Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) dirbantis MB (duomenys neskelbtini) vadovu, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritoriniame skyriuje atliktas MB (duomenys neskelbtini) patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad įmonėje laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2021 m. sausio 27 d. dirbo Ukrainos pilietis I. Y. (gim. (duomenys neskelbtini)), turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotą dėl darbo kitoje įmonėje – UAB (duomenys neskelbtini) Tuo MB (duomenys neskelbtini) direktorius E. J. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2(2) dalies reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad mokėjo už žmogų mokesčius, tik nesutvarkė mokesčius. Nelegalus darbas – mokesčių slėpimas. Ukrainietis dirbo betonuotoju. Galvojo, kad žmogui suteiktas leidimas, nežino, kad leidimas turi būti suteiktas atskirai , kiekvienam darbdaviui. Sodrai pranešta buvo. Migracijos departamentas sausio mėnesį pranešė. Vėliau sutartį su juo nutraukė. Yra didelis darbuotojų deficitas. Pripažįsta, kad pažeidė įstatymo reikalavimus, nes nežinojo.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2(2) dalyje numatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 4¹ punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje arba 44¹ straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. Darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus (Įstatymo 62 straipsnio 2 dalis). Darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka (Įstatymo 62 straipsnio 7 dalis). Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos (Įstatymo 44 straipsnio 7 dalis).

Pažymėtina, kad kiekvieno darbdavio pareiga organizuoti darbą taip, kad būtų užtikrintas įstatymų laikymasis, t. y. darbas turi būti pradedamas tik tuomet, kai sutvarkyti visi reikiami dokumentai. E. J. darbuotojo atžvilgiu būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad jo naudai įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka, būdamas darbdaviu, nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, kad Ukrainos piliečiui I. Y. būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka ne tik pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą, bet ir užsieniečiui turint leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad MB (duomenys neskelbtini) vadovas E. J. neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojui Ukrainos piliečiui I. Y. dirbti betonuotojo pareigose, neturinčiam leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išduotos MB (duomenys neskelbtini) prašymu. Nustatyta, kad Ukrainos Respublikos piliečiui I. Y. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje prašant kitais įmonei – UAB (duomenys neskelbtini) Tuo E. J. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2(2) dalies reikalavimus, tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

Teismas, skirdamas nuobaudas, atsižvelgia į nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančios aplinkybės – per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį buvo skirta administracinė nuobauda.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, E. J. skirtina bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 38 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 629 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, teismas

nutaria:

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 21134656418.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.