Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Eurus LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Prodena” ieškinį atsakovui UAB „Eurus LT“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas atsakovo UAB ,,Eurus LT” pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-15 sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovas prašė teismo atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Nurodė, kad atsakovas sužinojo apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą tik 2016-03-30, kai ieškovas kreipėsi dėl priverstinio sprendimo atsakovo atžvilgiu įvykdymo. Taip pat nurodė, kad procesiniai dokumentai teismo buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini). Nors atsakovo buveinė registruota adresu (duomenys neskelbtini) (kur yra gyvenamasis butas). Atsakovas faktiškai veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo nuomone, (duomenys neskelbtini), atsakovui procesiniai dokumentai nebuvo siųsti. Nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas gavo procesinius dokumentus ar būtų atsisakęs juos priimti. Pažymėjo, kad sprendimas už akių nepagrįstas, nes tarp šalių egzistuoja ginčas, tiek dėl ieškovo reikalaujamų sumų dydžio, tiek dėl netinkamo prievolės vykdymo fakto ir palūkanų skaičiavimo.

Ieškovas UAB „Prodena“ su pareiškimu nesutiko ir prašė teismo jo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-22 nutartimi išnagrinėjo atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir jį atmetė. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas už akių buvo priimtas 2016-02-15, o atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teisme gautas 2016-04-04, t. y. praleidus CPK 287 str. 1 d. numatytą 20 dienų terminą. Kadangi terminas buvo praleistas mažiau nei mėnesį, kas nelaikytina labai žymiu termino praleidimu, teismas priėmė atsakovo prašymą ir pasisakė dėl prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrįstumo. Teismas nurodė, kad sprendimas už akių naikinamas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) jeigu teismas konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko ar atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl svarbių priežasčių apie kurias negalėjo pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui; arba 2) teismui yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės. Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismo nuomone nėra nei vienos aukščiau nurodytų sąlygų, būtinų panaikinti byloje priimtą sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Nutartyje nurodė, kad nors atsakovo buveinė registruota adresu (duomenys neskelbtini) (kur yra gyvenamasis butas), Vilniuje, tačiau faktiškai veiklą jis vykdo adresu Kalvarijų g. 204B, Vilniuje. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo siunčiami tiek adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tiek (duomenys neskelbtini). Atsakovo nurodytais adresais siųsti teismo procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su atžyma „neatsiėmė pašte“. Atsakovui procesinius dokumentus (ieškinį su priedais ir pranešimus dėl atsiliepimo pateikimo) atsakovo adresais siuntė kelis kartus. Taip pat nurodyti procesiniai dokumentai buvo siųsti ir VĮ „Registrų centras“ nurodytu įmonės direktoriaus G. B. adresu (duomenys neskelbtini), tačiau į teismą taip pat grįžo neįteikti adresatui. Atsakovas išreiškė nesutikimą su Vilniaus miesto apylinkės teismo priimto sprendimo už akių motyvais, tačiau nepateikė teismui nei vieno pagrįsto argumento arba egzistuojančios sąlygos, dėl kurios sprendimas už akių turėtų būti panaikintas ir atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės. Todėl atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo atmestas.

Atsakovas (apeliantas) UAB „Eurus LT“ atskiruoju skundu prašo teismo: 1) sustabdyti vykdymo veiksmus (išieškojimą vykdymo procese) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-17 civilinėje byloje Nr. 2-3706-535/2016 išduotą vykdomąjį raštą atsakovo UAB „Eurus LT“ atžvilgiu, kol bus išnagrinėtas atsakovo UAB „Eurus LT“ atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-22 nutarties panaikinimo; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3706-535/2016 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; 3) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-15 priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą pagal ieškovo UAB „Prodena“ ieškinį atsakovui UAB „Eurus LT“ iš esmės; 4) atmesti ieškovo UAB „Prodena“ ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apeliantas apie civilinės bylos Nr. 2-3706-535/2016 iškėlimą teisme sužinojo tik pradėjus vykdomąjį teismo sprendimo procesą. Tai reiškia, kad apeliantas neturėjo jokios informacijos, nei apie civilinės bylos iškėlimą, nei apie sprendimo už akių priėmimą. Nors teismas ir nurodė, kad savo pareigą informuoti ginčo šalį apie bylos iškėlimą jis įvykdė tinkamai ir teisingai, apeliantas užtikrina, kad nei vieno pranešimo, siunčiamo teismo, nebuvo gavęs, nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini), adresais. Apeliantas negali pateikti įrodymų dėl to, jog jis negavo teismo pranešimų. Tačiau negalima įrodyti to, ko nebuvo. Bet kokiu atveju, jeigu teismas siuntė korespondenciją registruotu laišku, apeliantas turėjo gauti bent kvitą su informacija dėl galimybės atsiimti jį pašte. Nei apelianto vadovui, nei kitiems darbuotojams, teismo siunčiami laiškai nebuvo įteikti, nors darbo metu ofise visuomet užtikrinamas korespondencijos priėmimas. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog apeliantui nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie jam pareikštą civilinį ieškinį bei jo atžvilgiu priimtą sprendimą už akių ir jis neturėjo galimybės pateikti savo atsikirtimus/prieštaravimus.

