- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-12
- Bylos Nr.
- 1-112-791/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-01010-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Kaltinamasis
- V. R.
- Advokatai
- Vincas Pacevi
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str. ir 291 str.)
- 2.3.6.4Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, spec.vidurinio išsilavinimo, susituokusi, dirbanti pagal individualią pažymą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 222 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad kaltinamoji V. R. apgaule, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, savo naudai, išskaidydama veiklą bei gaunamas pajamas tarp dviejų asmenų t.y. savęs ir Z. B., išvengė turtinės prievolės iš viso 13470,94 Lt (t.y. 103,62 MGL) mokesčių ir įmokų sumokėjimo, o būtent:
laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-07-09 Alytaus m. turgavietėje, esančioje adresu Jazminų g. 1, Alytus, vykdydama prekybą mėsos skerdiena, iš vykdomos veiklos gaudama pajamas, kurios nuo 2012 m. spalio mėn. viršijo 155 000 litų per paskutinius 12 mėnesių, siekdama apgaule išvengti turtinės prievolės sumokėti pridėtinės vertės mokestį, gyventojo pajamų mokestį į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir valstybinio socialinio draudimo įmoką į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos surenkamąją sąskaitą,
pažeisdama LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 71 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad prievolė registruotis pridėtinės vertės mokesčio (toliau PVM) mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, ir 71 straipsnio 2 dalį (2011-12-20 įstatymo Nr. XI-1817 redakcija, galiojanti nuo 2012-01-01), kur nurodyta, kad, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 155 000 litų, PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta, neįsiregistravo į PVM mokesčių mokėtojų registre, o vykdomą veiklą bei gaunamas pajamas išskaidė (išdalino) tarp dviejų fizinių asmenų – savęs (V. R.) ir Z. B., tokiu būdu:
-ji (V. R.) savo bei Z. B. vardu pirko savo lėšomis kiaules iš ūkininkės L. N. (nuo 2013-03-22 L. R.), ūkio kodas (duomenys neskelbtini) adr. (duomenys neskelbtini) ir iš UAB „Ilgai“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) adr. (duomenys neskelbtini) taip pat savo lėšomis pirko kiaulių skerdimo paslaugas iš UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini) -savo (V. R.) lėšomis organizuodavo savo ir Z. B. vardu įsigytų kiaulių pristatymą skerdimui į UAB „M.“, iš kur organizuodavo skerdienos pristatymą Alytaus m. turgavietėje dirbusiai Z. B.,
-ji (V. R.) už skerdienos pardavimą Alytaus m. turgavietėje mokėjo darbo užmokestį Z. B., kuri pagal išankstinį susitarimą su V. R., iš minėto atlyginimo dalį pinigų sumokėdavo už savo vardu (t.y. Z. B.) įsigytus verslo liudijimus, leidžiančiu verstis veikla -prekyba (įeinančia į EVRK klases – 47.81, 47.82, 47.89, 47.99), kad galėtų tariamai savo vardu vykdyti prekybą Alytaus m. turgavietėje, taip pat iš gauto atlyginimo dalį pinigų apmokėdavo savo vardu privalomo sveikatos draudimo įmokas,
-savo (V. R.) piniginėmis lėšomis apmokėdavo savo ir Z. B. prekybos vietą Alytaus m. turgavietėje,
taip pat pažeisdama LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 92 straipsnio 1 dalį (2011-12-20 įstatymo Nr. XI-1817 redakcija, galiojanti nuo 2012-01-01), kurioje nurodyta, kad apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju, ir 92 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad 92 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys apskaičiuotą už konkretų mėnesį mokėtiną PVM sumą turi sumokėti į biudžetą iki kito mėnesio 25 dienos ir kartu turi būti pateikiama centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaita, neapskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 8702,63 Lt PVM už 2012 metų spalio-2013 metų birželio mėnesius,
pažeisdama LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 23 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo išmokėdamas išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, ir LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004-11-04 Nr. IX-2535 redakcija) 9 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nurodyta, kad draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į valstybinio socialinio draudimo fondą priskaičiuoja, išskaito ir ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos sumoka draudėjas, 2012 metų sausio-2013 metų birželio mėnesiais išmokėjo Z. B. 21 600 Lt atlyginimų sumą ir neapskaičiavo, neišskaičiavo ir nesumokėjo 262 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 4 506,31 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų,
tokiu būdu V. R., tyčia išskaidydama veiklą bei savo gaunamas pajamas, neįsiregistravusi PVM mokesčių mokėtojų registre, apgaule išvengė turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti –8702,63 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 262 Lt gyventojo pajamų mokesčio, į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos surenkamąją sąskaitą įmokėti – 4506,31 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, iš viso 13470,94 Lt (3901,45 Eur) mokesčių ir įmokų.
Be to, kaltinamoji V. R. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą dėl ko iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:
laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-07-09 Alytaus m. turgavietėje adresu Alytus, Jazminų g. 1, vykdydama veiklą pagal verslo liudijimus, parduodama mėsos skerdieną,
pažeisdama LR finansų ministro 2011-04-22 įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintų „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių“ (galioja nuo 2011-05-01) 13 punktą, kuriame nurodyta, kad žurnalo 3 skiltyje įrašoma pajamų, gautų iš veiklos rūšies, kurios pajamoms ir išlaidoms pildomas žurnalas, suma, ir 14 punktą, kuriame nurodyta, kad žurnalo 5 skiltyje įrašomos per mėnesį padarytos (apmokėtos) veiklos išlaidos neskaidant jų pagal rūšis, mokėjo atlyginimą Z. B. už prekybą Alytaus m. turgavietėje ir gavusi iš Z. B. jos įsigytu kasos aparatu užfiksuotas pinigų sumas už parduotą mėsos skerdieną, „Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale“ neįrašė Z. B. kasos aparatu laikotarpyje nuo 2012-01-01 iki 2013-07-09 gautų 153 543,28 Lt pajamų, taip pat informuota žodžiu neįrašė Z. B. laikotarpyje nuo 2013-02-20 iki 2013-07-06 gautų ir kasos aparatu neapskaitytų 20012,25 Lt pajamų,
taip pat „Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale“ neįrašė realiai savo patirtų 120 229,18 Lt išlaidų už kiaules bei jų skerdimą pagal tiekėjų 2012 metų sausio-2013 metų birželio mėnesiais surašytas 239 vnt. PVM sąskaitų-faktūrų, kadangi šiose PVM sąskaitose-faktūrose pirkėja įvardinta faktiškai prekių bei paslaugų nepirkusi ir už jas nemokėjusi Z. B.,
taip pat „Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale“ neįrašė sumokėtų atlyginimo sumų Z. B. laikotarpyje nuo 2012-01-01 iki 2013-07-09,
todėl pagal jos pildytą „Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą“ negalima nustatyti, kiek realiai pajamų už parduotą mėsos skerdieną ji gavo laikotarpyje nuo 2012-01-01 iki 2013-07-09, kiek realiai išlaidų patyrė šioms pajamoms uždirbti, kokius įsipareigojimus turėjo Z. B., kiek bei kokių mokesčių turėjo sumokėti už gautas pajamas ir už Z. B. mokėtą atlyginimą, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti jos, kaip asmens veikiančio pagal įsigytą verslo liudijimą, veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-07-09.
Kaltinamoji V. R. savo kaltę pripažino pilnai. Parodė, kad 2005 m. pasiūlė Z. B. dirbti kartu. Abi dirbo pagal atskirus verslo liudijimus, taip pat prekiavo atskirais kasos aparatais. Atskirai teigdavo deklaracijas mokesčių inspekcijai, atskirai vedė buhalteriją. Turgavietėje, esančioje Alytaus mieste Jazminų gatvėje, prekiavo skerdiena. Tai darė, kadangi tuo metu prekyba skerdiena buvo aktyvi, ir nenorėdama pasiekti PVM ribą, dėl kurios reikėtų mokėti PVM mokestį, pardavimus skerdiena paskirstė tarp dviejų asmenų. Iš tikrųjų Z. B. dirbo jai, o ji jai už tai mokėjo atlygį – nuo 100 iki 350 litų į savaitę. Ji organizavo prekybą skerdiena. Savo lėšomis pirkdavo kiaules tiek savo, tiek Z. B. vardu. Kiaules pirkdavo pas ūkininkę R. ir UAB „I.“. Kiaules skersdavo UAB „M.“. Sąskaitas išrašydavo jos ir Z. B. vardu. Sąskaitas ji atveždavo į turgų ir Z. B. jas pasirašydavo. Ji turguje prekiaudavo iki pietų. Z. B. prekiaudavo visą dieną, abejose vietose, tiek savo kasos aparatu, tiek ir jos. Kiekvieną dieną Z. B. telefonu susisakydavo jai visus tos dienos rezultatus, suprekiautas sumas, mėsos likučius ir pan. Ji dalį pinigų pasiimdavo, kitus palikdavo prekybos vietoje grąžai. Viskas vyko kol buvo išaiškintos. Dabar Z. B. pas ją dirba pagal darbo sutartį, valstybei deklaravo ir sumokėjo paskaičiuotus mokesčius, pilnai veda apskaitą. Kaltinime nurodytos mokesčių sumos yra teisingos. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.
