- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Data
- 2013-01-30
- Bylos Nr.
- 1-4-783/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Nukentėjusysis
- D. K., A. K.
- Kaltinamasis
- R. S.
- Advokatai
- Kastytis Paspirgėlis
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
R. S. a. k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bedarbis, teistas: 1) 2003-09-15 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d., 284 str. 1 d. 7 MGL – 875 Lt bauda; 2) 2004-11-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. 30 parų arešto; 3) 2005-02-17 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo, pagal LR BK 178 str. 1 d. 1 m. laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 4) 2007-01-11 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 187 str. 2 d., 187 str. 2 d., 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, bausmė subendrinta su 2005-02-17 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 2 m. 7 mėn. laisvės atėmimo ir 7 MGL – 875 Lt bauda; 5) 2007-05-16 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 9 mėn. laisvės atėmimo, bausmė subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais ir paskirta galutinė bausmė 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo ir 7 MGL – 875 Lt bauda; 6) 2010-03-05 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo; 7) 2012-10-24 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d. 55 parų arešto, bausmės neatlikęs, teistumai neišnykę, 8) 2012-11-08 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio pagal LR BK 286 str., 290 str., pritaikius BK 63 str. 2 d. ir 5 d. 1 p., laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn. (LITEKO duomenimis, nuosprendis įsiteisėjo 2013-01-15), teistumai neišnykę,
kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 165 str. 1 d., 140 str. 1 d.;
K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravusi gyvenamąją vietą, bedarbė, neteista,
kaltinama nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 165 str. 1 d.;
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. ir K. K. 2012 m rugpjūčio 7 dieną apie 16 val., veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), J. K. priklausančio gyvenamojo namo kieme, K. K. metaliniu laužtuvu sugadinus svetimą, J. K. priklausantį turtą – sudaužius bendros 440 Lt vertės gyvenamojo namo 22 langų stiklus, bendros 70 Lt vertės 7 verandos langų stiklus, sudaužius automobilio VW „Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 250 Lt vertės priekinį lango stiklą, nutraukus 100 Lt vertės palydovinės antenos kabelį, tyčia sugadino bendros 860 Lt vertės J. K. priklausantį turtą, R. S. tyčia sudavus nukentėjusiajam A. K. ne mažiau kaip keturis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, K. K. sudavus A. K. vieną smūgį metaliniu strypu į nugaros sritį, bendrais veiksmais, padarė poodines kraujosruvas dešinėje ausyje, krūtinėje, kairiame juosmenyje ir taip nežymiai sutrikdė A. K. sveikatą, tai yra šiais tyčiniais veiksmais, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurtu prieš asmenį, vandališkais veiksmais, pasireiškusiais turto naikinimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei pažeidė viešąją tvarką, po ko, tęsdami nusikalstamą veiką, tą pačią dieną ir valandą, atkabinę verandos durų kabliukus, prieš J. K. valią, pro duris tyčia neteisėtai atvirai įsibrovė į J. K. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė asmens būsto neliečiamybę, kur R. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, J. K. priklausančio namo antrame aukšte, tyčia suduodamas J. K. ne mažiau kaip keturis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, nežymiai sutrikdė J. K. sveikatą.
Kaltinamasis R. S. kaltę pripažino iš dalies, parodė, jog 2012-08-07 apie 16 val. su K. K., V. K. atvažiavo pas buvusį V. K. sugyventinį J. K. pasiimti V. K. daiktų, J. K. kelis maišus su daiktais išmetė į kiemą, į namo vidų jų neleido. V. K. išvežus į namus, jis su K. K. buvo pas kaimynus, kur gėrė sidrą. J. K. pasikvietus pas save į kiemą, K. K. nuėjo. Matė, kaip K. K. iš A. N. kiemo paimta „montiruote“ išdaužė J. K. namo lango stiklą, pradėjo ant jo šaukti, ko jis, R. S., nepadeda. Tada ir jis nuėjo į J. K. kiemą. Jam atėjus, J. K. pradėjo jį įžeidinėti, netrukus pasirodęs A. K. taip pat pradėjo įžeidinėti, dėl ko jis A. K. sudavė vieną smūgį kumščiu į galvą, šis pargriuvo, nes buvo girtas. Matė, kaip J. K. užsirakino namo viduje. K. K. prašė atiduoti indus, J. K. pasikvietė ją į vidų, tačiau jam ir K. K. tik įėjus, J. K. paklausė, ko jam čia reikia, ir metė į jį ar tai laužtuvą, ar tai įrankį šienui pešti, pataikė į galvą, jam pradėjo bėgti kraujas. Netrukus grįžo pas J. K. kaimyną į kiemą, toliau gėrė. Neigia sudavęs A. K. daugiau nei vieną smūgį, J. K. apskritai neigia mušęs.
