Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-02-26 · Civilinė byla Nr. e2-3971-559/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-26
Bylos Nr.
e2-3971-559/2020
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00053-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Ramanauskienė
Ieškovas
Kauno teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
I. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3971-559/2020Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00053-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.5.2.17; 3.2.6.6.1(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 26 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Ramanauskienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei I. N. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės I. N. 123,31 Eur žalos atlyginimui ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško į vykdymo.

Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 15 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti atsakovei viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu 2020-02-07. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Šalies argumentai

Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 ir 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – duomenų apie atsakovo draustumą, 2019-09-27 paraiškos Nr. 8A-100 ir jos priedų2019-09-30 mokėjimo nurodymo, Kauno teritorinės ligonių kasos 2019-12-04 rašto Nr. 10-1387 kopijos patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą.

Ieškovės paaiškinimu nustatyta, kad Valstybinėje ligonių kasoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VLK) buvo gauta sąskaita (E 125 formos pažymos) iš Švedijos kompetentingos įstaigos, kuria patvirtinta, kad atsakovei šioje šalyje buvo suteikta būtinoji medicinos pagalba ir minėtas asmuo paslaugų apmokėjimui pateikė Europos sveikatos draudimo kortelę. Už atsakovei suteiktas paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina – 123,31 Eur. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis buvo nustatyta, kad medicinos paslaugų suteikimo metu (2018-09-15) atsakovė nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti Europos sveikatos draudimo kortelės Švedijos sveikatos priežiūros įstaigai ir gautos nemokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos jai buvo suteiktos neteisėtai. Apie tai ir apie pareigą grąžinti PSDF biudžetui padarytą žalą atsakovė buvo informuota 2019-12-04 raštu Nr. 10-1387.

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad apdraustasis ir jo šeimos nariai, būnantys valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė, turi teisę gauti išmokas natūra, kurios jų buvimo toje valstybėje metu tampa būtinos dėl medicininių priežasčių, atsižvelgiant į išmokų pobūdį ir numatomą buvimo trukmę. Šias išmokas kompetentingos įstaigos vardu moka buvimo vietos įstaiga pagal jos taikomų teisės aktų nuostatas, tartum atitinkami asmenys būtų apdrausti pagal minėtus teisės aktus. Suteiktų paslaugų išlaidas apmoka medicinos paslaugas suteikusios šalies kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką, 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad taikant pagrindinio reglamento 19 straipsnį, buvimo vietos valstybės narės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui apdraustasis pateikia kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį jo teises į išmokas natūra. Jeigu apdraustasis neturi tokio dokumento, buvimo vietos įstaiga gavusi prašymą arba prireikus kreipiasi į kompetentingą įstaigą prašydama jį išduoti. Šiuo ginčo atveju už atsakovei suteiktas asmens sveikatos priežiūros išlaidas sumokėjo Švedijos kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. Reglamento (EB) Nr. 883/2004 35 straipsnio 1 dalis numato, kad išlaidos už išmokas natūra, kurias pagal šio skyriaus nuostatas teikia vienos valstybės narės įstaiga kitos valstybės narės įstaigos vardu, turi būti visiškai kompensuotos.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis nustato, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi: 1) šio įstatymo 17 straipsnio 2–11 dalyse nurodyti asmenys (išskyrus draudėjus), kurių privalomasis sveikatos draudimas galioja šio Įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka; 2) šio straipsnio 4 dalyje nurodyti valstybės lėšomis draudžiami asmenys, kurių privalomasis sveikatos draudimas galioja šio Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalis nustato, kad asmenys, nelaikomi apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu pagal šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, patys moka asmens sveikatos priežiūros įstaigai už jiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, už kurias mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui skirtų valstybės biudžeto lėšų). Įstatymo 8 straipsnio 7 dalis nustato, kad išlaidos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, ir nesumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokos iš asmenų išieškomos šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė, nebūdama drausta privalomuoju sveikatos draudimu, neturėdama tam teisinio pagrindo pateikė Švedijos gydymo įstaigai Europos sveikatos draudimo kortelę ir dėl to Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, sumokėjusi 123,31 Eur už atsakovei suteiktas gydymo paslaugas, patyrė turtinę žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Dėl atsakovės kaltės, jos neteisėto neveikimo nevykdant įstatyme numatytos pareigos, ieškovė patyrė nuostolius, kuriuos privalo atlyginti atsakovė (CK 6.246, 6.247, 6.248, ir 6.249 straipsniai), todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 123,31 Eur žalai atlyginti.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašymu iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020-01-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 ir 6.210 straipsniai).

Ieškinį patenkinus, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybei priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (mokėtino žyminio mokesčio) ir 1,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso – 16,79 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96, 142, 153, 279, 285, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovės I. N. a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos, įstaigos kodas: 188783839, buveinės adresas: Kaunas, Aukštaičių g. 10, naudai 123,31 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus 31 euro centą) nuostolių atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020-01-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (kodas: 191351679) sąskaitą Nr. LT217300010002484333 „Swedbank“, AB.

Priteisti iš atsakovės I. N. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 16,79 Eur (šešiolika eurų 79 euro centus) bylinėjimosi išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas: 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas: 5660).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jūratė Ramanauskienė