Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-06-21 · Civilinė byla Nr. 2A-409-210/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-21
Bylos Nr.
2A-409-210/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Kursevičius (pirm.), Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
A., A. O.
Kategorijos
  • 44.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas V. Kursevičius Civilinė byla Nr. 2A- 409-210/2010

Teisėjas K. Stulginskas Procesinio sprendimo kategorija 44.5. 2.16 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

(S)

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 21 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,kolegijos narių Birutės Simonaitienės, Danutės Burbulienės,sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,dalyvaujant ieškovei V. B. ir jos atstovui advokatui A. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialo apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-74-215/2010 pagal ieškovės V. B. (D.) ieškinį atsakovams A. O., draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Ginčo esmė

Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, ir prašė priteisti iš atsakovo A. O. 795,44 Lt turtinės ir 25 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas A. O. 2008 m. kovo 15 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nes jis 2003 m. gruodžio 9 d. Mažeikių mieste vairuodamas automobilį Mazda-626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo draustas UAB „If draudimas“, šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių 75, 145, 150, 172, 173 straipsnių reikalavimus, partrenkė nereguliuojama pėsčiųjų perėja ėjusią V. B.. Autoįvykio metu ieškovei padarytas nesunkus kūno sužalojimas, pasireiškęs galvos ir dešinės blauzdos sumušimu, vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, mušta galvos žaizda, kraujosruvomis dešinio sėdmens srityje, dešinėje šlaunyje, kairėje kojoje. Baudžiamojoje byloje teismas pripažino V. B. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Ieškovė nurodė, kad dėl autoįvykio patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią dideliu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais bendraujant su artimaisiais. Dėl pablogėjusios išvaizdos ji patiria užgauliojimus, brangiai kainuojančios operacijos būtinumas sukelia slogią nuotaiką ir depresijos protrūkius. Ieškovės nuomone, atlygintinos neturtinės žalos dydis sudarytų 25 000 Lt. Turtinę žalą sudaro 795,44 Lt – tai išlaidos vaistams, vitaminams, maisto papildams.

2009 m. balandžio 7 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo A. O. automobilis buvo apdraustas, teismas byloje bendraatsakovu patraukė akcinę bendrovę „If draudimas“, kuri reorganizuota apjungimo būdu ir jos teises ir pareigas, kylančias iš sudarytų draudimo sutarčių, perėmė bendrovė „If P&C Insurance AS”, savo veiklą Lietuvoje vykdanti per “If P&C Insurance AS” filialą ( kodas 302279548).

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo argumentai

Žemesnės instancijos teismas

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei V. B. iš atsakovo UAB „If draudimas“ (If P&C Insurance AS“ filialo, į.k. 302279548, buv. Žalgirio g. 88, Vilniaus m.) 499,45 Lt turtinės žalos atlyginimui, 9000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 2330 Lt atstovavimo išlaidų; likusioje dalyje ieškovės ieškinio netenkino; priteisė valstybei iš atsakovo „If P&C Insurance AS“ filialo 285,00 Lt žyminio mokesčio ir 45,79 Lt pašto išlaidų.

Remdamasis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, civilinėje bei prie jos prijungtoje baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad 2003 m. gruodžio 9 d., apie 7.30 val., Mažeikių mieste, Skuodo gatvėje, ties sankryža su Purienų gatve atsakovas A. O. vairuodamas jam priklausantį automobilį „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 75 punktus, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje nepraleido ieškovės V. B. bei ją partrenkė, dėl ko jai padarė galvos ir dešinės blauzdos sumušimą, vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, muštą galvos žaizdą, kraujosruvas dešinio sėdmens srityje, dešinėje šlaunyje, kairėje kojoje. Dėl šio padaryto nusikaltimo kaltu pripažintas atsakovas A. O. ir jam teismo nuosprendžiu yra paskirta bausmė-bauda. Baudžiamojoje byloje ieškovė buvo pareiškusi ieškinį dėl 29000 litų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu civilinei ieškovei buvo pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti faktai, įeinantys į nagrinėjamosios civilinės bylos įrodinėjimo dalyko sudėtį, turi prejudicinę galią ir iš naujo neįrodinėtini, todėl sprendžiant atsakovo A. O. civilinės atsakomybės klausimą, įrodinėtinos tik aplinkybės, susijusios su priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu ( CPK 182 str. 3 p.). Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas A. O. buvo apsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu 2003 m. balandžio 22 d. UAB „If draudimas“ (poliso Nr.0036060), o draudimo sutarties pabaiga buvo 2004 m. balandžio 21 d., teismas sprendė, kad atsiranda prievolė žalą atlyginti ir draudimo bendrovei, todėl tenkindamas atsakovo A. O. prašymą ir ieškovei sutinkant, antru atsakovu byloje įtraukė ir draudimo kompaniją.

