Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-11-13 · Civilinė byla Nr. e2-19394-996/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-11-13
Bylos Nr.
e2-19394-996/2023
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-00964-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Stanislovaitienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „MIŠKO FONDAS“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Maistas vaistas“
Advokatai
Arnas Petrikas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-19394-996/2023Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00964-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MIŠKO FONDAS“ atstovui advokatui Arnui Petrikui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MIŠKO FONDAS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Maistas vaistas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

uždaroji akcinė bendrovė „MIŠKO FONDAS“ (toliau – ieškovė, UAB „MIŠKO FONDAS“, pardavėja) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, l. 40–45) uždarajai akcinei bendrovei „Maistas vaistas“ (toliau – atsakovė, UAB „Maistas vaistas“, pirkėja), prašydama priteisti jai iš atsakovės 1 620 Eur skolą, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, 163,55 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio surašymo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad ji 2016 m. gruodžio 8 d. pardavė atsakovei, valdančiai restoraną DECO, esantį adresu Dominikonų g. 15, Vilniuje, 18 vnt. medinių stalų su metaline kojele ir 18 vnt. virtuvės įrangos: sertifikuotas svarstykles C2NEWTON CWT7 (1 vnt.), garintuvus BAIN MARIE 8700/8710 (2 vnt.), elektrinį smulkintuvą VEGETABLE CUTTER GM88 (1 vnt.), pliusinius šaldytuvus COOL HEAD SALADETTE CRX93A (2 vnt.), kepimo plokštumas ELECTRIC GRIDLE EG-835 (2 vnt.), indukcines kaitlentes IDUCTION COOKER ID-350K (2 vnt.), konvekcinę krosnį PRIMAX EUE-907-HS (1 vnt.), rūkyklą BRADLEY VTDS108CE-EU (1 vnt.), elektrinę pjaustyklę BECKERS E220 (1 vnt.), elektrinę mėsmalę FAMA FTS116 (1 vnt.), vištienos gruzdintuvę CHICKEN EXPRESS MDXZ-16 (1 vnt.), blenderį FIMAR MX2523M (1 vnt.), grilį WEBWR 22‘ORIG KETTLE PREM BLACK (1 vnt.), grilį fritiūrinę NAPOLEON MBM BRESCELLO EF66 (1 vnt.); bendrai atsakovei buvo parduota baldų bei virtuvinės įrangos už 6 611,57 Eur be PVM arba 8 000 Eur su PVM sumą; prekėms apmokėti atsakovei 2016 m. gruodžio 8 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra MF00079 8 000 Eur sumai, kuri, nesant tarp šalių susitarimo dėl jos padengimo termino, pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą turėjo būti padengta ne vėliau nei per 30 dienų; atsakovė pagal aukščiau nurodytą PVM sąskaitą faktūrą nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d. devyniomis įmokomos sumokėjo 3 400 Eur sumą ir liko skolinga 4 600 Eur sumą; 2021 m. gruodžio 9 d. buvo parengtas ir 2021 m. gruodžio 16–17 d. tarp šalių pasirašytas likusios 4 600 Eur skolos grąžinimo grafikas, kuriuo šalys susitarė dėl skolos likučio grąžinimo iki 2022 m. birželio 30 d.; atsakovė nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. birželio 30 d. dešimčia įmokų sumokėjo iš viso 2 980 Eur ir liko skolinga 1 620 Eur sumą; atsakovei neįvykdžius įsipareigojimų pagal skolos grąžinimo grafiką, atsakovės buvo pasirašytas ir 2022 m. rugpjūčio 23 d. buhalterei iš elektroninio pašto restaurantdeco@gmail.com atsiųstas aktas dėl skolų suderinimo, pagal kurį atsakovės skolos likutis 2022 m. rugpjūčio 22 d. sudarė 1 620 Eur, kuris nepadengtas iki šiol. Kartu pažymėjo, jog atsakovei netinkamai įvykdžius prievolę, UAB „MIŠKO FONDAS“ įgavo teisę į 163,55 Eur dydžio palūkanas, susidariusias nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 12 d. imtinai (iki ieškinio surašymo), taipogi jai turėtų būti priteistos 8 proc. dydžio palūkanos nuo ieškinio surašymo (2023 m. rugsėjo 13 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 40 Eur suma pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, l. 68–70).

