Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. 2016 m. spalio 17 d. apie 22.38 val., Girulių g. 18, Vilniuje, vairuodamas automobilį Citroen Berlingo, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Audi A6, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį nežymiai apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 114, 126, 222 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas D. J. prisipažino sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė, tačiau nurodė nejautęs kontakto, todėl išvažiavo iš įvykio vietos. Sutinka kad padarė byloje užfiksuotus automobilio Audi A6 apgadinimus. Kontaktas buvo lengvas. Jis Girulių gatvėje važiavo atbulas, išsukinėjo iš aikštelės. Toje vietoje kelias buvo duobėtas. Gal ir kliudė kitą automobilį, bet kontakto nejautė. Liudytojo nematė, buvo tamsu. Automobilių susidūrimo garso negirdėjo. Kelias ten duobėtas, o jo mašina nėra lengvoji.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. J. paaiškino, kad spalio 17 d. vėlai vakare vedžiojo šunį. Išgirdo duslų garsą, atsisuko ir pamatė, kad automobilis buvo įtratinai arti kito automobilio. Garsas buvo vientisas, duslus, jis tuo metu buvo maždaug 20 metrų atstumu. Įvykis buvo gatvėje prie šaligatvio, ten buvo daug automobilių. Eismo įvykį sukėlęs automobilis buvo mėlynas, ant jo keleivio durų buvo užrašas „Reo“, kitas buvo juodas „Audi“. Priėjo prie mėlyno automobilio priekio ir bandė stabdyti. Buvo tamsu, apėjo aplinkui „Audi“, mėlynas automobilis pavažiavo, paskui padidino greitį ir nuvažiavo. „Audi“ durelėse buvo įbrėžimas, mėlynas automobilis pradėjo tolti. Jis jį vijosi, iš pradžių jis lėtai važiavo, bet paskui greitį padidino. Mėlynas automobilis vairuotojo pusės bamperiu įsirėžė į „Audi“ dureles. Po kontakto žmogus greičiausiai pasimetė, jis ėjo link jo, tačiau eismo įvykį sukėlęs automobilis apsisuko ir pradėjo važiuoti. Mano, kad mėlyno automobilio vairuotojas jį matė, nes jis atsistojo priešais jo automobilį. Paskui pasuko prie „Audi“ automobilio apžiūrėti durelių. Jis mėlyną automobilį vijosi apie 100 m., paskui jis staigiai padidino greitį.

Tiek teismo posėdyje, tiek rašytiniame paaiškinime D. J. neginčijo atsitrenkimo į kitą transporto priemonę fakto, bet nurodė, kad jis nejuto, jog jo vairuotas automobilis būtų atsitrenkęs į kitą transporto priemonę. Tačiau jo kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 9), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 10), eismo įvykio schema (b. l. 11) bei papildomų duomenų apie eismo įvykį pažyma (b. l. 13), įvykį mačiusio liudytojo A. J. rašytiniais paaiškinimais (b. l. 14 ir 16) bei parodymais, duotais teismo posėdyje, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu (b.l. 22), fotolentele (b. l. 23).

Kaip nustatyta liudytojo A. J. parodymų teisme, D. J. sukeltas eismo įvykis sukėlė pakankamai stiprų garsą. A. J. stengėsi pasivyti D. J. vairuotą automobilį, ką matydamas, pastarasis padidino greitį ir iš įvykio vietos pasišalino. Teismas atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją, kad jis liudytojo nematė, nes A. J. nurodė ne tik vijęsis Audi A6 automobilį apie 100 metrų, bet ir buvo atsistojęs priešais jį. Minėtos įvykį mačiusio liudytojo, kurio parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, duomenų apie jo suinteresuotumą apkalbėti D. J. nėra, išdėstytos aplinkybės, leidžia teismui daryti išvadą, kad D. J. teiginiai, kad jis nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį, yra deklaratyvūs ir vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

D. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudas D. J., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (nors anksčiau baustas už KET pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, duomenų apie teistumą nepateikta), kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad D. J. atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, skiriant administracinę nuobaudą – baudą, mažesnę nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda skirtina už šio pažeidimo padarymą, bei atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytam minimaliam terminui. Taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, teismas atsižvelgia į tai, kad D. J. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu buvo tik nežymiai apgadintos transporto priemonės, pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bendradarbiavo su policijos pareigūnais.

D. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirtina nuobauda, minėto įstatymo straipsnio sankcijos ribose.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymą, paskirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

D. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirti 280 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, D. J. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 280 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti unikalų mokėjimo kodą ROIK Nr. 16062929902 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.