Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-371-185/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-11
Bylos Nr.
1S-371-185/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Advokatai
Kastytis Paspirgėlis
Kategorijos
1 S–371–185-2012

Teisėjas Saulius Vanagas Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. balandžio 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,gynėjui adv. Kastyčiui Paspirgėliui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nevedusio, nedirbančio, 8 klasių išsilavinimo, teisto, įtariamo nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., padarymu, gynėjo advokato Kastyčio Paspirgėlio skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutarties, kuria D. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. L. įtariamas tuo, kad 2012 m. kovo 6 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, Kupiškio m. Ugniagesių g. 2 pagrobė svetimą, V. G. priklausantį turtą - 700 litų vertės automobilį (duomenys neskelbtini) valst. nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo įrankių dėžė 70 litų vertės, gesintuvas 110 litų vertės, trosas 25 litų vertės, kaproninė virvė su plunksnakabliu 25 litų vertės, raktų komplektas 50 litų vertės, avarinis ženklas 15 litų vertės, peilis „Fiskars" 20 litų vertės, odinė kepurė 50 litų vertės, odinės pirštinės 20 litų vertės, bei tyčia sugadino svetimą, V. G. priklausantį turtą, t. y. nuplėšė automobilio bagažinės apmušalą 30 litų vertės, bei sulaužė automagnetolos valdymo skydelį 200 litų vertės, tuo nukentėjusiajam padarydamas 1384 Lt turtinę žalą.

Vadovaujantis BPK 140 str., D. L. sulaikytas 2012 m. kovo 7 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas, motyvuojant, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus.

Šalies argumentai

Skundu D. L. gynėjas advokatas Kastytis Paspirgėlis prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir D. L. iš suėmimo nedelsiant paleisti. Nurodo, jog byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad įtariamasis padarė nusikaltimą. D. L. savo kaltę neigia, nurodo, kad vairavo automobilį kito asmens paprašytas. Liudytojos O. P. parodymai, jog ji galimai girdėjo D. L. sakant, kad jis pagrobęs automobilį iš kažkokio gaisrininko, nesudaro pagrindo manyti, kad D. L. padarė nusikaltimą, kuriuo įtariamas, nes jos parodymai nepatvirtinti kitais duomenimis. D. L. buvo sulaikytas vairuojant galimai pagrobtą automobilį su kitais asmenimis, kurie tarpusavyje yra gerai pažįstami. Bet kuris kartu automobilyje buvęs asmuo galėjo pagrobti automobilį, vairavimo faktas negali patvirtinti automobilio pagrobimo. Kol kartu automobilyje buvusių asmenų procesinė padėtis byloje galutinai dar nėra aiški, aplinkybės neištirtos, neįvertintas kartu su D. L. buvusių asmenų vaidmuo pasisavinant automobilį (asmenys yra suinteresuoti išvengti atsakomybės, liudytojo statusas paprastai yra neutralus), negalima teigti, kad D. L. pagrobė automobilį.

