Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-188-312/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-12
Bylos Nr.
1S-188-312/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Pareiškėjas
UAB „Jumasta“
Kategorijos
  • 2.2.1.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas Nr. 1S-188-312/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.1.4.2.; 2.12.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

sekretoriaujant Linai Žalaitei,dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Antrojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro Lino Silevičiaus (toliau tekste - prokuroras) skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarties, kuria buvo patenkintas pareiškėjo UAB „Jumasta“ direktoriaus J. G. (toliau tekste - pareiškėjas) skundas ir panaikintas 2012 m. sausio 20 d. prokuroro nutarimas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau tekste - VPK) Vilniaus miesto 1 policijos komisariato tyrėjo 2011 m. gruodžio 20 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariate 2011 m. gruodžio 8 d. buvo gautas UAB „Jumasta“ direktoriaus pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą O. G. atžvilgiu pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 184 str. 1 d. požymius, dėl to, kad 2010 m. gruodžio 31 d., apie 16.18 val., vyriausioji buhalterė O. G. iš UAB „Jumasta“ sąskaitos neteisėtai ir nepagrįstai pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 7672,13 Lt už prekes.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato tyrėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 3 str. l d. l p., 168 str., 2011 m. gruodžio 20 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius nusikaltimo požymių.

Pareiškėjas minėtą nutarimą apskundė prokurorui, kuris 2012 m. sausio 20 d. nutarimu pareiškėjo skundą atmetė.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2012 m. vasario 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Antrojo (NVT) skyriaus prokuroro 2012 m. sausio 20 d. nutarimą. Ikiteisminio tyrimo teisėja sprendimą motyvavo tuo, kad neatlikus būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų, o tik formaliai įvertinus pareiškėjo nurodytas galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, iš anksto patikimai konstatuoti, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, negalima. Pareiškėjas neturi realių ir objektyvių galimybių gauti tyrimui reikšmingus duomenis, ir tik surinkus ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu gautą informaciją, galima spręsti ar pakanka duomenų pareiškime nurodytiems faktams patvirtinti ir atlikus ikiteisminį tyrimą, bylą perduoti teismui, ar tyrimas turi būti nutrauktas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja sutiko su pareiškėjo nurodytu argumentu, jog prokuroras nutarime konstatavo, kad UAB „Jumasta“ vyr. buhalterės O. G. veiksniuose nėra Lietuvos Respublikos BK 184 str. l d. numatyto nusikaltimo požymių, tačiau baudžiamasis įstatymas numato ir kitas nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, dėl kurių buvimo ar nebuvimo prokuroras nutarime nepasisakė. Ikiteisminio tyrimo teisėjos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nustatyti konkrečias aplinkybes ir padaryti pagrįstas išvadas galima tik atlikus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, todėl pareiškėjo nurodyti faktai turi būti ištirti, patikrinti ir įvertinti ikiteisminio tyrimo metu.

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės prokuroras skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012 m. vasario 27 d. nutartį ir palikti galioti 2012 m. sausio 20 d. nutarimą.

Prokuroro skunde nurodoma, kad teismo nutartyje konstatuotos aplinkybės vertintinos kaip nepagrįstos ir formalios, neduodančios pagrindo naikinti nutarimą. Taip pat nurodoma, kad Vilniaus miesto l apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja nutartyje nepasisakė, kurios konkrečios pareiškėjo nurodytos nusikalstamos veikos požymiai įžvelgtini ir reikalinga atlikti ikiteisminį tyrimą bei šias aplinkybes patikrinti.

Skunde teigiama, kad tarp UAB „Jumasta“ ir buvusios UAB „Jumasta“ vyriausiosios buhalterės O. G. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Nors tam tikrų aplinkybių nagrinėjimas civilinio proceso tvarka nepaneigia galimai padarytos nusikalstamos veikos buvimo fakto, tačiau aptarinėjamu atveju, iš pareiškėjo UAB „Jumasta“ pateiktos informacijos nėra nustatyta objektyvių duomenų, jog buvo padarytos aukščiau nurodytos ar kitos nusikalstamos veikos, o pareiškėjo nurodomos pinigų sumos pervedimo į kitas sąskaitas aplinkybės turi būti nustatinėjamos nagrinėjant civilinę bylą. Skunde pažymima, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą remiantis nepagrįsta informacija, prielaidomis, nesant objektyvių duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika, kompetentingos valstybės institucijos yra apkraunamos neprasmingu darbu, kuris dažnai reikalauja didelių pastangų, taip pat ikiteisminio tyrimo pradėjimas susijęs su asmenų, kurie buvo nepagrįstai įskųsti, teisių ir laisvių suvaržymu - jie priversti dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, jiems gali būti pareikšti įtarimai ir pan. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas ir buvo netenkintas bei buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

Posėdžio metu prokuroras prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), daro išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012 m. vasario 27 d. nutartis yra nepagrįsta ir dėl to naikintina.

Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, pradedant procesą turi būti įsitikinama, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. baudžiamasis procesas yra negalimas, jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pažymėtina, jog minėta įstatymo nuostata reiškia, kad arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką, arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika, arba buvo įvykis be niekieno kaltės. Sprendžiant iš VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato tyrėjo 2011 m. gruodžio 20 d. nutarimo bei Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Antrojo (NVT) skyriaus prokuroro 2012 m. sausio 20 d. nutarimo, ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, remiantis BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. nustačiusi, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Analizuojant nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagą matyti, jog pareiškėjas 2011 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į VPK Vilniaus miesto pirmąjį komisariatą nurodydamas, kad UAB „Jumasta“ vyriausioji buhalterė O. G. iš įmonės sąskaitos neteisėtai ir nepagrįstai pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 7672,13 Lt už prekes, ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 184 str.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą neteisėtai parduoda, dovanoja arba kitaip neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims ir dėl to turto ar turtinės teisės savininkui padaroma žala. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims perleidžiamas neteisėtai, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka nustatoma teisės aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Turto iššvaistymas - tyčinis nusikaltimas, kurio subjektyviosios pusės požymiui - kaltei būdinga tyčia, kuri gali būti tiek tiesioginė, kai asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai savinasi ar naudoja jam patikėtą turtą ir tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto valdytojo interesus, daro jam materialinę žalą ir to nori, tiek netiesioginė, kai asmuo tyčine veika nesiekia žalingų padarinių, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Akcentuotina, kad buvusios UAB „Jumasta“ buhalterės O. G. veiksmai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedant 7672,13 Lt gali būti vertinami kaip darbo pareigų netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės, užtraukiantis darbuotojui drausminę atsakomybę bei suteikiantis teisę išsiieškoti tokiais veiksmais padarytą žalą, bet ne kaip veika, atitinkanti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d., požymius. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-409/2011).

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. subjektyvioji pusė pasireiškia tyčiniais veiksmais, kuomet kaltininkas iššvaisto (neteisėtai perduoda, dovanoja, suvartoja ar kitaip perleidžia) jam patikėtą arba jo žinioje esantį turtą. Kaltininkas šiuos veiksmus atlieka neteisėtai, be turto savininko žinios. Tačiau nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad O. G., padarydama pavedimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, būtų viršijusi savo, kaip tuo metu buvusios UAB „Jumasta“ vyriausiosios buhalterės, įgaliojimus. Juo labiau, kad ir pats pareiškėjas savo pareiškime ir skunde Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui yra nurodęs, jog O. G. buvo suteikta teisė naudotis internetine bankininkyste, tuo tikslu išduotas kodų generatorius ir prisijungimo prie įmonės sąskaitos, esančios AB „SEB“ banke, slaptažodžiai. Ji, kaip įmonės buhalterė, be kita ko, atlikdavo pavedimus iš minėtos UAB „Jumasta“ sąskaitos. Iš surinktos medžiagos taip pat matyti, kad tarp UAB „Jumasta“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susiklostę verslo santykiai. Aplinkybė, kad buvusi UAB „Jumasta“ buhalterė atliko pavedimą nesant sąskaitų-faktūrų, galinčių pagrįsti šio pavedimo teisėtumą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis yra pablogėjusi, dar nereiškia, kad minėtos lėšos buvo iššvaistytos dėl O. G. kaltės. Nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad buvusi UAB „Jumasta“ buhalterė O. G. sąmoningais veiksmais iššvaistė jai patikėtą UAB „Jumasta“ nuosavybės teise priklausantį turtą, taip pat, kad jai buvo žinoma apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ būsimą bankrotą, dėl kurio UAB „Jumasta“ vėliau sumažėjo galimybė susigrąžinti pervestus pinigus. Dėl to darytina išvada, kad O. G. veiksmuose nėra kaltės – būtino nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymio, kas darbo baudžiamąjį procesą negalimą. Akcentuotina, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išsiaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Akivaizdu, kad nesant visų nusikalstamos veikos sudėties požymių, baudžiamojo proceso pradėjimas ir tęsimas jokios prasmės neturės.

Skundą nagrinėjantis teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas savo pareiškime yra nurodęs reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą O. G. atžvilgiu esant nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. požymiams, todėl pirmos instancijos teismo nutartyje nurodytas argumentas, kad prokuroras savo nutarime nepasisakė dėl kitų baudžiamojo įstatymo numatytų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams buvimo ar nebuvimo yra laikytinas nepagrįstu.

Apibendrinant pasakytina, kad baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė, taikytina tik jeigu susiklostę teisiniai santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis arba asmens veikoje yra aiškūs nusikalstamos veikos požymiai. Baudžiamoji atsakomybė įtvirtinama tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis apginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvusios UAB „Jumasta“ vyriausiosios buhalterės O. G. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. sudėties požymių. Tarp UAB „Jumasta“ ir buvusios UAB „Jumasta“ vyr. buhalterės O. G. susiklostę santykiai yra civilinio pobūdžio teisiniai santykiai, spręstini civilinio proceso tvarka. Dėl to, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012 m. vasario 27 d. nutartis yra naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p.,

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012 m. vasario 27 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą - palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Antrojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro 2012 m. sausio 20 d. nutarimą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė