Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2023-02-28 · Civilinė byla Nr. e2YT-331-760/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-02-28
Bylos Nr.
e2YT-331-760/2023
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-02421-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bajorinienė
Pareiškėjas
K. M.
Suinteresuotas asmuo
Tauragės rajono savivaldybės administracija
Advokatai
Vygantas Skladaitis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-331-760/2023Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02421-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5.; (S) 3.4.5.2.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 28 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Loreta Bajorinienė,sekretoriaujant Jovitai Gečienei,dalyvaujant pareiškėjui K. M., jo atstovui advokatui Vygantui Skladaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. M. (toliau – ir pareiškėjas) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Tauragės rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas ir jo atstovas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo piniginė prievolė, pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį už įsigytą butą esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 1992 m. spalio 27 d. notarės V. K. patvirtintą sutartį, sumoje 56516,00 ir 2261,00 rublių pagal 1992 m. rugsėjo 29 d. pasižadėjimą yra įvykdyta iki 1998 m. spalio 1 d. Prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą, kad panaikinti nekilnojamojo turto registre esantį registruotą įsiskolinimą už įgytą butą pagal pirkimo-pardavimo sutartį.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime nurodė, kad sutinka, jog pareiškėjui būtų pripažintas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jis įvykdė piniginę prievolę pagal 1992 m. spalio 27 d. buto pirkimo – pardavimo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas K. M. (duomenys neskelbtini) sutartimi, pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. 1-1374 Nr. 1-4179, įsigijo dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal 1992 m. spalio 27 d. notarės V. K. patvirtintą sutartį, butas parduotas už 96 128,00 rublius, iš jų dalis piniginių lėšų, tai yra 9612,00 rublių sumokėta į Taupomojo banko Tauragės skyrių, 30 000,00 rublių buvo sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis. Likusią sumą - 56516,00 rublių ir 2261,00 rublių palūkanas K. M. pagal 1992 m. rugsėjo 29 d. pasižadėjimą įsipareigojo sumokėti iki 1998 m. spalio 1 d. Pagal minėtą 1992 m. rugsėjo 29 d. pasižadėjimą, pareiškėjas įsipareigojo nuo 1993 m. sausio 1 d. iki 1998 m. spalio 1 d. kiekvieną ketvirtį sumokėti po 2457,00 rublius, o 1998 m. trečią ketvirtį – 2462,00 rublius. Iš 1992 m. spalio 27 d. notarės V. K. išduoto draudimo nustatyta, kad pareiškėjui buvo draudžiama perleisti butą, kol bus išmokėtas įsiskolinimas Tauragės rajono valdybai. Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, nustatyta, kad 8.1 punkte nurodyta žyma „įsiskolinimas už įsigytą butą“. Pareiškėjas nurodė, kad apie įrašą VĮ Registrų centre dėl įsiskolinimo už butą sužinojo tik 2020 m. rugsėjo 24 d., kai gavo išrašą apie nuosavybę.

Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kad būtų išregistruotas įrašas (žyma) apie įsiskolinimą, tačiau buvo atsisakyta tai padaryti, nurodant, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių įsiskolinimo sumokėjimą. Pareiškėjas kreipėsi ir į Tauragės rajono savivaldybės administraciją, kuri nurodė, kad neturi duomenų apie buto, esančio (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą. Patvirtino, kad pagal Finansų skyriuje išlikusius 1993-1998 metų dokumentus K. M. už privatizuojamą butą Tauragės rajono valdybai yra sumokėjęs 7665,00 talonų bei 459,90 litų. Nurodė, kad pagal Tauragės rajono valdybos 1993 metų Finansų skyriaus bylų nomenklatūrą, bylos, antrašte „Išrašai iš valstybinio banko einamųjų sąskaitų apie valstybinio biudžeto vykdymą, valstybinio banko žinios, apyskaitos ir likučiai einamosiose sąskaitose“, saugojimo terminas buvo 3 metai, todėl yra tikimybė, kad dalis įmokų kvitų yra neišlikę.

Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 (toliau – Taisyklės), 13 punkte buvo numatyta, jeigu pirkėjas gyvenamąjį namą, butą perka išsimokėtinai, jis turi miesto, rajono valdybai, įmonei, įstaigai, organizacijai parašyti patvirtintos formos pasižadėjimą, kuriame nurodoma kiekvieną ketvirtį mokama suma, palūkanos, mokėjimo terminas, delspinigiai bei kitos įsiskolinimo grąžinimo sąlygos. Įsiskolinimas turi būti dengiamas kas ketvirtį, sumokant nustatytą sumą iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 dienos.

Pareiškėjas nurodė, kad įsiskolinimą už butą sumokėjo savalaikiai, tai yra iki 1998 m. spalio 1 d. Teigė, kad mokėjimus vykdė jo sutuoktinė A. M., tačiau neišsaugojo tai patvirtinančių dokumentų, nes sutartyje ir pasižadėjime nebuvo nurodyta, kad juos kažkam reikės pateikti. Liudytoja A. M. patvirtino, kad ji reguliariai, kiekvieną ketvirtį, nuo 1993 m. sausio mėnesio iki 1998 m. spalio 1 d. mokėjo įsiskolinimą už butą, kaip numatyta pasižadėjime. Kiekvieną ketvirtį eidavo į Žemės ūkio banką, sumokėdavo pasižadėjime nurodytą sumą, gaudavo patvirtinantį dokumentą, tačiau jų neišsaugojo. Įsiskolinimą mokėjo talonais, vėliau litais, sumokėjo visą nurodytą sumą. Liudytoja D. M. parodė, kad ji dažnai kartu su A. M. eidavo į banką susimokėti įmokas už įsigytą butą. Ji taip pat buvo įsigijusi butą išsimokėtinai, bet išsaugojo kvitus. Pareiškėjo ir liudytojų parodymai yra nuoseklūs, sutampantys su kitomis bylos aplinkybėmis, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais netikėti.

Taisyklių 14 punkte buvo reglamentuojama įsiskolinimo už privatizuojamą butą išieškojimo tvarka, kuri numatė, kad nustatytu laiku nesumokėtas įsiskolinimas ir delspinigiai išieškomi ne ginčo tvarka, vadovaujantis valstybinių notarinių kontorų išduotais vykdomaisiais užrašais. 1992 m. rugsėjo 29 d. pasižadėjime taip pat buvo numatyta, jeigu pareiškėjas laiku nesumokės nurodyto ketvirčio įnašo, po 30 dienų suma su palūkanomis ir delspinigiais bus išieškoma ne ginčo tvarka pagal notarinių kontorų išduotus vykdomuosius raštus. Nustatyta, kad per visą laiką nuo sutarties pasirašymo, tai yra nuo 1992 m. spalio 27 d. pareiškėjas negavo jokių pretenzijų iš atsakingų institucijų dėl nesumokėtos privatizuoto buto kainos dalies ar palūkanų, jokių raginimų sumokėti įsiskolinimą, jokie mokėjimai iš pareiškėjo nebuvo išieškomi pagal notarinių kontorų išduotus vykdomuosius raštus. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjo K. M. piniginė prievolė, pagal 1992 m. spalio 27 d. sutartį yra įvykdyta. Suinteresuotas asmuo Tauragės rajono savivaldybės administracija sutinka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas įvykdė piniginę prievolę pagal (duomenys neskelbtini) buto pirkimo – pardavimo sutartį, tai yra jis iki 1998 m. spalio 1 d. sumokėjo Tauragės rajono valdybai 56516,00 rublių įsiskolinimą už įsigytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 2261,00 rublių palūkanas. Pareiškėjas negali kitokiu būdu gauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančių dokumentų, nes pats dokumentų neišsaugojo, o Tauragės rajono savivaldybėje dalis įmokų kvitų yra neišlikę. Pareiškėjas po to, kai atliko visus privalomus periodinius mokėjimus už privatizuotą butą, buvo įsitikinęs, kad jam jokių teisinių veiksmų daugiau atlikti nereikia, nes to nebuvo nurodyta nei buto pirkimo sutartyje nei pasižadėjime. Daugiau nei dvidešimt metų po paskutinės atliktos įmokos už butą niekam nereiškiant pretenzijų dėl įsiskolinimo, pareiškėjas pagrįstai manė, kad jo piniginė prievolė yra pasibaigusi visiškai, todėl periodinių mokėjimų kvitų nebesaugojo.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nekilnojamojo turto registre esančios žymos apie įsiskolinimą išregistravimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu yra suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įtikimu, iš pareiškėjo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Tenkinti K. M. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginė prievolė pagal (duomenys neskelbtini) sutartį, patvirtintą notarės V. K. už įsigytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sumokant Tauragės rajono valdybai 56516,00 rublių įsiskolinimą bei 2261,00 rublių palūkanas pagal 1992 m. rugsėjo 29 d. pasižadėjimą įvykdyta iki 1998 m. spalio 1 d.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl nekilnojamojo turto registre esančios žymos apie įsiskolinimą išregistravimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Loreta Bajorinienė