Nustatęs, kad sužalojimus ieškovė patyrė dėl transporto priemonės, kurią vairavo A. O., poveikio, teismas nurodė, kad atsakovas turėtų atlyginti žąlą, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas A. O. buvo apsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, teismas sprendė, kad žalą privalo atlyginti kitas atsakovas - draudimo kompanija draudimo sutartyje numatytos draudimo sumos ribose. Pagal draudimo polisą draudimo suma yra 30 000,00 Lt asmens ir 30 000,00 Lt turto.

Nustatydamas ieškovei iš atsakovo priteistinos turtinės žalos dydį, teismas įvertino, jog ieškovė įrodymais pagrindė tik 499,45 Lt dydžio išlaidas (išskyrus vitaminus). Šias išlaidas teismas pripažino pagrįstomis ir ieškovės naudai priteisė būtent 499,45 Lt dydžio sumą turtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškovės reikalavimo netenkino, nes ieškovė neįrodė aplinkybių apie patirtas išlaidas (CPK 178 str.).

Nustatydamas ieškovei iš atsakovo priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas įvertino tai, kad nukentėjusioji – ieškovė autoįvykio metu buvo sužalota nesunkiai: buvo padaryti galvos ir dešinės blauzdos sumušimai, vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, mušta galvos žaizda, kraujosruvos dešinio sėdmens srityje, dešinėje šlaunyje, kairėje kojoje - tačiau pasekmes jaučia iki šiol. Teismas atkreipė dėmesį, kad nedarbingumas nebuvo nustatytas ir ieškovė yra darbinga. Teismas pažymėjo, kad žalą padariusio asmens kaltė įrodyta, jos forma yra neatsargumas, pasekmės, sukeltos atsakovo veiksmų, nebuvo labai sunkios, ieškovei dėl patirtų sužalojimų nebuvo iškilusi grėsmė gyvybei. Nors ieškovė teigia, kad patirtų traumų liekamieji reiškiniai trukdo gyventi visavertį gyvenimą, tačiau po įvykio ji toliau mokėsi kolegijoje ir mokslą kolegijoje baigė. Ieškovė šiuo metu mokosi Klaipėdos universiteto 4 kurse, 2007 m. liepos 23 d. pagimdė dukrą, ir tai, teismo nuomone, parodo, kad patirtos traumos nėra tiek didelės, kurios būtų sutrukdžiusios gyventi pilnavertį gyvenimą, todėl ieškovės nurodytas neturtinės žalos dydis- 25 000 Lt - yra per didelis. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalaujamas priteisti neturtinės žalos dydis galimai nėra neadekvatus, vertinant jį tik per nukentėjusiojo asmens išgyvenimo prizmę, nes kiekvienas asmuo tokį dydį suvokia subjektyviai, tačiau pažymėjo, kad teismas žalos dydį privalo parinkti, atsižvelgdamas ir į kitus žalai nustatyti reikšmingus kriterijus, kad nebūtų nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos. Tokiu būdu teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais bei šio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis, sprendė, kad ieškovei turi būti kompensuota 9000,00 Lt neturtinės žalos.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų esmė

Apeliaciniu skundu atsakovas „If P&C Insurance AS“ filialas prašo pakeisti 2010 m. kovo 31 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir sumažinti neturtinės žalos kompensavimą iki 3000 Lt bei priteisti iš ieškovės apeliacinio skundo surašymo išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:

1. Teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė. Teismas pripažino, jog ieškovės sveikata buvo sutrikdyta tik nesunkiai, patirti sužalojimai nesutrikdė ieškovės socialinės veiklos, liekamųjų reiškinių neliko, ieškovė gyvena pilnakraujį gyvenimą, yra pilnai darbinga.