Kaltinamoji K. K. kaltę pripažįsta iš dalies, parodė, jog 2012-08-07 su mama V. K. ir R. S. atvyko pas buvusį motinos sugyventinį J. K., kuris žadėjo atiduoti mamos daiktus. Kadangi J. K. jiems atvykus nebuvo, nuėjo į N. kiemą. J. K. grįžus, pas jį nuėjo motina ir R. S., tačiau netrukus grįžusi motina pasakė, jog J. K. nustūmė ją nuo laiptų, ir ji išvažiavo namo. Dėl tokio J. K. elgesio susinervino, pasiėmė metalinį strypą ir nuėjusi į J. K. kiemą išdaužė vieną lango stiklą bei pradėjo su J. K. rietis, aiškintis. Tuo metu R. S. stovėjo netoliese ir nieko nedarė. Matė, jog be J. K., namie yra ir A. K.. Jai besiriejant su J. K., į kiemą išėjo A. K., klausė, ko jie čia atvažiavo, ir puolė R. S., kuris sudavė A. K., šis pargriuvo. Atsikėlęs A. K. išbėgo iš kiemo, kaip sužinojo, pas R. K.. Po kurio laiko sugrįžusi į J. K. kiemą išdaužė visus namo langų stiklus. Visą tą laiką J. K. buvo kieme. Pareikalavus grąžinti motinos kavos servizą, J. K. pasikvietė į namo vidų. Kai ji ir R. S. įėjo į namo vidų, J. K. metė iš ieties į R. S. bei jį sužalojo. Išėjus į kiemą matė sugrįžusi A. K. su R. K., kuris jai montiruote sudavė per nugarą. Tada ji supyko, paėmė malką ir išdaužė automobilio VW PASSAT‘-o langą.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamieji kaltę pripažino iš dalies, jų kaltė padarius inkriminuojamas veikas įrodyta šiais teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusysis A. K. parodė, jog tą dieną buvo pas J. K., kai į J. K. kiemą atėjusi K. K. pradėjo daužyti namo langų stiklus. J. K. skambino į policiją, jis išėjo į kiemą, atėmė iš K. K. laužtuvą, pastatė prie namo, po ko jam R. S. sudavė, jis pargriuvo, ir kai stojosi, kažkas trenkė laužtuvu per nugarą. Kas sudavė, negali pasakyti, tačiau atsistojęs matė, kad laužtuvą rankose turi K. K.. Jis dviračiu nuvažiavo pas R. K. bei, kartu su R. K., grįžo pas J. K.. Atėję matė, kad J. K. yra kruvinas, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, matė, jog K. K. ir R. S. yra N. kieme. Bestovint J. K. sakė, kad visus langus išdaužė, sakė, kad K. K. automobilio langą daužė. Dėl galvos praskėlimo J. K. sakė, kad galvą jam laužtuvu praskėlė R. S., kai jis traukėsi į antrą aukštą.
Nukentėjusiuoju pripažintas D. K. parodė, jog apie tai, kas atsitiko, sužinojo iš tėvo bei bylos medžiagos, pats jis įvykyje nedalyvavo ir aplinkybių nematė.
Liudytoja V. K. parodė, jog J. K. buvo jos sugyventinis, su juo ji pragyveno 11 metų. 2012-08-07 kartu su dukra K. K. ir dukros draugu R. S. atvažiavo pasiimti savo daiktų, tačiau J. K. padavė jai tik vasarinius rūbus. Žieminius rūbus atsisakė duoti, ir kai ji pareikalavo, ją nustūmė nuo laiptų. Po to, kai atsisakė duoti daiktus, ji išvažiavo namo, ir kas vyko toliau, nematė. Po kurio laiko grįžę dukra su draugu parvežė tam tikrus jos daiktus, buvo susinervinę.
Liudytojas A. N. parodė, jog 2012-08-07 buvo atvažiavę K. K., V. K. ir R. S. iš J. K. paimti V. K. turto. Nurodė, jog V. K. buvo J. K. sugyventinė. Kadangi J. K. nebuvo, jie atėjo pas jį. Grįžus J. K., V. K. nuėjo pas jį, tačiau J. K. jos neįsileido. Tada kažkuris iš jų, lyg tai R. S., pasiėmė laužtuvą, pasakė, kad patys įeis, ir nuėjo į J. K. namo kiemą. Kas ten įvyko, jis nematė, tačiau girdėjo dūžtančių stiklų garsą. Po kurio laiko sugrįžęs R. S. buvo visas kruvinas, atsinešė lyg tai du maišus su daiktais, dviratį ir visi išvažiavo.
Liudytojas R. K. parodė, jog tą dieną atvykęs pas jį į namus A. K. pasakė, kad jį ir J. K. sumušė. Nuvykę kartu pas J. K. matė, jog K. K. metaliniu strypu daužo langų stiklus, o R. S. stovi N. kieme. Priėjęs prie K. K. atėmė iš jos strypą, iškvietė policiją, greitąją medicinos pagalbą. Būdamas girdėjo, kaip K. K. ir J. K. keikia vienas kitą, įžeidinėja, K. K. reikalavo, kad J. K. lįstų lauk, ji jį žadėjo užmušti. Jis kieme prabuvo apie porą valandų, kol atvažiavo policija. Iš pradžių buvę N. kieme, po kurio laiko R. S. ir K. K. išvažiavo.
Liudytojas policijos pareigūnas V. S. parodė, jog pagal budėtojo pranešimą buvo nuvykęs į įvykio vietą, teko bendrauti su nukentėjusiuoju J. K.. Įvykio vietoje surašė įvykio vietos apžiūros protokolą, apklausė J. K.. Prieš apklausą J. K. įspėjo dėl melagingų parodymų davimo, protokolą surašė pagal nukentėjusiuoju žodžius, davė jam perskaityti. J. K. perskaitęs protokolą pasirašė. Matė, jog J. K. galvoje yra sužalojimas, jis sakė, kad sužalojimas padarytas metaliniu strypu.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 6-18) matyti, jog apžiūros metu J. K. priklausiusioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas gyvenamasis namas, kieme stovintis automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrės metu konstatuota, jog namo langų stiklai yra išdaužti, prie langų prikritę stiklo šukių, taip pat sudaužytas kieme stovėjusio automobilio priekinis stiklas, nupjautas palydovinės antenos laidas; iš įvykio vietos išimti du metaliniai strypai, stovėję prie įėjimo į namo vidų.
Iš daiktų apžiūros protokolo (b.l. 19-20) matyti, jog metaliniai strypai apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, bei pridėti prie bylos.
Iš transporto priemonės apžiūros protokolo (b.l. 21) matyti, jog apžiūrėjus automobilį dėl sudaužyto priekinio stiklo automobilio eksploatuoti negalima.