Atsiliepimas

Atsakovė paaiškino, kad su ieškiniu ieškovė nepateikė jokios ginčo prekių pirkimo–pardavimo sutarties ar prekių perdavimo–priėmimo akto, kuriame būtų fiksuota, kokias konkrečias prekes apima 2016 m. gruodžio 8 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra MF00079 8 000 Eur sumai, kadangi joje tik padaryti abstraktūs įrašai apie parduodamą įrangą. Atsakovės teigimu, nepadengta 1 620 Eur suma yra susidariusi ir likusi ne todėl, kad ji atsisako atsiskaityti su ieškove už įrangą, bet todėl, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą MF00079 joje galimai buvo nurodyta netiksli parduodamos virtuvės įrangos suma. Nurodė, kad dalį PVM sąskaitoje faktūroje MF00079 nurodytos virtuvės įrangos ji tiesiogiai įsigijo ne iš ieškovės, bet iš uždarosios akcinės bendrovės „Palinga“ (toliau – UAB „Palinga“), kadangi ji pirmiausiai ieškovės buvo perleista šiai įmonei ir vėliau jos (atsakovės) perkama iš UAB „Palinga“ (apmokant jai tiesiogiai), ką patvirtina jos turima kita 1 949,40 Eur vertės 2016 m. lapkričio 16 d. PVM sąskaita faktūra MF00078, UAB „Maistas vaistas“ direktoriaus elektroninis laiškas/pranešimas. Atsakovės teigimu, šiai dienai jokios UAB „Maistas vaistas“ skolos ieškovei nėra, nes už virtuvės įrangą pagal PVM sąskaitą faktūrą MF00079 buvo apmokėta dalis tiesiogiai ieškovei (atsiskaityta su ja), o dalis šioje sąskaitoje faktūroje nurodomos virtuvės įrangos sumos (5 000 Eur) yra paprasčiausiai netiksli ir turėtų būti 1 949,40 Eur mažesnė, todėl reikalavimas priteisti skolą yra nepagrįstas, kadangi dalis PVM sąskaitoje faktūroje MF00079 nurodomų prekių (virtuvės įrangos) jai (atsakovei) ieškovės nebuvo perduotos, todėl ir nėra prievolės už jas atsiskaityti.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Arnas Petrikas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad atsakovės nurodytoje sąskaitoje faktūroje, išrašytoje UAB „Palinga“, nurodytos visai kitos prekės, nei ieškovė pardavė atsakovei, tuo tarpu pati atsakovė pasirašė skolos suderinimo aktą; mano, kad atsakovė vilkina atsiskaitymą, nes galimai yra nemoki.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė pardavė atsakovei prekes, išrašydama 2016 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą MF00079 8 000 Eur sumai (el. b. t. I, l. 46); atsakovė nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d. sumokėjo ieškovei 3 400 Eur sumą (el. b. t. I, l. 47); 2021 m. gruodžio 16–17 d. šalys pasirašė 2021 m. gruodžio 9 d. skolos grąžinimo grafiką Nr. 20211209/1, kuriuo šalys susitarė dėl 4 600 Eur skolos likučio 2021 m. gruodžio 9 dienai grąžinimo iki 2022 m. birželio 30 d. (el. b. t. I, l. 49–50); atsakovė ieškovei nuo 2021 m. gruodžio 8 d. iki 2022 m. birželio 30 d. sumokėjo 2 980 Eur sumą (el. b. t. I, l. 47–48); 2022 m. rugpjūčio 22–23 d. šalys pasirašė 2022 m. rugpjūčio 22 d. aktą dėl skolų suderinimo, kuriuo šalys sutarė, kad atsakovės skolos ieškovei likutis 2022 m. rugpjūčio 22 d. pagal 2016 m. gruodžio 8 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą MF00079 sudaro 1 620 Eur (el. b. t. I, l. 51–52).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.305 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė už atsakovei parduotas prekes 2016 m. gruodžio 8 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą MF00079 8 000 Eur sumai. Nors tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, tačiau minėta sąskaita faktūra patvirtina tarp šalių susiklosčius pirkimo–pardavimo teisinius santykius. Joje aiškiai nurodytos šalys – pardavėja yra ieškovė, pirkėja – atsakovė. Pagal aukščiau minėtą sąskaitą faktūrą, iš viso ieškovės atsakovei buvo parduota 18 vnt. virtuvės įrangos ir 18 vnt. virtuvės baldų bendrai 8 000 Eur sumai. Byloje ginčas dėl to, kad tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai nekilo. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardintas prekes. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 97-219/2020). Taigi, 2016 m. gruodžio 8 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra MF00079 patvirtina aplinkybę, kad tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė pardavė atsakovei sąskaitoje faktūroje nurodytų prekių kiekį nurodytai sumai, o atsakovė įsipareigojo už tokias prekes tinkamai atsiskaityti.

Byloje kilo ginčas dėl skolos sumos pagal PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nepadengta 1 620 Eur suma iš 8 000 Eur yra susidariusi ir likusi todėl, kad PVM sąskaitoje faktūroje galimai buvo nurodyta netiksli parduodamos virtuvės įrangos suma, paaiškindama, kad dalį PVM sąskaitoje faktūroje MF00079 nurodytos virtuvės įrangos ji tiesiogiai įsigijo ne iš ieškovės, bet iš UAB „Palinga“, kadangi ji pirmiausiai ieškovės buvo perleista šiai įmonei ir vėliau jos (atsakovės) perkama iš UAB „Palinga“ (apmokant jai tiesiogiai), ką, neva, patvirtina jos turima kita 1 949,40 Eur vertės 2016 m. lapkričio 16 d. PVM sąskaita faktūra MF00078, išrašyta UAB „Palinga“. Ieškovės teigimu, atsakovės nurodytoje sąskaitoje faktūroje, išrašytoje UAB „Palinga“, nurodytos visai kitos prekės, nei ieškovė pardavė atsakovei, tuo tarpu pati atsakovė pasirašė skolos suderinimo aktą, mano, kad atsakovė paprasčiausiai vilkina atsiskaitymą, nes galimai yra nemoki. Teismas pažymi, kad atsakovės teiginiai apie tai, jog 2016 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitoje faktūroje MF00079 galimai buvo nurodyta netiksli parduodamos virtuvės įrangos suma, yra nepagrįsti, atsakovė remiasi tik prielaidomis. Priešingai, atsakovė, gavusi šią sąskaitą faktūrą, iš karto nekėlė klausimų dėl joje nurodytos netikslios sumos, netinkamai nurodytų prekių kiekio, nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d. devyniomis įmokomis sumokėjo ieškovei 3 400 Eur sumą, po to atsakovė, 2021 m. gruodžio 9 d. pasirašydama skolos grąžinimo grafiką Nr. 20211209/1, patvirtino, kad jos skola ieškovei 2021 m. gruodžio 9 dienai pagal 2016 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą MF00079 sudaro 4 600 Eur, tai reiškia, kad atsakovė, pasirašydama skolos grąžinimo grafiką, patvirtino, jog prekės jai buvo parduotos už 8 000 Eur sumą (3 400 Eur + 4 600 Eur), taip pat 2022 m. rugpjūčio 22 d. akte dėl skolų suderinimo, kurį atsakovė taip pat pasirašė, atsakovė pripažino savo 1 620 Eur skolą ieškovei iš 8 000 Eur bendros sumos, tokiais savo veiksmais atsakovė pati pripažino egzistuojant 1 620 Eur skolą ieškovei pagal ginčo sąskaitą faktūrą. Nors dabar, bylą nagrinėjant teisme, atsakovė jau nurodo, kad dalį ginčo sąskaitoje faktūroje nurodytos virtuvės įrangos įsigijo ne iš ieškovės, o iš UAB „Palinga“, pateikdama 2016 m. lapkričio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą MF00078, tačiau teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji iš UAB „Palinga“ nusipirko minėtoje sąskaitoje faktūroje nurodytas prekes ir kad jos dubliuojasi su ginčo sąskaitoje faktūroje nurodytomis prekėmis, taipogi atsakovė į bylą nepateikė mokėjimą UAB „Palinga“ patvirtinančių įrodymų. Atsakovės atsiliepime pateiktas jos direktoriaus elektroninis laiškas yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtina, kad atsakovė iš UAB „Palinga“ nupirko prekes. Atsakovė, būdama juridiniu asmeniu, kuriam keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo standartai, akivaizdu, iš karto būtų pastebėjusi, kad ginčo sąskaitoje faktūroje nurodytas netikslus prekių kiekis (18 vnt. virtuvės įrangos + 18 vnt. virtuvės baldų) ir netiksli perkamų prekių suma, tuo tarpu net 6 metus tuo neabejojo ir jokio klausimo dėl to nekėlė, pati pasirašė tiek mokėjimo grafiką, pripažindama skolos likutį iš 8 000 Eur sumos, tiek skolų suderinimo aktą galutinei 1 620 Eur skolos sumai iš 8 000 Eur sumos ir tik jai nesumokant skolos likučio ir ginčui persikėlus į teismą, ėmė teigti, jog ne visas prekes pagal ginčo sąskaitą faktūrą gavo, todėl teismas tokius atsakovės teiginius laiko nepagrįstais ir juos vertina tik kaip pasirinktą gynybinę poziciją. Vien tai, kad atsakovei 2016 m. gruodžio 8 d. išrašytoje sąskaitoje faktūroje nėra nurodytos konkrečios prekės, o tik jų kiekiai, nesudaro pagrindo jos neapmokėti. Dar kartą pabrėžtina, kad atsakovė iš karto po PVM sąskaitos faktūros išrašymo tokių klausimų nekėlė, sąskaitos išrašymo pagrįstumu neabejojo 6 metus, atliko mokėjimus, pasirašė mokėjimų grafiką, skolų suderinimo aktą ir tik pateikus ieškovei ieškinį teisme, pradėjo nepagrįstai abejoti sąskaitos pagrįstumu, kas patvirtina tik jos pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsiskaitymo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė pardavė atsakovei 36 vnt. virtuvės įrangos ir baldų ir už tai 2016 m. gruodžio 8 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą MF00079 8 000 Eur sumai. Laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d. atsakovė devyniomis įmokomis (2017 m. gegužės 16 d., 2017 m. spalio 4 d., 2017 m. spalio 