Apeliantas atkreipia dėmesį, jog aplinkybė, kad apeliantas laiku negavo teismo sprendimo už akių, faktiškai lėmė, jog jis prarado galimybę savo interesus veiksmingai ginti teisme, taigi buvo pažeista jo teisė į tinkamą teismo procesą, nors civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims. Apeliantas, susipažinęs su ginčijama nutartimi, daro išvadą, kad teismas: 1) neįvertino bylos faktinių aplinkybių; 2) neanalizavo apelianto pateiktų ir byloje jau esančių įrodymų; 3) neįvertino priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo fakto.

Ieškovas UAB ,,Prodena” atsiliepimu prašo teismo atsmesti apelianto atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-15 sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat priteisti iš apelianto ieškovui 290 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantui procesiniai dokumentai buvo siunčiami tiek pastarojo buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)), tiek veiklos adresu ((duomenys neskelbtini)), tiek UAB ,,Eurus LT” įmonės direktoriaus adresu ((duomenys neskelbtini)). Tačiau visi dokumentai, apeliantui jų neatsiėmus, grįžo į teismą. Taigi, ieškovo nuomone, teismas nepažeidė procesinių normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir būdą. Tuo tarpu, apeliantas atskirajame skunde taip pat nenurodė, kokiu kitu adresu procesiniai dokumentai turėjo būti siunčiami.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.) Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-15 priėmė sprendimą už akių ir priteisė UAB „Prodena“ iš UAB „Eurus LT“ 3 310,56 Eur skolą, 31,90 Eur delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (3 342,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendimą už akių priėmė, kadangi UAB „Eurus LT“ per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė atsiliepimo į UAB „Prodena“ ieškinį. CPK 142 str. 4 d. numatyta, kad, jeigu be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę priimti sprendimą už akių. Tuo tarpu, šalis, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo (CPK 285 str. 5 d.). Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti paduotas per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Tais atvejais, kai yra praleidžiamas 20 dienų terminas, šalis gali teikti teismui prašymą dėl termino atnaujinimo (CPK 287 str. 1 d.).

Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Kadangi įstatymo sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, teismas turi šį klausimą spręsti, atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę procesinio dokumento pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą pateikti procesinį dokumentą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Be to, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas apie teismo priimtą sprendimą už akių sužinojo 2016-03-30, kai ieškovas kreipėsi dėl priverstinio sprendimo įvykdymo. Apeliantas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė teismui 2016-04-05, t. y. praleidus 20 dienų terminą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiškimą priėmė, kadangi terminas buvo praleistas mažiau nei mėnesį, kas, teismo nuomone, buvo nelaikytina labai žymiu termino praleidimu. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėmė apelianto prašymą ir trumpai pasisakė dėl prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas nepateikė teismui nei vieno pagrįsto argumento arba egzistuojančios sąlygos, dėl kurios sprendimas už akių turėjo būti panaikintas ir atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės.

Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiktina. CPK 288 str. 4 d. įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, joje yra pateikti: pareiškimas dėl sutarties nevykdymo (b. l. 12), reikalavimas dėl statybos rangos sutarties tinkamo vykdymo (b. l. 14-15), pranešimas dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo/įskaitymo (b. l. 17-18). Iš jų matyti, kad dėl ieškovo atliktų darbų kokybės yra kilęs ginčas, o didžioji dalis ieškovo reikalaujamos sumos yra įskaityta atsakovo 2015-11-09 pranešimu ir šie įrodymai neabejotinai gali turėti įtakos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-15 priimto sprendimo už akių pagrįstumui. Tačiau pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi išvardintų įrodymų nevertino visiškai ir tik nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepateikė teismui nei vieno pagrįsto argumento arba egzistuojančios sąlygos, dėl kurios sprendimas už akių turėtų būti panaikintas ir atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka bylos aplinkybių. Todėl, darytina išvada, jog bylą nagrinėjęs teismas netyrė ir nevertino nagrinėjamai bylai reikšmingų atsakovo nurodytų, byloje esančių įrodymų todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-15 sprendimą už akių panaikinti ir bylos Nr. e2-3706-535/2016 nagrinėjimą atnaujinti. Bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

UAB „Eurus LT“ atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Panaikinti Vilniaus miesto 2016 m. vasario 15 d. sprendimą už akių ir civilinės bylos Nr. e2-3706-535/2016 nagrinėjimą atnaujinti.

Bylą nagrinėti perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.