Iš teismo posėdžio metu pagarsinto J. K. apklausos protokolo (b.l. 23-27) matyti, jog apklausus J. K. iškart po įvykio jis apklausos metu nurodė, jog 2012-08-07 apie 16 val. pas jį atėjus girtiems K. K., R. S. ir buvusiai sugyventinei V. K., jų prašymu, sudėjo V. K. daiktus ir išnešė juos į kiemą, į vidų nei V. K., nei K. K. su R. S., neleido. Atėjus pas jį A. K., abu įėjo į namo vidų. Po kurio laiko pamatė, kad kieme buvusi K. K. metaliniu laužtuvu nieko nesakiusi ėmė daužyti jo gyvenamojo namo langų stiklus. Tai pamatęs A. K. išėjo į kiemą ir bandė paimti iš K. K. laužtuvą, tačiau jam iš nugaros pribėgęs R. S. ranka trenkė į galvą, po ko A. K. nukrito ant žemės. Matė, kaip R. S. gulinčiam A. K. rankomis sudavė ir įspyrė į įvairias kūno vietas. Be to, matė, kaip K. K. turimu laužtuvu A. K. sudavė per nugarą. A. K. po panaudoto smurto atsistojo ir išbėgo, K. K. ir R. S. taip pat išėjo iš kiemo. Jiems išėjus, jis grįžo į namus ir užsirakino. Išsigandęs užlipo į namo antrojo aukšto patalpas ir stebėjo kiemą per langą. Matė, kaip į kiemą grįžę K. K. su R. S., atlenkę verandos durų kablį, pateko į namo vidų. Matė, kad į namus patekęs R. S. rankose turėjo metalinį vamzdį ir laiptais lipo pas jį, jie susigrūmė. Grumtynių metu R. S. smogė jam kumščiu į galvą, nuo smūgio jis parkrito ant grindų, ir jam, gulinčiam, R. S. kumščiu daužė į galvą, suduodamas keletą smūgių. K. K. paprašius liautis, R. S. nustojo smurtauti ir jie abu, R. S. ir K. K., nulipo žemėn ir išėjo iš namo. Jiems išėjus kieme pastebėjo, kad nutrauktas palydovinės antenos kabelis, suskaldytas priekinis automobilio VW PASSAT stiklas, iš kiemo pagrobtas dviratis, išdaužti namo stiklai ( b.l. 23-27 ).
Iš specialisto išvados Nr. G1085/12 (05) (b.l. 30) matyti, jog J. K. apžiūros metu nustatyta poodinė kraujosruva kairiame skruoste, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, šie sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais keturiais trauminiais poveikiais ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Iš daiktų pateikimo protokolo (b.l. 31), daiktų apžiūros protokolo (b.l. 32-33) matyti, jog J. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė apžiūrai marškinius, juos apžiūrėjus, marškinių nugaros viršutiniame trečdalyje bei priekinėje viršutinėje dalyje, krūtinės dalyje, ant rankovių rastos intensyvios rudos spalvos dėmės, panašios į kraują.
Iš mirties liudijimo (b.l. 41) matyti, jog J. K. 2012-08-16 mirė, mirties priežastis – S27.32.
Iš specialisto išvados (b.l. 49) matyti, jog A. K. apžiūros metu rastos poodinės kraujosruvos dešiniame užausyje, krūtinėje, kairiame juosmenyje, šie sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais keturiais trauminiais poveikiais ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis LR BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.
Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro neabejotiną išvadą, jog kaltinamieji R. S. ir K. K., veikdami kaip bendrininkai, viešoje vietoje – J. K. priklausančio gyvenamojo namo kieme, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurtu prieš nukentėjusįjį A. K., ir vandališkais veiksmais, pasireiškusiais J. K. turto naikinimu (langų daužymu), demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką, po ko, tęsdami nusikalstamą veiką, neteisėtai atvirai prieš savininko valią įsibrovė į J. K. gyvenamąjį namą, taip pažeisdami asmens būsto neliečiamumą, kur R. S. panaudojo fizinį smurtą prieš J. K., taip nežymiai jį sužalodamas, todėl kaltinamojo R. S. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos 284 str. 1 d., 165 str. 1 d. ir 140 str. 1 d., o kaltinamosios K. K. - pagal Lietuvos Respublikos 284 str. 1 d. ir 165 str. 1 d. Nustatyta, kad kaltinamuosius siejo vieningas tikslas pažeisti viešąją tvarką niokojant nukentėjusiojo J. K. turtą, sužalojant A. K., taip pat vieningas tikslas neteisėtai pažeisti nukentėjusiojo J. K. būsto neliečiamumą. Kaltinamieji suprato savo veikos pavojingumą, numatė pasekmes ir jų siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Taip pat nustatyta, jog tarp kaltinamųjų nebuvo bendro tikslo nukentėjusiajam J. K. padaryti sužalojimus, prieš J. K. smurtavo vienas kaltinamasis R. S., todėl J. K. nežymus sveikatos sutrikdymas teisingai kvalifikuotas tik vienam R. S., tuo labiau, jog susitarimo nebuvimą patvirtina ta aplinkybė, jog K. K. atitraukė R. S. nuo J. K.. Teismas kaip siekimą išvengti atsakomybės ar sumažinti kaltės laipsnį atmeta kaltinamųjų dalinius prisipažinimus, jog neatliko dalies veiksmų, kurie jiems yra inkriminuojami, jie paneigti nukentėjusiųjų J. K., kurio parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino teisiamajame posėdyje apklaustas policijos pareigūnas V. S., ir A. K. parodymais, liudytojų R. K., A. N. parodymais, specialisto išvadomis, jog objektyviai tiek ant J. K. kūno, tiek ant A. K. kūno rasti daugiau nei vienas sužalojimas, nors, jei tikėti kaltinamaisiais, A. K. turėjo būti buvęs vienas sužalojimas, o J. K. – nei vieno. Tai, kad J. K. neketino geranoriškai įsileisti kaltinamųjų, kaip jie nurodo, patvirtina A. N. parodymai, kad grįžę iš J. K. R. S. ir K. K. sakė, kad jų J. K. neįleido, kažkuris iš kaltinamųjų paėmė laužtuvą ir sakė, jog vis tiek įeis. Visos šios aplinkybės patvirtina tai, kad kaltinamieji padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas, ir jiems turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalto veikdamas bendrininkų grupe.
Kaltinamosios K. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalto veikdama bendrininkų grupe.
Teismas, skirdamas kaltinamajam R. S. bausmes už padarytas veikas, atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytos trys nesunkios tyčinės nusikalstamos veikos, šiomis nusikalstamomis veikomis pasikėsinta į viešąją tvarką, kito asmens sveikatą, turtą, privatų gyvenimą. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: iki šių nusikaltimų padarymo yra anksčiau teistas 6 kartus, iš laisvės atėmimo vietos paleistas šiek tiek daugiau nei prieš 6 mėnesius iki šių nusikalstamų veikų padarymo (b.l. 90-120), po šių nusikaltimų padarė dar kelias veikas, už kurias jam du kartus buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, yra charakterizuojamas neigiamai (b.l. 124). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalto veikdamas bendrininkų grupe. Šios aplinkybės nurodo į tai, kaltinamasis nenori taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam skirti laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį nustatyti sankcijos vidurkio ribose. Paskirtos bausmės bendrinamos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., 9 d. pagrindais su 2012 m. spalio 24 d. ir 2012 m. lapkričio 8 d. Kupiškio rajono aplinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, įskaitomas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.
