Telšių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal G. J. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui pagal įstatymą priimti atnaujinimo iškeltą civilinę bylą, kurioje suinteresuoti asmenys – L. J. ir Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo L. J., kuriam procesiniai dokumentai tinkamai įteikti, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie nedalyvavimo priežastis neinformavo, tačiau ant G. J. pareiškimo užrašė, kad su juo susipažino ir sutinka, įrašą patvirtino savo parašu.

Lietuvos valstybę atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį institucijai pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame prašoma sprendimą priimti teismo nuožiūra, institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintinas.

Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėja G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) gyveno santuokoje su M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusiu (duomenys neskelbtini) (Šilalės rajono Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotas santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotas mirties liudijimas (duomenys neskelbtini), įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto registro duomenimis G. J. vardu pagal (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota nuosavybės teisė (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po M. J. mirties palikimo niekas nepriėmė, pareiškimo dėl palikimo priėmimo Akmenės rajono 2-ajame notaro biure niekas nepadavė, paveldėjimo byla neužvesta (Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės 2021 m. gegužės 13 d. liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad paveldimo turto perėjimo valstybei procedūros nėra pradėtos. Esant įpėdinių, pretenduojančių priimti palikimą, jas pradėti netikslinga, nes tai neatitiktų CK 5.62 straipsnyje nustatyto valstybės vaidmens paveldėjimo santykiuose. Visuomeninio gyvenimo bei įstatyminio reguliavimo tendencijos – skatinanti privatinės nuosavybės prioritetą valstybinio turto atžvilgiu, t. y. privatus turtas valstybei perduodamas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalis, 46 straipsnio 1 dalis), gerbti šeimos ar giminės nuosavybės tęstinumą, perimamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalis), kuris įgyvendinamas, be kita ko, paveldint savo šeimos ar giminės narių turtą. Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėja laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, į tai, kad ginčo byloje nėra, termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai nepaveiks trečiųjų asmenų teisėtų interesų, atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų poziciją, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pareiškėjos nurodytos aplinkybės vertintinos jos interesais, todėl laikytina, kad terminas priimti palikimą praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais, teismas

nutaria:

Prašymą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių terminą (duomenys neskelbtini) mirusio jos sutuoktinio M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.