2. Turi būti įvertinta, kad atsakovas žalą padarė netyčia, būdamas blaivus.

3. Lietuvos teismų praktikoje neturtinė žala kompensuojama skirtingomis sumomis, ypatingą dėmesį skiriant žalos atsiradimo aplinkybėms, ir priteisiamos sumos nėra didelės, išskyrus atskirus ypatingus atvejus,

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti išlaidas atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimui. Atsiliepime nurodoma, kad priteista 9000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti nėra per didelė ir atitinka patirtų sužalojimų pobūdį bei patirtus nepatogumus; nors teismas pripažino, kad sveikata buvo sutrikdyta tik nesunkiai, tačiau šio sužalojimo pasekmės išliko ilgam ir liekamieji reiškiniai pasireiškia iki šiol; dėl jų dar iškyla vis naujų sveikatos problemų, pastoviai reikalinga medikų pagalba ir medikamentinis gydymas; dėl avarijos metu patirtų sužalojimų buvo sutrikdytas pilnavertis ieškovės gyvenimas ir socialinė veikla, ieškovė neteko darbo, tebejaučia padidėjusį nuovargį, silpnumą, nervingumą, baimę; Lietuvos teismų praktikoje neturtinė žala kompensuojama skirtingomis sumomis, tačiau visuomet atsižvelgiama bei įvertinama konkreti ir individuali nukentėjusio asmens situacija, jo patirti išgyvenimai ir nepatogumai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išaiškinimai ir teisiniai argumentai dėl apeliacinio skundo argumentų.

Byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės

2003 m. gruodžio 9 d., apie 7.30 val., Mažeikių mieste, Skuodo gatvėje, ties sankryža su Purienų gatve įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas A. O., vairuodamas jam priklausantį automobilį „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 75 punktus, tai yra nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje nepraleido ieškovės (nukentėjusiosios baudžiamojoje byloje) V. B. ir ją vairuojamu automobiliu partrenkė. Dėl šio autoįvykio kilo žalingi padariniai – buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios (ieškovės šioje byloje) V. B. sveikata, jai padaryti tokie sužalojimai: galvos ir dešinės blauzdos sumušimas, vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, mušta galvos žaizda, kraujosruvos dešinio sėdmens srityje, dešinėje šlaunyje, kairėje kojoje. Dėl šio padaryto nusikaltimo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008-03-13 nuosprendžiu ir 2008-05-28 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu kaltu pripažintas atsakovas A. O. ir jam galutiniu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu yra paskirta bausmė - bauda. Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ir ieškovė V. B. buvo pareiškusi ieškinį dėl 29000,00 litų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš autoavarijos kaltininko. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu civilinei ieškovei pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, tačiau ieškinio dydžio klausimas perduotas svarstyti civilinio proceso tvarka. I. V. B. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu iš baudžiamosios bylos kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai žalos atlyginimą dėl autoįvykio metu sveikatos sutrikdymo – turtinę ir neturtinę žalą, atsakovu nurodžiusi avarijos kaltininką – A. O.. Teismas, atsakovo prašymu nutartimi į bylą antruoju atsakovu įtraukė draudimo kompaniją „If draudimas“, kuri reorganizuota apjungimo būdu ir jos teises ir pareigas, kylančias iš sudarytų draudimo sutarčių, perėmė bendrovė „If P&C Insurance AS“, savo veiklą Lietuvoje vykdanti per „If P&C Insurace AS“ filialą ( kodas 302279548). Pagal bylos duomenis, atsakovas A. O. ir UAB “If draudimas“ 2003 m. balandžio 22 d. sudarė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl automobilio „Mazda 626“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinės atsakomybės, šioje sutartyje nurodyta, kad asmens draudimo suma – 30 000 Lt, turto draudimo suma - 30 000 Lt, sutartis galiojo iki 2004 m. balandžio 21 d.

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „If draudimas“( “If P&C Insurance AS filialas”) skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl, jo manymu, netinkamai įvertintos faktinės situacijos ir dėl šios priežasties neteisingai apskaičiuotos ir priteistos neturtinės žalos dydžio. Nes, anot apelianto, priteista ieškovei suma neturtinei žalai atlyginti nėra proporcinga jos patirtiems sužalojimams, išgyvenimams ir nepatogumams, bei prieštarauja besiformuojančiai teismų praktikai analogiškais atvejais analogiškose bylose. Todėl mano, kad optimalus ir proporcingas atlygintinos žalos dydis šiuo atveju būtų 3000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl teisės aiškinimo ir taikymo

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad susiklostė situacija, kai prievolė atlyginti žalą kyla dviem pagrindais – asmeniui kaltam dėl jos atsiradimo ir draudikui, apdraudusiam kaltininką. Šiame kontekste pažymėtina, kad draudikas privalo atlyginti neturtinę žalą tik tuo atveju, jeigu prievolė atlyginti neturtinę žalą buvo apdrausta Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, t. y. tik tuo atveju, jei prievolė atlyginti neturtinę žalą yra draudimo objektas pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 1 straipsnyje (2001 m. birželio 14 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tvarką, taip pat žalos asmeniui ir (ar) turtui, padarytos tretiesiems asmenims autoavarijos metu arba atsiradusios kaip autoavarijos pasekmė, atlyginimo tvarką. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnyje (2001 m. birželio 14 d. įstatymo redakcija) nustatytas draudimo objektas – transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. Draudimo sutartimi apdraudžiama draudėjo ir kiekvieno asmens, teisėtai valdančio transporto priemonę, civilinė atsakomybė, kuri gali atsirasti valdant transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytą transporto priemonę. Kolegija primena, kad žala asmeniui, atsiradusi kaip autoavarijos pasekmė, gali būti tiek turtinė, tiek neturtinė. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje (2001 m. birželio 14 d. įstatymo redakcija, galiojusi įvykio metu) buvo nustatyta, kad transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma yra 30 000 Lt asmeniui ir 30 000 Lt turtui. Tai reiškia, kad apdraudžiama prievolė draudimo kompanijai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą asmeniui pagal tuo metu galiojusį teisės aktą negalėjo viršyti bendros 30 000 Lt sumos. Jei 30 000 Lt sumos nepakaktų atlyginti žalos asmeniui, tai skirtumą privalėtų atlyginti apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio atlyginimo ieškovei klausimą iš apelianto – draudimo kompanijos, neviršijo taikytinų šiam teisiniam santykiui teisės aktų nustatytų maksimalių ribų ir iš esmės teisingai sprendė, kad pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, negatyvius išgyvenimus, kiek nukentėjusiajai dėl patirtų sužalojimų buvo sutrikdytas pilnavertis gyvenimas, socialinė veikla, bei sukeltas psichologinis diskomfortas, tenka teismui. Ir konstatavęs, kad ieškovei autoįvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, kad sužalojimo, sveikatos sutrikdymo padariniai ieškovės jaučiami iki šiol, kad ieškovei nedarbingumas nebuvo nustatytas, kad nėra pakankamai duomenų, jog patirtos traumos liekamieji reiškiniai sutrukdė ieškovei gyventi pilnavertį gyvenimą, nes ji per šį laiką pagimdė dukrą, mokėsi ir baigė kolegiją, toliau mokosi Klaipėdos universitete 4 kurse, prašomą priteisti neturtinę žalą sumažino iki 9000 Lt. Tokie teismo argumentai (dėl prašomos priteisti sumos mažinimo) iš esmės pagrįsti ir teisingi, nes sprendžiant neturtinės žalos dydį svarbu išlaikyti teisingą ir protingą pusiausvyrą tarp padarinių ir kompensacijos dydžio, nepervertinant vieno iš jų. Be to, sprendžiant atlygintinos žalos dydį svarbu įvertinti teismų praktiką analogiškais atvejais ir tik tuomet spręsti, ar priteisiamos žalos dydis yra teisingas ir protingas. Neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia asmeniui kančias ir išgyvenimus. Tai tam tikro pobūdžio dvasinė skriauda, kurią tik santykinai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Taigi pažymėtina, kad tokio pobūdžio žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė, t.y. čia negali būti taikomas visiško žalos atlyginimo principas. Neturtinės žalos atlyginimu siekiama socialinio teisingumo atkūrimo tikslų, kai priteisiant žalos atlyginimą svarbiausias veiksnys yra pats teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas, siekiant sudaryti realias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko neretai niekas negali atstoti. Kartu, ypatingai, kai tokios žalos atlyginimas kildinamas iš baudžiamosios bylos iš padarytos nusikalstamos veikos, būtina įvertinti ir tą aplinkybę, kad baudžiamasis nuosprendis taip pat jau iš dalies atlieka šią kompensacinę, satisfakcijos funkciją, taigi svarstant neturtinės žalos dydį būtina įvertinti ir aplinkybes, ar nukentėjęs asmuo tokiu būdu nesiekia nepelnytai praturtėti, pasipelnyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką neturtinės žalos dydžio klausimas turi būti svarstomas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į pažeidimo objektą, dėl kurio asmuo patyrė žalą, bei pagal įstatyme įvardintus kriterijus (CK 6.250 str.). Kartu nustatant tokios žalos dydį svarbu ir būtina vadovautis ne tik teisės normose, bet ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bei atsižvelgti į analogiškose bylose priteistus žalos dydžius. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į asmens sveikatos sužalojimo laipsnį bei pasekmes ir nustatė atlygintinos žalos dydį 9000 Lt. Teisėjų kolegija pripažįsta ir nekvestionuoja, kad asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena yra viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių. Todėl tokiais atvejais atsiranda pagrindas priteisti ženklias neturtinės žalos atlyginimo sumas. Tačiau visais atvejais svarbu ir tai, koks gi iš tiesų neteisėta kalto asmens veika padarytas sveikatos sutrikdymo mastas, kokie kaltininko veiksmai – tyčiniai ar dėl neatsargumo sukėlė tokius padarinius. Ar sveikatos sutrikdymu kilo ilgalaikiai žalingi padariniai su liekamaisiais reiškiniais. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovo – autoavarijos kaltininko sukeltos pasekmės nukentėjusiajai nebuvo labai sunkios, jai nebuvo iškilusi grėsmė gyvybei, nukentėjusiajai nebuvo nustatytas nedarbingumas, patirti sužalojimai nesutrukdė gyventi pilnavertį gyvenimą, siekti mokslų, mokytis, pagimdyti, būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Tokios teismo išvados pagrįstai suponavo galimybę mažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Tačiau kartu pirmosios instancijos teismas, mažindamas neturtinės žalos dydį neatsižvelgė į teismų praktiką analogiškose bylose, kur priteisiamos analogiškais atvejais ir netgi su sunkesniais padariniais dydis yra vidutiniškai mažesnis. Pirmosios instancijos teismo priteista suma 9000 Lt yra arčiau maksimalios ribos analogiškose bylose, analogiškais atvejais, todėl tam, kad tokia suma būtų priteista būtinos išskirtinės sąlygos ir žymiai sunkesni padariniai, kurie šioje byloje nebuvo nustatyti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad priteista apylinkės teismo suma šiuo konkrečiu atveju yra per didelė, taigi ji mažintina iki 5000 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (LR CPK 93 str. 4 d.). Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą pažymėtina, kad bylose dėl žalos padarytos nusikalstamais veiksmais pareikšti ieškinio reikalavimai žyminiu mokesčiu neapmokami, tačiau atsakovui tokia pareiga išlieka. Atsižvelgiant į tai, kad patenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 22,5 procentus, pirmojoje instancijoje turėtos bylinėjimosi išlaidos perskirstomos pagal šią proporciją. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės išlaidos už suteiktas advokatų teisines paslaugas yra 2330 Lt (1 t., b.l. 29-32), žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė yra atleista, yra 774 Lt, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 524,25 Lt už advokato teisines paslaugas ir 174,15 Lt žyminio mokesčio valstybei. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 45,79 Lt, kurios proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos iš bylos šalių valstybei, tai reiškia – iš atsakovo valstybei priteistina 10,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Atsižvelgiant į patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, kuri sudaro 66,6 procentų, atitinkamai paskirstytinos apeliacinės instancijos metu patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinėje instancijoje ieškovės išlaidos advokato pagalbai sudarė 500 Lt, o atsakovas už apeliacinio skundo paruošimą sumokėjo 1485 Lt, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 330 Lt, o iš ieškovės atsakovui 980 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 270 Lt žyminio mokesčio, todėl proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai apeliantui grąžintina 150 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 4,25 Lt, kurios proporcingai priteistinos iš bylos šalių, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 2,12 Lt procesinių dokumentų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Atsakovo draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialo apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-74-215/2010 pagal ieškovės V. B. (D.) ieškinį atsakovams A. O., draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pakeisti. Sumažinti ieškovei V. B. iš atsakovo draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialo ( į.k. 302279548, buv. Žalgirio g. 88, Vilniaus m.) priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti iki 5000 Lt ( penkių tūkstančių litų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo „If P&C Insurance AS“ filialo ( į.k. 302279548, buv. Žalgirio g. 88, Vilniaus m.) ieškovei V. B. ( a.k. (duomenys neskelbtini) ), 854,25 Lt ( aštuonis šimtus penkiasdešimt keturis litus dvidešimt penkis ct ) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)), atsakovui „If P&C Insurance AS“ filialui ( į.k. 302279548, buv. Žalgirio g. 88, Vilniaus m.) 980 Lt ( devynis šimtus aštuoniasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Priteisti iš atsakovo „If P&C Insurance AS“ filialo ( į.k. 302279548, buv. Žalgirio g. 88, Vilniaus m.) 12,42 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 24,15 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Kolegijos pirmininkas Vytautas KursevičiusTeisėjai Danutė BurbulienėBirutė Simonaitienė