Teismas, skirdamas kaltinamajai K. K. bausmę, atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytos dvi nesunkios tyčinės baigtos nusikalstamos veikos, kuriomis pasikėsinta į viešąją tvarką, kito asmens sveikatą, turtą, privatų gyvenimą. Taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę: yra anksčiau teismo neteista, nebausta administracinėmis nuobaudomis (neturi galiojančių nuobaudų), seniūnija charakterizuoja patenkinamai (b.l. 151), viena augina vaiką, nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į tai, kad sunkių pasekmių ši veika nesukėlė, turtinė žala nėra didelė. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga kaltinamajai skirti už nusikalstamų veikų padarymą prokuroro siūlomą viešųjų darbų bausmę, bausmių dydį parinkti sankcijos vidurkio ribose. Paskirtos bausmės bendrinamos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. pagrindais
Nukentėjusiuoju pripažintas D. K. pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje bei galutinai prašė iš kaltinamųjų K. K. ir R. S. solidariai priteisti 797,32 Lt turtinės žalos bei 10000 Lt neturtinės žalos (b.l. 176-178). Ieškinyje nurodė, jog turtinę žalą sudaro 394,40 Lt žala už išdaužtus langų stiklus (atskaičius draudimo bendrovės išmokėtus 825,60 Lt) bei 378 Lt už išdaužto automobilio priekinio stiklo remontą (dėl 329 Lt už prarastą dviratį žalos ieškovas teisiamojo posėdžio metu sutiko, kad jis, kaip netinkamas ieškovas, būtų pakeistas į J. K. teisų perėmėją R. S. K., priėmusią J. K. palikimą). Grįsdamas neturtinę žalą ieškovas nurodė, jog ją sudaro po padarytos nusikalstamos veikos prieš tėvą patirti išgyvenimai dėl tėvo saugumo, dėl tėvo sveikatos būklės, dėl tėvo pergyvenimo po veikos padarymo prieš jį, ši veika, ieškovo manymu, galėjo turėti įtakos ir tėvo mirčiai eismo įvykio, įvykusio po savaitės nuo nusikaltimų padarymo, metu. Teigia, jog šie tėvo pergyvenimai persidavė ir jam, buvo sunku susikaupti darbe, nuolat galvojo apie tai, kaip galėtų padėti pagyvenusiam tėvui ir užtikrinti jo saugumą. Be to, dėl turto sugadinimo privalėjo tvarkyti padarytus nuostolius, rūpintis ne tik greitu langų atstatymu, tačiau ir automobilio, ir namuose išlikusių įsibrovimo pasekmių sutvarkymu. Teigia, jog dėl kaltinamųjų neteisėtos, grubios, nukreiptos prieš nuosavybę, būsto neliečiamybę bei prieš pagyvenusio asmens fizinį saugumą nukreipta veika jam, kaip J. K. sūnui, buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 10000 Lt. S. R. K., kaip nukentėjusiojo asmens J. K. teisių paveldėtoja pagal įstatymą (b.l. 40, 41), prašo iš R. S. ir K. K. solidariai priteisti 329 Lt už pagrobtą dviratį. Su ieškiniais kaltinamieji sutinka iš dalies, nurodo, jog ieškinys pagrįstas dėl langų išdaužymo, kitoje dalyje turėtų būti netenkinamas. Nukentėjusiojo D. K. ieškinys dėl 797,32 Lt turtinės žalos bei 10 000 Lt neturtinės žalos tenkinamas iš dalies, R. S. K. ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Dėl D. K. ieškinio. Remiantis CK 6.245 str., 6.246 str., civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti žalą, o kita šalis privalo atlyginti padarytą žalą, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Nustačius, kad kaltinamieji R. S. ir K. K., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtais veiksmais padarė žalą nukentėjusiajam J. K., šią žalą savo pinigais pašalino J. K. sūnus D. K., šis turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš abiejų kaltinamųjų solidariai (CK 6.247 str., 6.6 str., 6.280 str.). D. K. pateikė įrodymus, jog už išdaužytų langų stiklų pakeitimą sumokėjo 1220 Lt, iš kurių 825,60 Lt padengė J. K. turtą apdraudusi bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ (b.l. 180-182), taip pat pateikė įrodymus, jog už automobilio VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 378 Lt (b.l. 183), todėl reikalavimas priteisti 772,40 Lt tenkinamas ir ši suma priteisiama solidariai iš kaltinamųjų. Nors kaltinamojo R. S. gynėjas K. Paspirgėlis teigia, kad žala buvo padaryta ne D. K., o J. K., D. K. geranoriškai padengė J. K. kaltinamųjų veiksmais padarytą žalą, todėl neturi reikalavimo teisės, yra nepagrįsti. BPK 109 str. 1 d. nustatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamiesiems civilinį ieškinį. Remiantis CK 6.280 str. 1 d., atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pripažįstama, jog D. K., atlyginęs tėvui J. K. kaltinamųjų veiksmų padarytą žalą, patyrė turtinę žalą, nors ir netiesioginę, ir turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingų asmenų, tai yra kaltinamųjų. Visgi D. K. reikalavimas priteisti 10000 Lt neturtinę žalą iš kaltinamųjų yra atmetamas. Remiantis CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, CK 6.250 str. 2 d. numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Pagal CK 6.283 str., taip pat paminėtą CK 6.250 str., teisę į neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, turto sužalojimo atveju turi asmuo, kuriam dėl nusikalstamos veikos yra padaryta neturtinė žala. Kadangi nusikalstama veika asmens sveikatos sužalojimo atveju, tiesioginė žala turtui padaryta buvo ne D. K., o J. K., D. K., kuris tuo pačiu nėra J. K. teisių perėmėjas, neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl kaltinamųjų R. S. ir K. K. nusikalstamos veikos prieš J. K.. Tai, kad jis, D. K., patyrė dvasinius išgyvenimus dėl prieš tėvą padarytos nusikalstamos veikos, nėra ir negali būti pagrindas reikalauti atlyginti neturtinę žalą šioje baudžiamojoje byloje. Tik CK 6.284 str. 1 d. yra numatyta tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiojo asmens artimiesiems giminaičiams ar šeimos nariams teisė į žalos atlyginimą fizinio asmens mirties atveju, tačiau šioje byloje nenustatyta, kad J. K. mirtis būtų susijusi su kaltinamųjų R. S. ir K. K. veiksmais. Dėl R. S. K. ieškinio. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškimas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 str. 1 d.). Kaip matyti iš pareikštų kaltinimų, nei K. K., nei R. S. nėra kaltinami pagrobę J. K. dviratį, dėl kurio grobimo yra pareikštas ieškinys, dviratis nėra kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos dalykas, todėl baudžiamojoje byloje negali būti sprendžiamas klausimas dėl tokio reikalavimo, R. S. K. ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Pažymima, jog ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio klausimą spręsti civilinio proceso tvarka ir įrodinėti jo pagrįstumą.
Daiktai – du metaliniai strypai, marškiniai, saugomi prie bylos, – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubausti 10 mėn. (dešimties mėnesių) laisvės atėmimo bausme;pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir nubausti 7 mėn. (septynių mėnesių) laisvės atėmimo bausme;pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nubausti 8 mėn. (aštuonių mėnesių) laisvės atėmimo bausme.
Remiantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 9 d., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu su 2012 m. spalio 24 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2012 m. lapkričio 8 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, 2012 m. spalio 24 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 55 parų arešto bausmę, remiantis BK 65 str. 1 d. 1 p., pakeitus laisvės atėmimo bausme (santykiu 1:1), galutinai R. S. paskirti 1 m. 9 mėn. (vienerių metų devynių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2012-10-10 iki 2012-10-11 ir nuo 2012-11-04 iki 2012-11-06 (viso tris paras).
Bausmę atlikti pataisos namuose.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą, paskirtas R. S., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubausti 8 mėn. (aštuonių mėnesių) viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 val. (trisdešimt valandų) per mėnesį visuomenės labui; pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir nubausti 7 mėn. (septynių mėnesių) viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 val. (trisdešimt valandų) per mėnesį visuomenės labui;
Remiantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinai nubausti 8 mėn. (aštuonių mėnesių) viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 val. (trisdešimt valandų) per mėnesį visuomenės labui.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą, paskirtas K. K., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
D. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies bei iš R. S. ir K. K. priteisti solidariai 772,40 Lt (septynis šimtus septyniasdešimt du litus 40 ct) turtinės žalos D. K. naudai, kitoje dalyje ieškinį atmesti.
R. S. K. civilinį ieškinį dėl 329 Lt priteisimo iš R. S. ir K. K. palikti nenagrinėtą.
Daiktus – du metalinius strypus, marškinius, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.