Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutarties Ž. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Marijampolės policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus magistralinių kelių priežiūros būrio patrulis 2008 m. gegužės 6 d. surašė Ž. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, jog jis 2008 m. gegužės 6 d. apie 24:45 val. Marijampolėje, Saulės gatvėje, vairavo automobilį „VW Scirocco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pervažiavo geležinkelio pavažą degant raudonam draudžiamam šviesoforo signalui su įjungtu garsinio signalu. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 111 punkto reikalavimus.

Marijampolės policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2008 m. gegužės 10 d. nutarimu Ž. M. dėl pažeidimo, numatyto ATPK 125 straipsnyje 450 Lt. bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

II.

Teismo posėdyje Ž. M. paaiškino, kad važiavo Saulės gatve. Eismą per geležinkelio bėgius reguliuoja šviesoforas, o tuoj už jo sankryžoje su Geležinkelio ir Kudirkos gatvėmis yra ir gatvių šviesoforas. Privažiavo gatvių sankryžą, degė raudona šviesa, palauke kol užsidegė žalia šviesoforo šviesa ir pravažiavo. Prieš tai geležinkelio pervažą pervažiavo degant baltai šviesai. Priekyje matė policijos automobilį. Kai jis užsuko į kairę ir pavažiavo, sustabdė policijos darbuotojai.

III.

Liudytojas R. K. parode, jog gyvena už pervažos ir nurodytą dieną važiuodamas matė pareiškėjo automobilį. Ž. M. stovėjo kitoje juostoje ir ruošėsi sukti į kairę, kadangi degė raudonas gatvės šviesoforas. Liudytojas geležinkelį pravažiavo degant baltam geležinkelio pervažos signalui, bet gatvės šviesofore degė raudonas signalas ir jis pasuko kraštine eismo juosta į dešinę.

UAB „Saugus eismas“ pažyma patvirtinta, kad Marijampolės mieste Kudirkos-Geležinkelio-Saulės gatvių sankryžos šviesoforas veikia suderintai su geležinkelio pervažos šviesoforu.Užsidegus raudonam geležinkelio pervažos šviesoforo signalui, automatiškai užsidega raudonas sankryžos šviesoforo signalas važiuojantiems Kudirkos gatve Saulės gatvės kryptimi ir važiuojantiems Saulės gatve Kudirkos gatvės kryptimi. Žalias šviesoforo signalas dega važiuojantiems Geležinkelio gatve abiem kryptimis (b.1.15).

KET 211 punkte numatyta, kad įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją, (vairuotojas privalo vadovautis ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir pervažos budėtojų ( reguliuotojų) signalais. Administracinė atsakomybe už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 125 straipsnyje. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo veiksmai pagal ATPK 125 straipsnį kvalifikuoti teisingai. Liudytojas V. S. tiesiogiai pats matė ir užfiksavo teisės pažeidimą. Duomenų, kad jis būtų suinteresuotas tyčia apkalbėti pareiškėją, nepateikta. Jo parodymus patvirtina UAB „Saugus eismas“ pažymoje išdėstyti duomenys. Pareiškėjas pirminiame savo paaiškinime (b.l. 8) nurodė, jog važiavo vienas, liudytojų neturi. Teisme jo iniciatyva apklaustas liudytoju R. K. patvirtino pareiškėjo poziciją. Šio liudytojo teiginys, kad po eismo įvykio sutiko iš matymo žinomą pareiškėją automobilių turguje, o šis mažai pažįstamam asmeniui išsakė savo bėdas ir dėl to sutiko liudyti, teismui kelia abejones. R. K. parodymai prieštarauja ne tik V. S. teiginiams, bet ir UAB Saugus eismas duomenims.Todėl jo parodymai nelaikytini atitinkančiais tikrovę ir jais teismas nesivadovavo.

Administracines teisės pažeidimo protokolą surašė ir nuobaudą paskyrė tam įgalioti pareigūnai, nuobauda paskirta numatytos sankcijos už šį teisės pažeidimus ribose, laikantis nuobaudos paskyrimo gminų, nuobauda skirta taikant ATPK 32 str. 1 d. 5 p. nuostatas.

IV.

1. ATPK 125 straipsnyje nustatyta, jog atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui. Kelių eismo taisyklių 211 punkte yra nurodyta, kad vadovautis šviesoforo signalu vairuotojas privalo įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir per ją važiuodamas. Kelių eismo taisyklėse yra išskirta įvažiavimas ir važiavimas per geležinkelio pervažą. Pagal ATPK 125 straipsnį atsakomybė kyla tik įvažiavus į pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui. Kelių eismo taisyklių 213 punkte yra nustatyta, jog esant draudžiamam signalui vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją ar šviesoforą, o jeigu jų nėra dešimt metrų iki pirmojo bėgio. Šiais kriterijais KET yra apibrėžtos pervažos ribos, kurias pravažiavus, laikoma, jog yra įvažiuota į pervažą. KET 193.1 punkte yra nustatytas draudimas sustoti ir stovėti geležinkelio pervažoje. Pagal KET, įvažiavus į pervažą esant nedraudžiamam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo važiuoti toliau (pervažiuoti sankryžą) ir joje nesustoti, jeigu jam esant pervažoje užsidegė draudžiantis (raudonas) šviesoforo signalas. Pravažiavęs nedraudžiantį šviesoforo signalą vairuotojas jau negali žinoti, jog jame pasikeitė signalas, todėl Kelių eismo taisyklėse nurodytas draudimas bet kokiu atveju nesustoti, o važiuoti toliau netrukdant bėginei transporto priemonei yra logiškai paaiškinamas. Taigi, draudimas įvažiuoti į pervažą reiškia draudimą pravažiuoti „Stop“ liniją ar šviesoforą, jeigu jame dega draudžiantis signalas. Tuo tarpu pagal Kelių eismo taisyklėse nustatytą reguliavimą yra galima tokia situacija, kai vairuotojas nepažeisdamas KET gali pervažiuoti geležinkelio pervažą, jeigu dega draudžiamas šviesoforo signalas, tačiau su sąlyga, jog jis į pervažą įvažiavo esant nedraudžiamam signalui.