Skunde cituojama BPK 122 str. 7 d. įtvirtintas proporcingumo principas, pagal kurį suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti šio kodekso numatytų tikslų. Skunde paminėta Lietuvos apeliacinio teismo 2006-08-16 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 15-119/2006, kurioje nurodyta, jog BPK 11 straipsnio prasme, įgyvendinant proporcingumo principą, pirmiausia svarstoma galimybė BPK 119 str. numatytą kardomųjų priemonių paskirtį užtikrinti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nei suėmimas ar namų areštas, o jeigu tokios priemonės buvo paskirtos, jų taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas. Gynėjas skunde nurodo, jog teismas net nesvarstė, ar įmanoma švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 str. numatytus tikslus, nepasisakė, kodėl atmeta gynėjo ir įtariamojo argumentus, apie ankstesnį kardomųjų priemonių vykdymą ir apie galimybę skirti švelnesnes kardomąsias priemones. Gynėjas įsitikinęs, kad suėmimas yra per griežta ir perteklinė kardomoji priemonė. Švelnesnių kardomųjų priemonių esmė yra tam tikri laisvės apribojimai ir įpareigojimai, kuriais siekiama proceso tikslų, numatytų BPK 119 str. D. L. yra linkęs laikytis jam paskirtų įsipareigojimų ir draudimų. Jis Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuo 2011-03-17 iki 2012-02-06, įpareigojant D. L. 2 kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje bei uždrausta išvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos rajono ribų be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymą sutikimo. D. L. 2012-02-06 buvo išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos pasibaigus lygtinio paleidimo laikui, tuo buvo pripažinta, kad D. L. tinkamai vykdė draudimus ir įpareigojimus (per metus laiko iš esmės vykdė įpareigojimus, buvo tik išimtinai viena kartą neatvykęs užsiregistruoti į pataisos inspekciją, tačiau įspėtas, toliau vykdė įpareigojimus). D. L. 2011 m. pavasarį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 71-1-00103-11 pagal BK 178 str. 2 d., kuris, nenustačius, kad D. L. padarė nusikalstamą veiką, buvo jo atžvilgiu nutrauktas. Šio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Per visą laikotarpį, t.y. nuo 2011-06-22 iki 2011 m. rugsėjo mėn. D. L. vykdė rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Teismas skundžiama 2012-03-09 nutartimi motyvavo, kad skiria kardomąją priemonę suėmimą todėl, kad pagal BK 178 str. 2 d. yra numatyta pakankamai griežta bausmė, iš to padarė išvadą kad kaltinamasis slėpsis (bėgs) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo, siekdamas išvengti realios bausmės. Ikiteisminiame tyrime Nr. 71-1-00103-11 D. L. buvo taip pat įtariamas pagal BK 178 str. 2 d. (lygtinio atleidimo nuo bausmės laikotarpiu, kai galėjo tikėtis sunkesnių pasekmių nei šiuo metu, nes dabar turi tik teistumą), tačiau jam pakako švelnesnės kardomosios priemonės, kurią jis vykdė tinkamai. D. L. ankstesniu elgesiu įrodė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis gali būti pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Šiuo atveju, gynėjo manymu, tinkama kardomoji priemonė būtų rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurios sėkmingai laikėsi ikiteisminiame tyrime Nr. 71-1-00103-11.

Skunde nurodoma, kad po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nėra jokių duomenų, kad D. L. būtų linkęs slėptis ar bėgti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tai, gynėjo manymu, patvirtina jo įpareigojimų vykdymas ir ankstesnis kardomosios priemonės laikymasis. Įtarimas padarius apysunkį nusikaltimą nėra pagrindas skirti suėmimą, juolab, kad nusikalstama veika nesukėlė kokių nors išskirtinių ar labai pavojingų pasekmių. BK 178 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės, o laisvės atėmimo bausmė pakankamai švelni. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamasis įstatymas neįpareigoja teismo recidyvistui skirti su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Taigi, jo manymu, nėra jokio motyvo slėptis ar bėgti nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo.

Gynėjas teigia, jog D. L. yra saistomas glaudžiais socialiniais ryšiais. Teismas pripažino, kad jis turi gyvenamąją vietą — gyvena pas tėvus. Esant neįgaliam tėvui, jo pagalba ūkyje yra būtina. Įtariamasis turi pakankamai lėšų pragyvenimui. Teismo argumentas, kad negauna nedarbo pašalpos atmestini, nes D. L. neturi įstatyminės galimybės gauti vienu metu ir socialinę pašalpą, ir draudimo nuo nedarbo pašalpą. Gaunama 315 Lt socialinė pašalpa yra pakankamas pragyvenimo šaltinis, valstybė žmogų remia protinga suma, nes asmuo, turintis teisę gauti socialinę pašalpą, gauna eilę lengvatų, kompensacijų ir pan. Lietuvoje nemaža visuomenės dalis gyvena iš tokių lėšų, jos yra nedidelės, bet leidžia patenkinti bent minimalius žmogaus poreikius ir yra pakankamos pragyventi daugeliui Lietuvos žmonių. Būtina atsižvelgti, kad D. L. gyvena kartu su tėvais, taigi, jam būstas nekainuoja, nereikia mokėti už šildymą, vandenį, jis savo darbu prisideda ruošdamas malkas.

Gynėjas teigia, kad D. L. sugeba pasirūpinti pagal galimybes sau reikalingomis lėšomis - gauna socialinę pašalpą ir aktyviai ieško darbo (registruotas darbo biržoje), tačiau dėl sunkios ekonominės padėties darbo neturi. Tai patvirtina socialinius ryšius su Kupiškiu. Skunde nurodoma, kad teismas savo išvadą, kad D. L., būdamas laisvėje darys naujus nusikaltimus, siejo su tuo, kad D. L. neturi pakankamai lėšų pragyventi, kad turi teistumą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 str., o nusikalstamą veiką padarė iš karto po lygtinio paleidimo laikotarpio pasibaigimo. Šią išvadą gynėjas neigia D. L. pakankamo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio turėjimu. Teistas už daugiau kaip prieš trejus metus padarytus nusikaltimus, gynėjo manymu, negalima daryti išvados, kad D. L. nepakeitė gyvenimo būdo ir darys nusikalstamas veikas. D. L. metų laikotarpyje po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos jokių nusikalstamų veikų nepadarė, pasitaisė. Už ankstesnes veikas jis jau atliko bausmes, savo elgesiu įrodė, kad yra vertas būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo įstaigos. Beveik metus trukęs jo elgesys iki suėmimo nerodo jo polinkio daryti naujas nusikalstamas veikas. Administracinio teisės pažeidimo padarymas nesudaro pagrindo manyti, kad darys naujus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus. Gynėjas taip pat pažymi, kad turi būti pagrįstas manymas, kad įtariamasis darys ne bet kokias naujas veikas, susijusias su vagystėmis ir plėšimais, bet darys veikas, nurodytas BPK 122 str. 4 d (įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų). Šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad D. L. darys bet kokias naujas nusikalstamas, o taip pat ir numatytas BPK 122 str. 4 d.

Šalies argumentai

Gynėjas skunde nurodo, kad jo ginamasis teisme išreiškė nepasitikėjimą Kupiškio ikiteisminio tyrimo įstaigomis, nes, jo manymu, suėmimas skirtas dėl neprisipažinimo. Tačiau neprisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo negali užtraukti jokių proceso prievartos priemonių – tai turi būti vertinama kaip įtariamojo pasirinkta gynybos pozicija.

Taip pat nėra pagrindo manyti (nors teismas šiuo pagrindu suėmimo neskyrė), kad įtariamasis trukdys procesui.

Gynėjas mano, kad dviejų mėnesių suėmimo terminas yra per ilgas. Byla nei sudėtinga nei didelės apimties, grobimo objektas surastas, asmenys buvę prie automobilio aiškūs.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Baudžiamojo proceso kodeksas reglamentuoja, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai yra BPK 121 str. 2 d.,122 str. 7, 8 d. nurodytos sąlygos ir bent vienas BPK 122 str. 1 d. nurodytas pagrindas. Skundas dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutarties, kuria D. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams, grindžiamas suėmimo pagrindų, numatytų BPK 122 str. 1 d., o taip pat suėmimo sąlygų, numatytų BPK 121 str. 2 d. ir 122 str. 7 d. nebuvimu ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Nutarties nepagrįstumas pirmiausia siejamas su duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, nebuvimu. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad, skiriant kardomąją priemonę, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Šiuo atveju nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, nes teismas neturi vertinti byloje esančių įrodymų nustatant, ar įtariamasis yra kaltas. Duomenų pakankamumas pirmos instancijos teismo motyvuotas duomenimis, esančiais apžiūros protokole, nukentėjusiojo bei liudytojo parodymuose, policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime. D. L. buvo sulaikytas vairuojant pagrobtą automobilį. Nors posėdžio metu D. L. tvirtino, kad pavažinėti su automobiliu pasiūlė A. K. ir padavė raktelius, tačiau A. K. šį faktą neigia, tvirtindamas, kad raktelius turėjo pats D. L., kuris prisipažino, kad automobilį su jame esančiais rakteliais pavogė (medžiagos 46, 47 lapai). A. K. žodžius patvirtino ir liudytoja apklausta O. P., kuri girdėjo D. L. sakant, kad jis pagrobė automobilį iš kažkokio gaisrininko (medžiagos 48 lapas). Pagrįstą įtarimą, kad D. L. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina ir tai, kad jis aktyviai priešinosi sulaikymui. Iš policijos pareigūno V. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad vejamas D. L. nuo jo bėgo, nereaguodamas į žodinį reikalavimą sustoti. Nesustojo net iššovus iš tarnybinio ginklo perspėjamuosius šūvius į orą. Pavytas priešintis nesiliovė, todėl jo atžvilgiu teko panaudoti kovinius veiksmus (medžiagos 21 lapas). Taigi, teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje, įvertinus ikiteisminio tyrimo pradinę stadiją, tokių duomenų pakako, teismas BPK 121 str. 2 d. įtvirtinto reikalavimo dėl duomenų pakankamumo nepažeidė.

D. L. yra įtariamas dviejų nusikalstamų veikų (nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo), numatytų BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d padarymu. BK 178 str. 2 d. įtvirtintas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), už kurį sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė – iki šešerių metų. Tarnybiniame pranešime išdėstytomis sulaikymo aplinkybėmis paneigiamas gynėjo skundo argumentas, kad D. L. nelinkęs bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (medžiagos 21 lapas). Be to, priešingai, nei nurodoma skunde, įtariamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, nes nevedęs ir nedirba. Minėtos aplinkybės, o taip pat kaltinimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė apylinkės teismui buvo pakankamas pagrindas manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo (LR BPK 122 str. 2 d.), juolab, kad neišnykęs teistumas suponuoja teismo pareigą skirti griežtesnę bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 8 punktas).

Pagal susiformavusią teismų praktiką pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį darant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 10 punktas). Įtariamajam D. L. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 178 str. 2 d. yra įtraukta į nusikaltimų, numatytų BPK 122 str. 4 d., sąrašą. Praeityje eilę kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei. Tai rodo, kad materialines problemas įtariamasis linkęs spręsti nusikalstamu būdu. Sistemingas tokio pobūdžio nusikaltimų darymas teismui buvo pakankamas pagrindas išvadai, kad iki nuosprendžio priėmimo įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.

Gynėjas teigia, kad kitoje ikiteisminio tyrimo byloje kardomųjų priemonių tikslai buvo pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Tačiau, reikia pažymėti, kad skiriant kardomąją priemonę - suėmimą, teismas kiekvieną kartą tikrina suėmimo pagrindų ir sąlygų buvimą pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis ir nėra saistomas kitose bylose skirtomis kardomosiomis priemonėmis. Šiuo atveju minėti motyvai suponuoja išvadą, kad švelnesne kardomąja priemone BPK 119 str. numatyti tikslai nebūtų pasiekti, o suimtojo siekis būti laisvėje, negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Pasikeitus bylos aplinkybėms, kardomoji priemonė gali būti keičiama į švelnesnę BPK 139 straipsnyje numatyta tvarka.

Atmestinas skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismo nustatytas suėmimo terminas yra per ilgas, nes apeliacinės instancijos teismas negali trumpinti žemesnio teismo teisėjo nustatyto suėmimo termino, jei jis neviršija BPK 127 str. 2 ir 9 dalyse nustatytų maksimalių terminų.

Taigi, skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARIA:

Įtariamojo D. L. gynėjo advokato Kastyčio Paspirgėlio skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus