Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei Valstybės įmonės Turto banko atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui, V. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos motina P. M., (duomenys neskelbtini) testamentu, vieno aukšto gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, piniginį indėlį ir visą kitą turtą, kuris jai priklausys jos mirties dieną lygiomis dalimis paliko savo vaikams: J. M., V. M., ir jai pareiškėjai O. A..

Pareiškėja patvirtino, kad 1995 m. suprastėjus motinos sveikatai teko ją prižiūrėti ir tvarkyti daugumą jos ūkinių, teisinių pavedimų. 1995 m. rugpjūčio 02 d. įgaliojimu motina, P. M. įgaliojo ją, O. A. tvarkyti nuosavybės atstatymo į žemę dokumentus ir atlikti notarinius veiksmus.

1995 m. rugpjūčio 25 d. mirus motinai P. M., žinodama, kad visą savo turtą motina testamentu paliko jai ir broliams, faktiniais veiksmais iškart priėmė jos palikimą - pradėjo valdyti, naudotis ir disponuoti po motinos mirties likusiu turtu kaip savo.

Dėl teisinių žinių stokos į notarų biurą mirus motinai per įstatymu nustatytą 6 mėnesių terminą nesikreipė. Todėl šiuo metu gauti paveldėjimo teisės liudijimo po motinos mirties likusiam turtui paveldėti negali, nes terminas palikimui priimti yra suėjęs.

Patvirtino, kad po motinos mirties jai priklausiusį turtą – sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) kartu su broliais iškart pradėjo valdyti kaip savo, turtą priėmė. Sodyboje nuolat lankėsi, kartu su broliu V. M. tvarkė ir tvarko aplinką, moka mokesčius, deklaruoja žemės plotus, prižiūri gyvenamąjį namą - jį tvarko, remontuoja.

Posėdžio metu pareiškėja palaikė savo pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Patvirtino, kad po mamos mirties, ji su broliu rūpinosi likusiais namais bei visa sodyba. Likęs gyvenamasis namas, ūkio pastatas bei 1,50 ha sklypas. Ji moka mokesčius, nuomoja žemę bei ją deklaruoja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji po motinos P. M. mirties priėmė palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimai, liudytojos parodymai.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjos motina P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), o jos tėvas J. M., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimai AN Nr. (duomenys neskelbtini) ir II-OK Nr. (duomenys neskelbtini). Gimimo liudijimais patvirtinama, kad pareiškėjos O. A., suinteresuoto asmens V. M. bei jų mirusio brolio J. M., tėvas – J. M., motina – P. M.. Santuokos liudijimu patvirtinama, kad M. J., Juozo, gimęs (duomenys neskelbtini) birželį ir K. P., M. (po santuokos M. P.) gimusi (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini). Mirties liudijimu Nr. AA Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad pareiškėjos O. A. ir suinteresuoto asmens V. M. brolis J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

Varėnos rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notaro Raimundo Miknevičiaus 2018-06-12 raštu Nr. S-50 „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtinama, kad notarų biuro turimais duomenimis nebuvo pradėta paveldėjimo byla, (duomenys neskelbtini) mirus P. M.. Testamentų registre minėto asmens palikimo priėmimo faktas neįregistruotas. (duomenys neskelbtini) testamentu, patvirtintu Varėnos rajono Matuizų apylinkės viršaičio pavaduotojos E. S., kurio registracijos Nr. 2, patvirtinama, kad pareiškėjos motina P. M., savo mirties atveju vieno aukšto gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, piniginį indėlį ir visą kitą turtą, kuris jai priklausys jos mirties dieną lygiomis dalimis palieka savo vaikams: J. M. (miręs (duomenys neskelbtini)), V. M. (suinteresuotam asmeniui) ir O. A. (pareiškėjai).

Byloje pateiktais dokumentais patvirtinama, kad po pareiškėjos motinos, P. M. mirties liko šis jai priklausęs turtas: pastatas - gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 89 kv. m., 1970 m. statybos su ūkiniais pastatais (daržinė, tvartas), esantys (duomenys neskelbtini), 2003-06-12 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) P. M. vardu atkurtas 1.50 ha ploto paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bei kaip nurodo pareiškėja - po motinos mirties likę baldai, rakandai, namų apyvokos reikmenys, žemės ūkio padargai, kiti jos asmeniniai daiktai.

Byloje pateiktais dokumentais - kvitais, patvirtinama, kad buvo mokami mokesčiai susiję su turto išlaikymu, o būtent, buvo mokamos įmokos už šiukšlių išvežimą, už elektrą, už vandenį bei kiti mokesčiai. Pareiškėja deklaruoja žemės plotus (byloje pateiktos paraiškos dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius), prižiūri gyvenamąjį namą, jį tvarko, remontuoja.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. A., gimusi (duomenys neskelbtini), patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl palikimo priėmimo – pareiškėja O. A. ir anksčiau ir dabar rūpinasi likusiu turtu. Suinteresuotas asmuo V. M. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti ir likusį palikimą po mamos mirties perrašyti jo seseriai, pareiškėjai O. A..

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Teismas laiko, kad ištyrus byloje visus surinktus įrodymus neginčijamai buvo įrodyta, kad O. A. po motinos P. M. mirties jai priklausiusį turtą iškart pradėjo valdyti, naudotis turtu kaip savo turtu. Pareiškėja yra mirusios jos motinos, P. M. likusio turto įpėdinė pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio l dalies l punktas). Ji kaip palikėjos įpėdinė pagal testamentą ir (ar) įstatymą, pradėjo P. M. turtą valdyti faktiškai iškart po jos mirties.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pažymima, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Todėl asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001). Bylos duomenimis patvirtinama, kad po P. M. mirties, žinodama, kad visą savo turtą motina testamentu, paliko pareiškėjai ir jos broliams, faktiniais veiksmais, kaip viena iš įpėdinių iškart priėmė jos palikimą, t. y. pradėjo valdyti, naudotis ir disponuoti po motinos mirties likusiu turtu kaip savo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 1995 m. suprastėjus motinos sveikatai pareiškėja savo motiną prižiūrėjo bei tvarkė daugumą jos ūkinių, teisinių pavedimų. 1995 m. rugpjūčio 2 d. įgaliojimu Nr. 85 patvirtinama, kad motina, P. M. įgaliojo pareiškėją, O. A. tvarkyti nuosavybės atstatymo į žemę dokumentus ir atlikti notarinius veiksmus.

P. M. mirė (duomenys neskelbtini), dar galiojant 1964 m. redakcijos civiliniam kodeksui, kuriame palikimo priėmimo klausimai buvo reglamentuoti panašiai kaip ir dabar galiojančiame civiliniame kodekse. CK 587 straipsnio 2 dalis (1964 m. redakcija) buvo nurodoma, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniais, lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai ir sutuoktinis (1964 m. CK 573 straipsnio 1 punktas). Tačiau tam, kad suinteresuotas asmuo paveldėtų, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai arba taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Tik paveldėjimo teisę jie turi įgyti savo, o ne kitų asmenų iniciatyva. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).Taigi paveldėjimas į palikėjo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50-5.51 straipsniai.). CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Iš pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimų, liudytojos parodymų yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad pareiškėja, priėmė, rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad po P. M. mirties likusį palikimą priėmė jos dukra O. A.. Prašomas nustatyti faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjai. Šiuo atveju jokio ginčo dėl palikimo nėra.

Teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimais, liudytojos parodymais.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.