nugaros suėmė seserį E. M. už megztinio ir, taip parvertęs ją ant žemės, gulinčiai spyrė vieną kartą koja į nugarą juosmens srityje bei sudavė vieną kartą delnu į galvą, taip padarydamas poodinę kraujosruvą kryžkaulio dešinėje nežymiai sutrikdė artimos giminaitės nukentėjusiosios E. M. sveikatą, todėl tokia jo veika kvalifikuotina kaip tyčinis fizinio smurto sukėlimas savo artimam giminaičiui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Parenkant bausmės rūšį V. D. už jo padarytą nusikaltimą atsižvelgiama į tai, kad jis praeityje neteistas, todėl jam kaip asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkaus nusikaltimo padarymą parinktina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis (BK 55 straipsnis). Atsižvelgiant į straipsnio sankcijoje esančią bausmių alternatyvą bei į tai, kad V. D. dėl savo vykdomos veiklos (ūkininkauja) viešųjų darbų atlikti negalėtų jam parinktina laisvės apribojimo bausmės rūšis.

Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad V. D. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, jis kaip asmenybė charakterizuojamas teigiamai (anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, ūkininkauja), jo atžvilgiu yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgtina taip pat į veikos padarymo aplinkybes (smūgiai buvo suduoti tarpusavio konflikto metu, panaudoti smurtiniai veiksmai nesukėlė ilgiau trukusių liekamųjų reiškinių). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo nuomone, V. D. skirtinas bausmės dydis mažesnis nei šios bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad V. D. savo kaltę pripažino pilnai, dėl to bylos nagrinėjimo procese buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl V. D. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

V. D. ikiteisminio bylos tyrimo laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 5 d., 23.35 val. (b. l. 159) iki 2020 m. birželio 7 d., 12.03 val. (b. l. 161) buvo laikinai sulaikytas, todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (sulaikymo laiką suapvalinus laikoma, kad jis išbuvo sulaikyme dvi laikino sulaikymo paras) (BK 66 straipsnis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktis).

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam skiriama laisvės apribojimo bausmė su minimaliais įpareigojimais ar draudimais, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes (sveikatos sutrikdymas) bei siekiant bausmės paskirties įgyvendinimo V. D. taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskiriant minimalų šios įmokos dydį (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

Byloje ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pareiškė nukentėjusioji E. M.. Bylos teisiamojo posėdžio metu E. M. pareiškė, kad ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo mažina iki 500 Eur.

Vertinant nukentėjusiosios reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo panaudoti fizinio smurto veiksmai, jai padarytas sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas ir nepatogumai dėl gydymo bei dėl bylos tyrimo, sukelti emociniai išgyvenimai, todėl, teismo nuomone, tai vertintina kaip E. M. patirta neturtinė žala (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Įvertinant neturtinę žalą pinigais, teismas atsižvelgia į tai, kad E. M. sveikta buvo sutrikdyta tyčiniais V. D. veiksmais, tačiau dėl patirto sužalojimo E. M. darbingumas iš esmės sutrikdytas nebuvo. Vertinant neturtinę žalą taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad E. M. patirtas sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymiai sutrikdęs sveikatą, sužalojimas (kraujosruva) padaryta ne gyvybiškai pavojingoje kūno vietoje, dėl patirtų sužalojimų nebuvo reikalingas stacionarus ar operacinis gydymas, patirtas sužalojimas apsiribojo tik fiziniu skausmu, dėl sužalojimo liekamųjų reiškinių neliko. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusiosios sužalojimas buvo sąlygotas nukentėjusiosios bei kaltinamojo tarpusavio nesutarimo. Teismas, įvertindamas išdėstytus argumentus, nusikaltimo aplinkybes, nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, mano, kad E. M. prašomas neturtinės žalos dydis (500 Eur) yra per didelis, todėl mažintinas iki 300 Eur.

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį (3,80 Eur), tačiau jos neviršija 5 Eur, todėl nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu V. D. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę laisvės apribojimo bausmę 4 (keturiems) mėnesiams.

Įpareigoti V. D. viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti, o darbo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei kiekvieną dieną nuo 22 iki 6 val. būti namuose.

Išaiškinti V. D., kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į V. D. paskirtą bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 5 d., 23.35 val. (b. l. 159) iki 2020 m. birželio 7 d., 12.03 val. (dvi laikino sulaikymo paros), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo bausmės dienoms.

Skirti V. D. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkių) minimalių gyvenimo lygių (MGL), tai yra 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per penkis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti V. D., kad įmoka per teismo nustatytą terminą turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį. Vengiant vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas gali tokiam asmeniui paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį.

V. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikinti.

Priteisti iš V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje civilinio ieškinio netenkinti.

Diską su vaizdo įrašu palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.