4 d., 2018 m. gegužės 16 d., 2018 m. lapkričio 7 d., 2019 m. lapkričio 12 d., 2021 m. rugsėjo 14 d., 2021 m. spalio 27 d. ir 2021 m. gruodžio 7 d.) sumokėjo ieškovei 3 400 Eur sumą; 2021 m. gruodžio 16–17 d. šalys pasirašė 2021 m. gruodžio 9 d. skolos grąžinimo grafiką Nr. 20211209/1, kuriuo šalys susitarė dėl 4 600 Eur skolos likučio 2021 m. gruodžio 9 d. grąžinimo iki 2022 m. birželio 30 d.; atsakovė ieškovei nuo 2021 m. gruodžio 8 d. iki 2022 m. birželio 30 d. dešimčia įmokų (2021 m. gruodžio 21 d., 2022 m. sausio 24 d., 2022 m. sausio 31 d., 2022 m. kovo 9 d., 2022 m. balandžio 8 d., 2022 m. gegužės 2 d., 2022 m. gegužės 3 d., 2022 m. gegužės 6 d., 2022 m. gegužės 9 d. ir 2022 m. birželio 6 d.) sumokėjo iš viso 2 980 Eur ir liko skolinga 1 620 Eur sumą; 2022 m. rugpjūčio 22–23 d. šalys pasirašė 2022 m. rugpjūčio 22 d. aktą dėl skolų suderinimo, kuriuo šalys sutarė, kad atsakovės skolos ieškovei likutis 2022 m. rugpjūčio 22 d. pagal 2016 m. gruodžio 8 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą MF00079 sudaro 1 620 Eur. Taigi, atsakovė, pasirašydama 2022 m. rugpjūčio 22 d. aktą dėl skolų suderinimo, patvirtino, kad pagal 2016 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą MF00079 2022 m. rugpjūčio 22 d. ji yra skolinga ieškovei 1 620 Eur sumą. Šį skolos suderinimo aktą pasirašė įmonės vadovas S. B. Atsakovė byloje neginčijo akto pagrįstumo ir galiojimo, jame nurodytų sumų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė po skolos suderinimo akto pasirašymo atliko mokėjimus, kad būtų atsiskaičiusi su ieškove, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 1 620 Eur skolą yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovės 163,55 Eur palūkanas nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 12 d. (iki ieškinio surašymo). Kadangi atsakovė, priimdama PVM sąskaitą faktūrą, įsipareigojo atsiskaityti už gautas prekes įstatymo nustatytu terminu (per 30 d.), tačiau to nepadarė, remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, kreditorė laiku įvykdžiusi prievolę ir laiku negavusi jai priklausančios mokėtinos sumos turi teisę į pavėluoto mokėjimo palūkanas, kurių norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu, atsakovė už laiku neįvykdytą piniginę prievolę privalo susimokėti įstatyme numatytas palūkanas pagal pradelstą apmokėti PVM sąskaitą faktūrą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 163,55 Eur palūkanas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Be to, ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės 40 Eur sumą. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Kadangi atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, o ginčo šalims taikomas aukščiau nurodytas įstatymas, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Taipogi ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio surašymo dienos (2023 m. rugsėjo 13 d. įskaitytinai) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 823,55 Eur (1 620 Eur + 163,55 Eur + 40 Eur) sumą nuo ieškinio surašymo dienos (2023 m. rugsėjo 13 d. įskaitytinai) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai – ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 620 Eur skola, 163,55 Eur palūkanos, 40 Eur suma ir 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 823,55 Eur sumą nuo ieškinio surašymo dienos (2023 m. rugsėjo 13 d. įskaitytinai) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra.

Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės jos patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš atsakovės jos sumokėtą 41 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas, 7 dalis) ir 738,10 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), iš viso 779,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismas šioje byloje pašto išlaidų nepatyrė.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MIŠKO FONDAS“ ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „MIŠKO FONDAS“ (į. k. 302689497) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Maistas vaistas“ (į. k. 304419116) 1 620 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų dvidešimties eurų) skolą, 163,55 Eur (vieno šimto šešiasdešimt trijų eurų ir penkiasdešimt penkių centų) palūkanas, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) sumą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 823,55 Eur) nuo ieškinio surašymo dienos (2023 m. rugsėjo 13 d. įskaitytinai) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 779,10 Eur (septynių šimtų septyniasdešimt devynių eurų ir dešimties centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė