Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patrauktos I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija, VMI) vyriausiosios specialistės L. T. 2024-12-17 nutarimo Nr. VMI-01-ANR_N-13398-2024 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Konstatuota, kad vadovė I. P., būdama atsakinga už UAB „M.“ veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (toliau – PMĮ) 51 straipsnio 2 dalies nuostatas. Jai paskirta 250 Eur bauda. Nutarime nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, konstatavus, kad šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigė ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas.

Pareiškėja ir institucijos atstovė posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį buvo tinkamai pranešta e. p.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies

ANK 187 straipsnio 2 dalis užtraukia administracinę atsakomybę už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimus, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą. Veikos alternatyvios. Šioje byloje pareiškėjai pareikštas kaltinimas dėl konkrečios veikos – metinės pelno deklaracijos nepateikimo nustatytais terminais.

PMĮ 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Tai rodo, kad metinė pelno mokesčių deklaraciją už praėjusius metus Valstybinei mokesčių inspekcijai turi būti pateikiama iki einamųjų metų birželio 15 d. (kadangi nagrinėjamu atveju 2024-06-15 buvo nedarbo diena, tai terminas pasibaigė pirmą darbo dieną, po nedarbo dienos – 17 d.).

Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas nustato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (18 punktas).

Kita vertus, ANK 187 straipsnio 2 dalies atsakomybėn už metinės pajamų mokesčio deklaracijos nepateikimą gali būti ne tik bendrovės vadovas, bet ir kitas atsakingas asmuo, kuris privalo pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – ir FAĮ) (suvestinė redakcija, galiojusi nusižengimų padarymo metu nuo 2022 m. gegužės 1 d. – 2024 m. liepos 24 d.) 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą: 1) parenka apskaitą tvarkantį asmenį, išskyrus atvejus, kai tokia teisė įstatymuose, reglamentuojančiuose subjekto veiklą, nustatyta kitiems subjekto valdymo organams; 2) užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas; 3) nustato ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarką; 4) nustato vidaus kontrolės priemones ir užtikrina jų taikymą; 5) užtikrina, kad, keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui, apskaitos dokumentai, apskaitos registrai ir kita apskaitai tvarkyti reikalinga informacija būtų laiku perduoti kitam apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui; 6) užtikrina galimybę pagal šio įstatymo 9 straipsnį apskaitos duomenis į valstybės informacinę sistemą – išmaniąją mokesčių administravimo informacinę sistemą (i.MAS) teikti standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje; 7) užtikrina finansinės informacijos ir informacijos apie nustatytas vidaus kontrolės priemones teikimą vidaus ir išorės informacijos vartotojams, teisės aktų nustatyta tvarka turintiems teisę ją gauti. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kai subjekto apskaitą pagal sutartį tvarko apskaitos paslaugas teikiantis subjektas, kai kuriuos šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus gali atlikti šis apskaitą tvarkantis subjektas, jeigu taip nustatyta sutartyje. Vadovaujantis FAĮ 14 straipsnio 1 dalimi, apskaitą tvarkantys asmenys tvarko subjekto apskaitą: 1) registruoja ūkines operacijas laikydamiesi šiame įstatyme ir taikomuose standartuose nustatytų reikalavimų subjekto vadovo nustatyta subjekto ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarka; 2) keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui, laiku perduoda apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir kitą apskaitai tvarkyti reikalingą informaciją subjekto vadovui arba jo nurodytam asmeniui. 3. Apskaitos paslaugas teikiantis arba apskaitos funkciją atliekantis subjektas turi nusistatyti apskaitos paslaugų teikimo organizavimo ir kontrolės tvarką ir jos laikytis. Mokesčių administravimo įstatymo 143 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojai, tretieji asmenys ir (arba) juridinių asmenų vadovai bei kiti atsakingi darbuotojai už šiame Įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą taip pat atsako pagal Administracinių nusižengimų kodeksą arba pagal Baudžiamąjį kodeksą. Taigi atsakomybės subjektas gali būti ir buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo. Todėl visad turi būti sprendžiamas vadovo/buhalterio/buhalterinės apskaitos paslaugą teikiančios įmonės darbuotojo atsakomybės atribojimo klausimas.

Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad bendrovė „M.“ neįvykdė PMĮ 51 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos pateikti pelno mokesčio deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini)), nagrinėjamu atveju už 2023 metus iki 2024-06-17. Taip pat nėra ginčijama, kad ir bylos pateikimo metu ši deklaracija nebuvo pateikta. Šią aplinkybę patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga (informacija iš mokesčių mokėtojų registro, Kliento „M.“ kortelės duomenys). Nustatyta, kad bendrovės vadovas nuo 2023-08-03 iki 2024-10-21 buvo R. K., o I. P. bendrovės „M.“ vadove tapo 2024-10-21. „M.“ nustatytas vienasmenis juridinio asmens atstovavimas ir, kad juridinio asmens vardu veikia vadovas. Bendrovės veikla apskaitos, buhalterijos ir audito veikla, konsultacijos mokesčių klausimais. Mokesčių mokėtojų registro Kliento „M.“ kortelės duomenimis, priminimas pateikti (duomenys neskelbtini) formą už 2023 m. buvo patalpintas 2024-06-19, būsena „aktualus“. Priminime nurodyta, kad „M.“ dar nepateikė 2023-01-01 — 2023-12-31 mokestinio laikotarpio dokumento „Matinė pelno mokesčio deklaracija (forma (duomenys neskelbtini))1, kuri pagal įstatymą turėjo būti pateikta iki 2024-06-17. Nurodyta, kad dokumentą privaloma pateikti, išaiškinta atsakomybė už pareigos nevykdymą, nurodyti kontaktai konsultacijai su VMI specialistais, kuri prilyginama rašytinei.

Atsakomybėn patraukta I. P. nesutinka su institucijos 2024-12-17 nutarimu, nurodydama, kad ji nebuvo bendrovės vadove pareigos pateikti metinę bendrovės pelno mokesčio deklaraciją metu, tad tokios pareigos neturėjo ir negalėjo pažeisti šios pareigos 2024-06-17. Teismas sutinka su šiais pareiškėjos argumentais.

Kaip nustatyta pirmiau, byloje surinkti rašytiniai įrodymai liudija, kad buvo pažeista PMĮ 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga pateikti pelno mokesčio deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini)) iki 2024-06-17, tačiau tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime nurodytas administracinio nusižengimo padarymo laikas 2024-06-17. Iš pirmiau nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad I. P. „M.“ vadove tapo tik 2024-10-21, tad jai neinat vadovės pareigų 2024-06-17, ji, kaip vadovė, tuo metu ir neturėjo įstatyme nustatytos pareigos teikti metinę pelno mokesčio deklaraciją.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vienas iš ANK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo kvalifikavimui svarbių objektyviųjų požymių — specialaus subjekto požymis, nes atsakomybė šiuo atveju kyla ne visiems, o tik tam tikros kategorijos asmenims, t. y. dokumentus ir duomenis privalantiems pateikti asmenims (vadovams ir/arba buhalteriams/ buhalterinės apskaitos paslaugą teikiančios įmonės darbuotojui).

Sutiktina su Institucija, kad pareiškėja, tapdama įmonės vadove, perėmė visas su vadovo pareigomis susijusias atsakomybes, įskaitant ir neįvykdytas, kad vadovas negali ignoruoti ankstesnių mokestinių prievolių ir privalo užtikrinti, kad jos būtų tinkamai įvykdytos, net jei buvo praleisti terminai. Tačiau nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime nurodyta administracinio nusižengimo data 2024-06-17, kai bendrovei vadovavo kitas asmuo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinio nusižengimo padarymo metu 2024-06-17 pareiškėja I. P. nebuvo bendrovės vadovė, todėl jai negali kilti atsakomybė kaip vadovei pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį už 2024-06-17 padarytą administracinį nusižengimą. Kartu teismas pažymi, kad pareiškėja, nustačius, kad tapus vadove nevykdė atitinkamos pareigos savo vadovavimo laikotarpiu (nustatyta, kad VMI priminimas Mokesčių mokėtojų registro Kliento „M.“ kortelėje buvo „aktyvus“, t. y. neįvykdyta jame nurodyta pareiga), gali būti sprendžiamas ir jos atsakomybės klausimas už minėtos deklaracijos nepateikimą.

Nustačius, kad administracinis nusižengimas 2024-06-17 buvo padarytas, tik galimai ne to asmens, administracinio nusižengimo teisena nenutraukiama, o byla grąžinama institucijai atlikti tyrimą ir nustatyti subjektą (vadovą ir arba buhalterę/buhalterinės apskaitos pasaugą teikiančios bendrovės darbuotoją), kuriam ir turi kilti atsakomybė nagrinėjamu atveju. Todėl skundžiamas nutarimas naikinamas ir byla grąžinama institucijai tyrimui atlikti ir atsakingam asmeniui nustatyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,4 ir 6 dalimis,

nutaria:

panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės L. T. 2024-12-17 nutarimą Nr. VMI-01-ANR_N-13398-2024 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.