Panašius parodymus kaltinamoji V. R. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, apklausta kaip asmuo apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką (T. 4, b.l. 108-110, 11-116, 117-119).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios visiško kaltės pripažinimo, jos kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nustatyta tvarka, BPK 273 str. pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Liudytoja Z. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b.l. 32-35, 36-39), parodė, kad aštuoni metai pagal verslo mėsos gaminiais (skerdiena) prekiauja Alytaus m. Jazminų g. Turguje. Pradėjo dirbti 2005 metais. Įsidarbinti padėjo V. R.. V. R. jai mokėdavo atlyginimą po 100 litų už savaitę. R. pirkdavo skerdieną, o ji ją pardavinėdavo. Suprekiautus grynus pinigus perduodavo V. R.. Iš suprekiautų pinigų užsimokėdavo už darbo vietą turguje bei verslo liudijimą kitus mokesčius. Laikotarpyje nuo 2012-01-01 iki 2013-07-25 V. R. jai už prekyba skerdiena mokėdavo jau už savaitę darbo 350 Lt grynais, mokėdavo į savaitę vieną kartą, dėl sumokėtų pinigų jokių dokumentų nesurašydavo. Už darbą išmokama suma nepriklausė nuo suprekiautos mėsos kiekio. Tarp jos ir V. R. buvo žodinis sutarimas, kad dirba V. R., parduoda jos įsigytą mėsos skerdieną, kurią V. R. pati suieškodavo, nupirkdavo ir atgabendavo į turgų. Taip pat susitarė, kad dalį dokumentų, pagal kuriuos V. R. pirkdavo kiaules bei skerdimo paslaugas, bus išrašomos Z. B. vardu, tai yra jai būdavo sąskaitos atvežamos surašytos jos vardu ir jas pati pasirašydavo. Pagal sąskaitas matė, kad V. R. kiaules perka iš įmonių UAB „I.“, ūkininkės L. R. (anksčiau N.). Kiaulės sekrdžiamos UAB „M.“ skerdykloje. Minėtose įmonėse pati kiaulių, skerdimo paslaugų nepirkdavo, grynais pinigais nemokėdavo, tai darydavo V. R., o ji tik pasirašydavo apmokėjimo dokumentus, kurie buvo surašyti jos vardu. Iš UAB „M.“ skerdyklos pažįsta A. K., kuris kartais pats jai atveždavo sąskaitas pasirašyti. Ji pati minėtose įmonėse nesilankė. V. R. minėtose bendrovėse taip pat ir savo vardu pirkdavo ir skersdavo kiaules, taip pat prekiavo turguje, jos darbo vieta būdavo šalia jos. Būdavo atvejų, kad skerdieną parduodavo už V. R., naudojosi jos kasos aparatu. Darbo dienos pabaigoje iki 2013 m. gegužės mėn. ji iš savo tel. (duomenys neskelbtini) paskambindavo į V. R. tel. (duomenys neskelbtini) ir pasakydavo visus tos dienos prekybos duomenis (parduotus kiekius, suprekiautus pinigus). Suprekiautų pinigų sumą paskaičiuodavo pagal savo ir V. R. kasos apparatus. Vėliau liepė telefonu skaičių nesakyti. Negali nurodyti, kiek savo darbo vietoje parduodavo skerdienos, apie 180 – 200 kg.Vedė visą reikalingą apskaitą, t.y. kasos operacijų žurnalą, pajamų/išlaidų žurnalą, rinko mėsos įsigijimo dokumentus. Už 2012 m. pati deklaravo pajamų deklaracijoje apie 100 000 Lt gautų pajamų, minėtas pajamas suskaičiavo pagal savo apskaitos dokumentus - kasos operacijų žurnalą. Deklaravo, kiek suprekiavo pinigų, nors iš tikrųjų jos pajamos buvo mažesnės, tai yra gautas atlyginimas kas savaitę po 350 Lt. Taip daryti liepė V. R.. Išklausiusi įrašyto telefoninio pokalbio, nurodė, kad V. R. pokalbio metu nurodė, kiek pardavė skerdienos, kad suprekiavo 1300 Lt, minėta suma yra ne vien jos suprekiauta suma, tačiau ir V. R. kasos aparatu suprekiauta suma. Iki 2013 m. gegužės mėnesio ji tokias ataskaitas apie parduotą skerdieną telefonu sakydavo V. R. beveik kiekvieną dieną. Negali paaiškinti, kodėl savaitės darbo dienomis (t.y. nuo antradienio iki sekmadienio) 2013-02-21 antradienį, 2013-02-24 trečiadienį, 2013-02-28, 2013-03-07, 2013-03-14, 2013-03-17, 2013-03-21, 2013-04-04, 2013-04-07, 2013-04-10, 2013-04-14, 2013-04-18, jos kasos operacijų žurnale nėra jokių įrašų, kasos kvito, nors ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad telefoniniuose pokalbiuose ji nurodė, kad dirbo ir suprekiavo tam tikrą sumą pinigų. Telefoninių pokalbių su V. R. metu telefonu nurodydavo suprekiautas pinigų sumas.
Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b.l. 27-29), parodė, kad nuo 1992 m. dirba UAB „M.“ direktoriumi, bendrovė turi skerdyklą adresu (duomenys neskelbtini) kur skerdžiamas atvežtos kiaulės. 2012-2013 m. į minėtą skerdyklą kiaules skerdimui atveždavo V. R., kuri pristatydavo kiaulių gabenimo dokumentus surašytus savo ir Z. B. vardu, todėl ir sąskaitos už skerdimą buvo išrašomos Z. B. ir V. R. vardu. Vėliau nuvykdavo į Alytaus turgų ir iš minėtų asmenų pagal išrašytas sąskaitas paimdavo grynus pinigus, išrašant pinigų priėmimo kvitus.
Liudytoja T. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 30-31), parodė, kad nuo 2004 m. dirba UAB „M.“ buhaltere. Bendrovė teikia kiaulių skerdimo paslaugas adresu (duomenys neskelbtini) V. R. ir Z. B. žino, kaip bendrovės klientes. 2012-2013 m. į skerdykla kiaules V. R. atveždavo su savo automobiliu, Z. B. automobilio neturėjo, todėl už ją atveždavo kiaules kiti asmenys.
Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpyje nuo 2012-01-01 iki 2013-08-01 Z. B. ir V. R. veiklą vykdė pagal atskirai įsigytus verslo liudijimus, veiklos rūšis – prekyba (EVRK klasės 47.81;47.82; 47.89; 47.99) t.y. mažmeninė prekyba kioskuose ir prekyvietėse; turėjo atskirus kasos aparatus: Z. B. –kasos aparatą CHD 3030 Nr. 5468, V. R. - kasos aparatą CHD 3030Nr. 5467 (T. 2, b.l. 150-191).
Iš dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos telefono abonento Nr. 370-610-10113, kuriuo naudojosi V. R., skambučių išklotinės. Apžiūros metu nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2012-08-19 iki 2013-02-21 tel. abonentu tel. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. R., susiskambinta 493 kartus su telefono abonentu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi Z. B. (T. 1, b.l. 115).
Iš 2014-02-10 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo ir jo priedų matyti, kad laikotarpyje nuo 2013-02-27 iki 2013-07-19 kontroliuojant V. R. naudojamo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telefoninius pokalbius, užfiksuoti 81 telefoninis pokalbis tarp V. R., kuri naudojosi tel. +370-610-10113 ir Z. B., kuri naudojosi telefono abonentais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad Z. B. prekiauja V. R. tiekiama mėsos skerdiena bei už tai iš V. R. gauna piniginį atlygį- atlyginimą, taip pat užfiksuota, kad Z. B. baigusi prekybą turguje nuolatos praneša (teikia ataskaitas žodžiu) V. R. apie suprekiautos ir likusios skerdienos kiekius, V. R. pataria, kokią mėsos skerdieną kitai dienai atvežti arba nevežti, suderina skerdienos pardavimo kainas, taip pat nuolatos praneša, kiek suprekiavo pinigų (T. 1, b.l. 126-143).
Iš 2014-02-20 daiktų, dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus duomenis apie Z. B. ir V. R. gautas pajamas, užfiksuotas 2014-02-10 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo priede bei V. R. ir Z. B. kasos operacijų žurnaluose, nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2013-02-20 iki 2013-07-13 Z. B. telefoninių pokalbių metu su V. R. nurodė, kad gavo 20012,25 litų pajamų daugiau negu apskaityta V. R. ir Z. B. kasos operacijų žurnaluose, t.y. neapskaitė 20012,25 litų pajamų (T. 1, b.l. 145-146).
Iš kratos protokolo matyti, kad 2013-07-25 atliktos kratos metu Z. B. namuose adresu (duomenys neskelbtini) ir darbo vietoje adresu (duomenys neskelbtini), buvo paimti Z. B. buhalterinės apskaitos dokumentai (T. 2, b.l. 9-11).
Iš kratos protokolo matyti, kad 2013-07-25 atliktos kratos metu V. R. namuose adresu (duomenys neskelbtini), buvo paimti V. R. buhalterinės apskaitos dokumentai (T. 2, b.l. 20-22).
Iš reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad V. R. pateikė savo buhalterinės apskaitos dokumentus (T. 2, b.l. 24-25).
Iš Z. B. metinės pajamų deklaracijos matyti, kad Z. B. deklaravo, kad 2012 m. gavo 104067,07 Lt pajamų (T. 2, b.l. 29-30).
Iš V. R. metinės pajamų deklaracijos matyti, kad V. R. deklaravo, kad 2012 m. gavo 103409,71 Lt pajamų (T. 2, b.l. 37-38).
UAB „M.“ pateikti duomenys patvirtina apie V. R. ir Z. B. vardu apmokėtus sandorius (už kiaulių skerdimą) (T. 2, b.l. 45-103).
Ūkininkės L. R. pateikti duomenys patvirtina apie V. R. ir Z. B. vardu vykdytus ir apmokėtus sandorius už pirktas gyvas kiaules (T. 2, b.l. 105-139).
UAB „I.“ pateikti duomenys patvirtina apie V. R. ir Z. B. vardu vykdytus ir apmokėtus sandorius (už pirktas kiaules) (T. 2, b.l. 140-148).
Specialisto išvada dėl V. R. ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr. 5-2/81 (T. (T. 3, b.l. 1-11) patvirtina, kad V. R. pažeidė LR finansų ministro 2011-04-22 įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintų „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių“ (galioja nuo 2011-05-01) 13 punktą, kuriame nurodyta, kad žurnalo 3 skiltyje įrašoma pajamų, gautų iš veiklos rūšies, kurios pajamoms ir išlaidoms pildomas žurnalas, suma, ir 14 punktą, kuriame nurodyta, kad žurnalo 5 skiltyje įrašomos per mėnesį padarytos (apmokėtos) veiklos išlaidos neskaidant jų pagal rūšis, nes V. R., mokėjusi atlyginimą Z. B. už prekybą Alytaus miesto turgavietėje ir gavusi iš Z. B. jos įsigytu kasos aparatu užfiksuotas pinigų sumas už parduotą mėsos skerdieną, „Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale“ neįrašė Z. B. kasos aparatu gautų 153 543,28 Lt pajamų laikotarpyje nuo 2012-01-01 iki 2013-07-09, nes V. R. „Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale“ neįrašė realiai V. R. patirtų 120 229,18 Lt išlaidų už kiaules bei jų skerdimą pagal tiekėjų 2012 metų sausio-2013 metų birželio mėnesiais surašytas 239 vnt. PVM sąskaitų-faktūrų, kadangi šiose PVM sąskaitose-faktūrose pirkėja įvardinta faktiškai prekių bei paslaugų nepirkusi ir už jas nemokėjusi Z. B., nes V. R. „Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale“ neįrašė V. R. sumokėtų atlyginimo sumų Z. B. laikotarpyje nuo 2012-01-01 iki 2013-07-09. Dėl to pagal V. R. pildytą „Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą“ negalima nustatyti, kiek realiai pajamų už parduotą mėsos skerdieną V. R. gavo laikotarpyje nuo 2012-01-01 iki 2013-07-09, kiek realiai išlaidų V. R. patyrė šioms pajamoms uždirbti, kokius įsipareigojimus V. R. turėjo Z. B., kiek bei kokių mokesčių turėjo sumokėti V. R. už gautas pajamas ir už Z. B. mokėtą atlyginimą, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti V. R., kaip asmens veikiančio pagal įsigytą verslo liudijimą, veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-07-09.
V. R. per tęstinį laikotarpį savarankiškai vykdydama mėsos skerdienos įsigijimo bei pardavimo veiklą, tai veiklai vykdyti pasamdžiusi Z. B., tiriamuoju laikotarpiu, nuo 2012-01-01 iki 2013-07-09, pati bei Z. B. vardu gavo 303 678,67 Lt pajamų.
Pagal V. R. ir Z. B. kasos aparatų kasos operacijų žurnaluose įregistruotas įplaukų sumas ir pagal priede Nr.1 prie 2014-02-20 daiktų, dokumentų apžiūros protokolo pateiktus duomenis, kad 2013 metų vasario-liepos mėnesiais gauta 20 012,25 Lt pinigų daugiau nei užfiksuota Z. B. ir V. R. kasos aparatuose kartu sudėjus, V. R. per tęstinį laikotarpį savarankiškai vykdydama mėsos skerdienos įsigijimo bei pardavimo veiklą, tai veiklai vykdyti pasamdžiusi Z. B., tiriamuoju laikotarpiu, nuo 2012-01-01 iki 2013-07-09, pati bei Z. B. vardu gavo 323 690,92 Lt (303 678,67 + 20 012,25) pajamų.
V. R. pažeidė LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 92 straipsnio 1 dalį (2011-12-20 įstatymo Nr. XI-1817 redakcija, galiojanti nuo 2012-01-01), kurioje nurodyta, kad apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju, ir 92 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad 92 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys apskaičiuotą už konkretų mėnesį mokėtiną PVM sumą turi sumokėti į biudžetą iki kito mėnesio 25 dienos ir kartu turi būti pateikiama centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaita, nes V. R. neapskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 24 928,39 Lt PVM už 2012 metų spalio-2013 metų birželio mėnesius, o pagal priede Nr.1 prie 2014-02-20 daiktų, dokumentų apžiūros protokolo pateiktus duomenis, kad 2013 metų vasario-liepos mėnesiais gauta 20 012,25 Lt pinigų daugiau nei užfiksuota Z. B. ir V. R. kasos aparatuose kartu sudėjus, V. R. neapskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 28 392,24 Lt PVM už 2012 metų spalio-2013 metų birželio mėnesius. V. R. pažeidė LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 23 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo išmokėdamas išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, ir LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004-11-04 Nr. IX-2535 redakcija) 9 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nurodyta, kad draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į valstybinio socialinio draudimo fondą priskaičiuoja, išskaito ir ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos sumoka draudėjas, nes V. R. 2012 metų sausio-2013 metų birželio mėnesiais išmokėjo Z. B. 21 600 Lt atlyginimų sumą ir neapskaičiavo, neišskaičiavo ir nesumokėjo 262 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 4 506,31 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų. V. R. priskaičiuojama papildomai sumokėti iš viso 29 596,70 Lt (24 928,39 Lt PVM + 262 Lt GPM + 4 506,31 Lt VSD įmokos) mokesčių bei įmokų, o pagal priede Nr.1 prie 2014-02-20 daiktų, dokumentų apžiūros protokolo pateiktus duomenis, kad 2013 metų vasario-liepos mėnesiais gauta 20 012,25 Lt pinigų daugiau nei užfiksuota Z. B. ir V. R. kasos aparatuose kartu sudėjus, V. R. priskaičiuojama papildomai sumokėti iš viso 33 160,55 Lt (28 392,24 Lt PVM + 262 Lt GPM + 4 506,31 Lt VSD įmokos) mokesčių bei įmokų.
Iš 2014-10-02 UAB „J.“ specialisto konsultacinės išvados dėl V. R. ir Z. B. ūkinės finansinės veiklos (T. 3, b.l. 43-64) matyti, kad Z. B. ir V. R. vykdė veiklą-prekybą skerdieną bendrai, jų pajamos ir išlaidos turi būti skaičiuojamos bendrai. Nuo 2012 m. spalio mėn. turėjo būti skaičiuojamas bei mokamas į biudžetą PVM mokestis, kadangi jų pajamos bendrai viršijo nustatytą 155 000 Lt per paskutinius 12 mėn. sumą (LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, 2002-03-05 Nr. IX-751, su pakeitimais). FNTT neteisingai apskaičiavo mokėtiną į biudžetą PVM sumą, kadangi rėmėsi LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 str. 1 dalyje nurodyta formule (mokėtina PVM suma = atlygis*21%/(100% + 21%) ir priskaičiavo 28 392,24 Lt. Tačiau neatsižvelgė į šio įstatymo pakeitimus. Pagal LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimus, t. y. pakeitus 57 str. bei papildžius jį 63-1 str., PVM mokėtoju neįregistruotas apmokestinamasis asmuo turi teisę įtraukti į PVM atskaitą įsigytų prekių ir paslaugų, šio asmens faktiškai panaudotų prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui, pirkimo PVM. Todėl, apskaičiuodami mokėtiną į biudžetą PVM sumą, mes atskaitėme visų įvykdytų pirkimų PVM (įskaitant ir kuro įsigijimo) nuo 2012-10-01 (prie skerdienos pirkimų įtraukėme ir 2012 m. rugsėjo mėn. pirkimus, kadangi likučiais buvo prekiaujama ir spalio mėn.) iki 2013-06-30. Apskaičiuota mokėtina PVM suma bendrai – 5 238,66 Lt (2 400,20 Lt + 2838,46 Lt).
Iš specialisto D. M. apklausos protokolo (T. 3, b.l. 36-41) matyti, kad jeigu V. R. būtų pateikusi valstybinei mokesčių inspekcijai PVM mokėtoju neregistruoto asmens PVM apyskaitas už 2012 metų spalio-2013 metų birželio mėnesius, ir valstybinė mokesčių inspekcija neprieštarautų, kad pagal pirkėjui Z. B. išrašytas tiekėjų sąskaitas pirkimo PVM būtų įtrauktas į atskaitą V. R., V. R. pirkimo PVM už 2012 metų spalio-2013 metų birželio mėnesius sudaro 19 689,61 Lt sumą. Šiuo atveju 2014-05-09 specialisto išvadoje Nr. 5-2/81 priskaičiuota mokėtina į biudžetą 24 928,39 Lt PVM suma sumažėtų iki 5 238,78 Lt (24 928,39 Lt – 19 689,61 Lt), o pagal priede Nr.1 prie 2014-02-20 daiktų, dokumentų apžiūros protokolo pateiktus duomenis, kad 2013 metų vasario-liepos mėnesiais gauta 20 012,25 Lt pinigų daugiau nei užfiksuota Z. B. ir V. R. kasos aparatuose kartu sudėjus, 2014-05-09 specialisto išvadoje Nr. 5-2/81 priskaičiuota mokėtina į biudžetą 28 392,24 Lt PVM suma sumažėtų iki 8 702,63 Lt (28 392,24 Lt – 19 689,61 Lt). V. R. turėtų sumokėti iš viso 13 470,94 Lt mokesčių bei įmokų sumą. Tame tarpe: - 8 702,63 Lt PVM ir 262 Lt GPM į valstybės biudžetą; - 4 506,31 VSD įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą.
Iš pajamų deklaracijų (T. 4, b.l. 97-103) ir Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašto (T. 4, b.l. 142, 143) matyti, kad V. R. atsiskaitė su valstybės pinigų fondais.
Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad V. R. kaltė dėl sukčiavimo ir apgaulingos apskaitos tvarkymo įrodyta. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą, t. y. pagal šį įstatymą atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti ar turtinei teisei įgyti, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Iš subjektyviosios pusės šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, jog neteisėtais veiksmais, suklaidindamas teisėtą turto savininką ar valdytoją, įgijo svetimą turtą ir siekė tą turtą neteisėtai įgyti. Kaltinamoji V. R., siekdama išvengti pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų, savo faktinę veiklą ir gaunamas pajamas tyčia išskaidė tarp dviejų asmenų, neįsiregistravo PVM mokesčių mokėtojų registre, nesumokėjo mokesčių valstybės biudžetui ir tokiu būdu apgaule išvengė turtinės prievolės 13470,94 Lt sumai.
Aukščiau aptartais įrodymais taip pat nustatyta, kad kaltinamosios V. R. kaltė dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo yra įrodyta. BK 222 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją, priimti ekonominius sprendimus ir (arba) sudaryti finansinę atsakomybę (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje įvardinta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaitos tvarka reglamentuojama buhalterinės apskaitos įstatymu, kuris numato, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o taip pat kitais teisiniais aktais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos vedimo tvarką. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai, padarius įstatymo dispozicijoje numatytą veiką, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktūros. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. R. buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų ir kitų teisės aktų nesilaikė sąmoningai, siekdama išvengti mokesčių valstybei. Jos apgaulė, vykdant individualią veiklą, yra įrodyta sukčiavimo sudėtyje, siekiant apgaule išvengti turtinės prievolės valstybei. Motyvai dėl sukčiavimo yra išdėstyti aukčiau, teismas jų nekartoja. Tokiu būdu, kaltinamoji V. R. įstatymų nustatyta tvarka savo apskaitoje, kaip asmuo, veikiantis pagal įsigytą verslo liudijimą, už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-02-20 neapskaitė 153543,28 Lt pajamų ir 20012,25 Lt pajamų už laikotarpį nuo 2013-02-20 iki 2013-07-06, gautų už parduotą skerdieną, veiklą vykdant Z. B. kasos aparatu. Taip pat neapskaitė realiai patirtų išlaidų 120229,18 Lt, nefiksavo atlyginimo sumų, mokamų Z. B. už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-07-09. Specialisto išvadose yra konstatuoti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, nurodyta, kad apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, dėl to negalima nustatyti V. R., kaip asmens veikiančio pagal įsigytą verslo liudijimą, veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Todėl kaltinamosios V. R. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.
Kompaktinis diskas su įrašytais pokalbiais paliktinas nuolatiniam saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos; 2012-2013 m. V. R. ir Z. B. buhalterinės apskaitos dokumentai, saugojami FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini V. R. ir Z. B..
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę. Kaltinamosios V. R. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino valstybei padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama nesunkiems (BK 182 str. 1 d.), o kita – apysunkiams nusikaltimams (BK 222 str. 1 d.(Lietuvos Respublikos BK 11 str.)). Kaltinamoji praeityje neteista, nebausta administracinėmis nuobaudomis, kritiškai vertina savo elgesį, nėra jokių neigiamai ją charakterizuojančių duomenų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas nusprendžia, kad kaltinamajai parenkant bausmės rūšis, už abi padarytas nusikalstamas veikas skirtinos sankcijoje numatytos bausmės – baudos, kurios geriausia atitiktų bausmės paskirtį. Kaltinamoji dirba, išlaiko studentę dukrą, atlygino valstybei padarytą žalą, todėl kaltinamajai skirtini baudų dydžiai žymiai mažesni, nei šios bausmės rūšies minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkiai. Pagal BK 3 str. 1 d. veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. V. R. nusikalstamų veikų padarymo metu MGL buvo lygus 130 Litų, todėl šį dydį teismas taiko ir nustatydamas bausmės dydį kaltinamajai, taip pat taiko Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio nuostatas. Kadangi kaltinamoji padarė kelias nusikalstamas veikas, jos bendrintinos tarpusavyje, taikant Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. nuostatas, apėmimo būdui, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino pilnai, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jos atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. straipsnio nuostatos – bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį ir skirti jai bausmę – 39 MGL dydžio baudą;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį ir skirti jai bausmę – 25 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir V. R. skirti subendrintą bausmę – 39 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. R. paskirti galutinę bausmę – 26 MGL (978 Eur) dydžio baudą. Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktinius įrodymus – kompaktinį diską palikti nuolatiniam saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos; 2012-2013 metų V. R. ir Z. B. buhalterinės apskaitos dokumentus, saugojamus FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. R. ir Z. B..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.