2. Sprendžiant dėl atsakomybės pagal ATPK 125 straipsnį, įvažiavimo į pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui aplinkybė turi būti įrodinėjama ir įrodyta, o jos nesant atsakomybė už šį veiksmą negalima. Pagal ATPK 125 straipsnį atsakomybė kyla ne tada, kai pervaža yra pravažiuojama esant draudžiamam šviesoforo signalui ar kitam draudžiamam ženklui, o tada, kai į pervažą yra įvažiuojama (pravažiuojama jos riba) esant draudžiamam šviesoforo ar kitam signalui.

3. Iš Nutarimo (b.l. 7) matyti, jog bylą nagrinėjęs policijos pareigūnas nustatė, kad Ž. M. pervažiavo geležinkelio pervažą degant raudonam draudžiamam šviesoforo signalui. Tai nėra Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir šie veiksmai nėra baudžiami pagal ATPK 125 straipsnį.

4. Byloje nėra nustatyta, jog Ž. M. įvažiavo į pervažą jau degant draudžiamam šviesoforo signalui.

5. Policijos pareigūno V. S. tarnybiniame pranešime (b.l. 9) yra nurodyta, jog geležinkelio pervažoje degė draudžiamas šviesoforo signalas, nes raudonas šviesoforo signalas degė šalia esančioje sankryžoje. Šis tarnybinio pranešimo teiginys aiškiai parodo, kad policijos pareigūnas - liudytojas byloje, nematė, koks šviesoforo signalas degė pervažoje, kai į ją įvažiavo Ž. M..

6. Bylą nagrinėjęs pareigūnas ir skundą nagrinėjęs teismas rėmėsi spėjimu pagrįstais liudytojo parodymais. Per ne prie pervažos, o prie gerokai toliau už jos esančioje sankryžoje automobilyje sėdintis policijos pareigūnas negali nei girdėti, nei matyti pervažos šviesoforo signalo. Jis gali jį atspėti, tačiau tokį spėjimą laikyti įrodymu būtų nepagrįsta.

7. Liudytojo spėjimas nebuvo patvirtintas pažyma apie suderintą sankryžos ir pervažos šviesoforų veikimą, nes šioje pažymoje yra nurodyta, kad šie šviesoforai kartu veikia ne visada, o tik 10 minučių pravažiuojant traukiniui. Kitu laiku šviesoforai veikia savarankiškai ir esant draudžiamam sankryžos šviesoforo signalui, pervažos šviesoforo signalas gali būti tiek draudžiantis, tiek ir nedraudžiantis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas, prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartį, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas nutartį, netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.

Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Kauno apygardos administracinis teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio reikalavimais, esant byloje vieni kitiems prieštaringų duomenų, bylą nagrinėjantis teismas turi nuspręsti, kuriais duomenimis remiantis turi būti priimamas procesinis sprendimas, o kurie duomenys laikytini nepatikimais, neturinčiais įrodomosios galios.

ATPK 257 straipsnis numato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios nuostatos nebuvo pažeistos. ATPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad Ž. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 125 straipsnį.

Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai vertino liudytojo parodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4 -1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.), tačiau ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojas V. S. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta, teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais. Tam, kad tikrinti liudytojo parodymus, teismui turi kilti abejonių dėl įrodymų patikimumo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui tokių abejonių nekilo.Teismas R. K. parodymus vertina kaip neobjektyvius, kadangi jis yra Ž. M. pažystamas, be to, pats liudytojas teismo posėdžio metu nurodė, kad kitą dieną sutikęs Ž. M., sutiko jam padėti. Byloje pateikta UAB Saugaus eismas pažyma (b.l. 15) patvirtina, kad užsidegus raudonam šviesoforo geležinkelio pervažos signalui automatiškai užsidega raudonas sankryžos šviesoforo signalas važiuojantiems Kudirkos gatve Saulės gatvės kryptimi ir važiuojantiems Saulės gatve Kudirkos gatvės kryptimi. Byloje nustatyta, kad Ž. M. važiavo Saulės gatve link Kudirkos gatvės. Teismas Ž. M. argumentus, kad jis į geležinkelio sankryžą įvažiavo dar degant leidžiamam eismą šviesoforo signalui vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją, nes administracinė atsakomybėn traukiamo asmens argumentai byloje paneigti policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, liudytojo V. S. parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu ir UAB Saugus eismas pažyma.

Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko Kauno apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

Ž. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.