- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-17
- Bylos Nr.
- eI2-1021-809/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00132-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Atsakovas
- Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
- Trečiasis asmuo
- R. V.
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo nemokumo administratoriaus A. M. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo dalies panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. V.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2022-12-13 sprendimą Nr. 3R-1107 (2.13-1.E) (toliau – ir Sprendimas) dalyje dėl trečiojo suinteresuoto asmens skundo dėl teisės gauti informaciją apie jo duomenų tvarkymą pripažinimo pagrįstu; panaikinus Sprendimą dalyje pripažinti, jog trečiojo suinteresuoto asmens skundas dėl teisės gauti informaciją apie jo duomenų tvarkymą yra nepagrįstas.
Nurodo, kad Inspekcija Sprendimu konstatavo, jog informacija buvo rinkta teisėtai ir pagrįstai, t. y. nusprendė trečiojo suinteresuoto asmens skundą dalyje dėl jo asmens duomenų tvarkymo teisėtumo atmesti kaip nepagrįstą, o dalyje dėl trečiojo suinteresuoto asmens teisės gauti informaciją apie jo duomenų tvarkymą pripažinti pagrįstu. Pažymi, kad Sprendime konstatuota, jog pareiškėjas (duomenų valdytojas) pagrindė, jog jo vykdytas trečiojo suinteresuoto asmens duomenų tvarkymas (atskleidimas) atitinkamoms institucijoms buvo vykdomas laikantis 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) reikalavimų, kadangi toks trečiojo suinteresuoto asmens duomenų tvarkymas buvo vykdomas siekiant užtikrinti/apginti pareiškėjo teisėtus interesus, susijusius su nemokumo administratorių atrankų vykdymo skaidrumu ir sąžiningumu. Tačiau Sprendimu institucija nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a) punkte įtvirtintą skaidrumo principą, tinkamai nepateikdamas informacijos trečiajam suinteresuotam asmeniui pagal BDAR 14 straipsnio 1 dalies c) punktą ir 2 dalies f) punktą.
Pažymėdamas ginčo faktines aplinkybes nurodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo ir pareiškėjas yra licencijuoti nemokumo administratoriai, administruojantys fizinių ir (ar) juridinių asmenų bankrotus. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad nemokumo administratoriai yra verslo subjektai, tačiau tuo pačiu - tai asmenys, kurie yra tiesiogiai atsakingi už bankrutuojantį asmenį, asmenys, kuriems teismo nutartimi bei įstatymais yra perduotos tam tikros valstybės funkcijos, asmenys, kuriems taikomi aukštesni elgesio standartai, nepriekaištingos reputacijos bei atitinkamos kvalifikacijos reikalavimai. Nemokumo administratoriaus funkcijas, statusą, pareigas ir teises apibrėžia Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ). JANĮ 129 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nemokumo administratorius fizinis asmuo gali verstis viena iš šių veiklos formų: verstis individualia veikla arba dirbti juridiniame asmenyje. Taigi, JANĮ aiškiai apibrėžia nemokumo administratoriaus veiklos formas ir tiksliai nurodo, kad galima verstis tik viena iš jų. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos (toliau – ir AVNT) direktoriaus 2020 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. V4-124 „Dėl Nemokumo administratorių atitikties Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo reikalavimams kontrolės aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 26.4 papunktyje nurodyta, jog laikoma, kad administratorius nevykdo pareigos verstis tik viena iš JANĮ 129 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų veiklos formų, kai pasirinkęs verstis individualia veikla yra nemokumo administratoriaus juridinio asmens vadovas pagal Juridinių asmenų registro duomenis ir (arba) pagal juridinio asmens organo sprendimą. Pažymi, kad minėtos teisės aktų nuostatos yra reikšmingos dėl nemokumo administratoriaus darbo krūvio skaičiavimo. Jei nemokumo administratorius keičia savo veiklos formą - pvz. nutraukia darbo santykius su juridiniu asmeniu, tokiu atveju nemokumo administratoriaus fizinio asmens darbo krūvis tampa lygus 0. Tai reiškia, kad administratorius, kuris neturi jokio darbo krūvio (krūvis lygus 0), turi pirmenybę prieš visus kitus būti paskirtas bankrutuojančios įmonės nemokumo administratoriumi. 2021 m. balandžio - gegužės mėnesiais Klaipėdos apygardos teismas paskelbė bendrovės UAB „Technoexport storage LT“ nemokumo administratoriaus atranką. Trečiasis suinteresuotas asmuo, būdamas trijų juridinių nemokumo administratorių vadovas: UAB „Tigesta“, UAB „Framas LT“ ir UAB „Personlita“, sąmoningai pažeisdamas JANĮ 129 straipsnio 2 dalį bei Aprašo nuostatas, atrankoje dalyvavo kaip fizinis asmuo. Atitinkamai, kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo buvo pasirinkęs veiklą vykdyti kaip juridinio asmens darbuotojas, vadinasi, kaip fizinis asmuo neturėjo jokio darbo krūvio ir nepagrįstai ir neteisėtai turėjo pirmenybę prieš kitus nemokumo administratorius atrankoje ir šią atranką laimėjo. Minėtoje nemokumo administratoriaus atrankoje dalyvavo ir pareiškėjas. Tuo atveju, jei trečiasis suinteresuotas asmuo būtų buvęs sąžiningas ir nesistengęs apgauti atrankos programos, AVNT, Teismų ir visų kitų nemokumo administratorių - nemokumo administratoriumi būtų buvęs paskirtas teisėtas nemokumo administratorius - tikėtina, pareiškėjas, kuris tuo metu buvo tik vienos mažos įmonės nemokumo administratorius ir jo darbo krūvis sudarė L. Dėl šios atrankos pareiškėjas, būdamas aktyvus ir sąžiningas nemokumo administratorių bendruomenės narys, parašė prašymus-pranešimus teismui, nagrinėjusiam bankroto bylą ir vykdžiusiam nemokumo administratoriaus atranką (Klaipėdos apygardos teismui), nemokumo administratorių priežiūrą vykdančiai institucijai - AVNT, Nemokumo administratorių rūmams, Finansų ministerijai, kuriai tiesiogiai yra pavaldi AVNT bei Lietuvos teismų administracijai, nurodydamas, kad vykdomos nemokumo administratorių atrankos yra neskaidrios ir nesąžiningos, o konkrečiai UAB „Technoexport storage LT“ atrankoje dalyvauja asmuo, kuris neturi teisės joje dalyvauti. Kadangi informacija buvo siunčiama Lietuvos Respublikos institucijoms, tam, kad įrodyti, jog tokiais trečiojo suinteresuoto asmens neteisėtais ir nesąžiningais veiksmais buvo pažeistas ne tik viešasis interesas, bet ir pareiškėjo asmeninis interesas - būti paskirtam konkrečios bankroto bylos nemokumo administratoriumi, iš viešosios erdvės kaip priedai buvo pateikta viešai skelbiama informacija apie trečiojo suinteresuoto asmens valdomus juridinius asmenis: informacija iš AVNT internetinio puslapio, kuriame viešai, dėl skaidrumo, vyraujančio viešojo intereso, yra skelbiami visi nemokumo administratoriai, sudaromas jų sąrašas, nurodomi jų kontaktiniai duomenys, licencijų numeriai, vedamos bylos ir kt. su nemokumo administratoriumi susijusi informacija; identifikacinis juridinio asmens išrašas iš VĮ „Registrų centras“, t. y. institucijoms buvo pateiktas išrašas iš AVNT puslapio (vieša informacija) ir iš VĮ „Registrų centras“ - trumpasis identifikacinis išrašas apie juridinį asmenį išrašas (informacija yra vieša ir visiems prieinama). Priedai buvo teikti kartu su skundais dėl trečiojo suinteresuoto asmens nesąžiningumo įrodymo - jo asmens sąsajos su valdomais juridiniais asmenimis identifikavimo. Taigi, pareiškėjas, siekdamas įrodyti faktines aplinkybes - trečiojo suinteresuoto asmens nesąžiningumą, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, pasinaudojo prima facie (didesnės galios) įrodymais — oficialiais išrašais apie juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro bei papildomai pateikė AVNT internetiniame puslapyje skelbiamą, viešai prieinamą, informaciją.
Nesutinka su Sprendimo argumentais, kad pareiškėjas, įvertinęs Sprendime pateiktus išaiškinimus ir siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, turėjo nesąžiningam asmeniui (trečiajam suinteresuotam asmeniui) pranešti, jog pareiškėjas perdavė viešai prieinamus ir skelbiamus duomenis apie trečiojo suinteresuoto asmens valdomas įmones (Juridinių asmenų registro išrašus bei išrašus iš AVNT internetinės svetainės) Lietuvos Respublikos institucijoms, kurios buvo susijusios su ginču bei kurios prižiūri, kad nemokumo administratorių skyrimo sistema veiktų skaidriai, nešališkai ir teisingai, bei turėjo iš anksto trečiajam suinteresuotam asmeniui pranešti, kad pareiškėjas gins savo pažeistas teises ir teisėtus interesus minėtose institucijose. Lietuvos Respublikos teisės aktuose tokia ikiteisminio ginčo sprendimo tvarka nėra numatyta, dėl ko mano, kad tokios Sprendimo išvados neatitinka teisės aktų normų, sąžiningumo bei teisingumo principų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas vadovaujasi BDAR 6 str. 1 d. f) punktu bei nurodo, kad trečiojo suinteresuoto asmens duomenų rinkimas buvo teisėtas, nes pareiškėjas siekė užtikrinti ir apginti jo teisėtus interesus, susijusius su nemokumo administratorių atrankų vykdymo skaidrumu ir sąžiningumu. Pareiškėjo teigimu, Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a) punkte įtvirtintą skaidrumo principą, tinkamai nepateikdamas informacijos trečiajam suinteresuotam asmeniui pagal BDAR 14 straipsnio 1 dalies c) punktą ir 2 dalies f) punktą. BDAR 14 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog 1-4 dalys netaikomos, jeigu: a) duomenų subjektas jau turi informacijos. Taigi, duomenų subjektas (trečiasis suinteresuotas asmuo) būdamas licencijuotu nemokumo administratoriumi (kuriam taikomi aukštesni elgesio standartai, nepriekaištingos reputacijos bei atitinkamos kvalifikacijos reikalavimai) bei būdamas net trijų juridinių asmenų (uždarųjų akcinių bendrovių) vadovu, neabejotinai žinojo, kad jo asmens duomenys, įskaitant ir vardą pavardę, yra viešai prieinami duomenys, kuriuos tvarko Juridinių asmenų registras (VĮ „Registrų centras“). Taigi, trečiasis suinteresuotas asmuo, neabejotinai žinojo ir (ar) galėjo žinoti, kad pareiškėjas gali susipažinti su Juridinių asmenų registro tvarkomais trečiojo suinteresuoto asmens duomenimis. Taip pat, pagal BDAR 15 straipsnį, fizinis asmuo turi teisę gauti patvirtinimą, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, o jei tokie asmens duomenys yra tvarkomi, susipažinti su tvarkomais asmens duomenimis ir su informacija, kuriems duomenų gavėjams buvo atskleisti jo asmens duomenys. Taigi, trečiasis suinteresuotas asmuo, pateikęs prašymą VĮ „Registrų centras“ galėjo susipažinti, kokie jo asmens duomenys yra tvarkomi ir kuriems duomenų gavėjams (šiuo atveju pareiškėjui) buvo atskleisti jo asmens duomenys. Pareiškėjo nuomone, neabejotina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo ir (ar) galėjo turėti informacijos apie jo pareiškėjo tvarkomus asmens duomenis.
Nurodo, kad trečiojo suinteresuoto asmens informavimas galėjo sukliudyti pasiekti jo asmens duomenų tvarkymo tikslus. Trečiojo suinteresuoto asmens duomenys (vardas ir pavardė) buvo perduoti atitinkamoms institucijos siekiant apginti pareiškėjo teises ir teisėtus interesus t. y. pareiškėjas, pagrįsdamas savo argumentus teismui ir kitoms valstybinėms institucijoms, pateikė viešai prieinamus duomenis apie juridinius asmenis. Institucijos, kurioms buvo perduoti duomenys, taip pat galėjo peržiūrėti viešai prieinamus duomenis, tačiau pareiškėjas šiuos duomenis privalėjo pridėti prie pranešimų-pareiškimų kaip įrodymus. Pareiškėjui pranešus trečiajam asmeniui, jog jis ketina ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, kreipdamasis į atitinkamas institucijas ir ketina institucijoms pateikti duomenis apie trečiojo asmens vadovaujamas įmones (Juridinių asmenų registro išrašus), galėjo susiklostyti tokia situacija, jog nesąžiningas trečiasis suinteresuotas asmuo, siekdamas nuslėpti savo padarytą pažeidimą, imtųsi veiksmų ir dar iki pareiškėjo pranešimų-pareiškimų atitinkamoms institucijoms pateikimo galėtų nusišalinti nuo valdomų įmonių vadovo pareigų ar kt.
Pažymi, kad pareiškėjo perduota informacija teismui ir kitoms valstybinėms institucijoms apėmė tik trečiojo suinteresuoto asmens vardą ir pavardę, t. y. informaciją, kuri prieinama kiekvienam viešojoje erdvėje. BDAR yra taikomas tik fiziniams asmenims - juridiniams asmenims BDAR nėra taikomas (BDAR 1 straipsnio 1 dalis). BDAR preambulės 14 punkte yra nurodyta, kad šis reglamentas neapima juridinių asmenų ir visų pirma su juridinio asmens statusą turinčių įmonių duomenų, įskaitant juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą ir kontaktinius duomenis, tvarkymo. Taigi, šiuo konkrečiu atveju buvo tvarkyti ne trečiojo suinteresuoto asmens duomenys, o trečiojo suinteresuoto asmens valdomų juridinių asmenų duomenys. Trumpasis identifikacinis juridinio (ne fizinio) asmens išrašas, kuriame yra nurodyta informacija, susijusi su juridiniu asmeniu - juridinio asmens buveinės adresas (ne trečiojo suinteresuoto asmens namų adresas), juridinio asmens elektroninis paštas, juridinio asmens telefono numeris (ne trečiojo suinteresuoto asmens asmeninis telefono numeris).
Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, galima teigti, jog vieninteliai asmeniniai trečiojo asmens duomenys, nurodyti pareiškėjo pateiktuose Juridinių asmenų registro išrašuose buvo trečiojo suinteresuoto asmens vardas ir pavardė, t. y. įvardintas juridinio asmens vadovas. Pareiškėjas pažymi, jog Sprendimas, dalyje dėl trečiojo suinteresuoto asmens teisės gauti informaciją apie jo duomenų tvarkymą pripažinimo pagrįstu, yra neteisėtas, neatitinkantis teisės aktų normų, sąžiningumo bei teisingumo principų, kadangi pareiškėjas turėjo teisę valdyti trečiojo suinteresuoto asmens duomenis ir neprivalėjo pranešti trečiajam suinteresuotam asmeniui apie tokių duomenų valdymą.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodo, kad Inspekcija 2021-11-04 gavo trečiojo suinteresuoto asmens skundą, kuriame nurodyta, kad A. M., trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu 6 institucijoms pateikė skundus, su kuriais išplatino Juridinių asmenų registro trumpuosius išrašus su juose nurodytais trečiojo suinteresuoto asmens asmeniniais duomenimis (mobiliojo telefono numeriu, el. pašto, buveinės adresais, kt.). Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, jis nebuvo informuotas, jog pareiškėjas tvarkė jo asmens duomenis, kokie tai buvo duomenys, kokiu teisiniu pagrindu duomenys tvarkyti bei duomenų tvarkymo tikslai, duomenų gavėjai, kuriems buvo atskleisti jo asmens duomenys. Inspekcija 2021-12-27 gavo pareiškėjo paaiškinimus, kuriuose pastarasis paaiškino, jog trečiasis suinteresuotas asmuo ir jis yra licencijuoti nemokumo administratoriai, administruojantys fizinių ir / ar juridinių asmenų bankrotus. 2021 m. balandžio – gegužės mėnesiais Klaipėdos apygardos teismas paskelbė UAB „Technoexport storage LT“ nemokumo administratoriaus atranką, kurią laimėjo trečiasis suinteresuotas asmuo. Pareiškėjas paaiškino, jog būdamas aktyvus ir sąžiningas nemokumo administratorių bendruomenės narys, parašė prašymus-pranešimus teismui nagrinėjusiam bankroto bylą (Klaipėdos apygardos teismui, kuris vykdė nemokumo administratoriaus atranką), nemokumo administratorių priežiūrą vykdančiai institucijai – AVNT, NAR, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, kuriai tiesiogiai yra pavaldi AVNT bei Lietuvos teismų administracijai, nurodydamas, kad atrankos yra neskaidrios ir nesąžiningos, konkrečioje UAB „Technoexport storage LT“ atrankoje dalyvauja asmuo, kuris neturi teisės joje dalyvauti, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo. Taip pat paaiškino, jog siekdamas šioje situacijoje sustabdyti nesąžiningą asmenį, atkreipti jo dėmesį, kad tokiais veiksmais jis pažeidė teisės aktų nuostatas, pareiškėjas pateikė NAR skundą dėl etikos taisyklių pažeidimo. Pareiškėjo įsitikinimu, kiekvienas asmuo, identifikavęs pažeidėją, turi ne tik teisę, tačiau ir pareigą pranešti apie tai institucijoms, kad šis asmuo būtų sustabdytas ir savo veiksmais šiurkščiai nepažeistų kitų ta pačia profesine veikla užsiimančių asmenų interesų. Pažymėjo, jog duomenys buvo teikti dėl viešojo ir asmeninio intereso apgynimo. Atitinkamai, siekiant įrodyti faktines aplinkybes, siekiant apginti savo interesą, buvo panaudoti prima facie įrodymai – išrašai apie juridinį asmenį iš Registrų centro.
Išanalizavusi trečiojo suinteresuoto asmens skunde pateiktą informaciją, A. M.paaiškinimus, Inspekcija padarė išvadą, jog A. M.vykdytas trečiojo suinteresuoto asmens duomenų tvarkymas atitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalies f) punkte nustatytą sąlygą, kadangi toks trečiojo suinteresuoto asmens duomenų tvarkymas buvo vykdomas siekiant užtikrinti/ apginti A. M.teisėtus interesus, susijusius su nemokumo administratorių atrankų vykdymo skaidrumu ir sąžiningumu. Tačiau Inspekcija skundžiamame Sprendime konstatavo, jog pagal BDAR 14 straipsnio 3 dalies c punktą, kai asmens duomenys gaunami ne iš duomenų subjekto, jeigu numatoma asmens duomenis atskleisti kitam duomenų gavėjui, duomenų valdytojas privalo informuoti duomenų subjektą ne vėliau kaip atskleidžiant jo duomenis pirmą kartą, todėl Inspekcija konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą skaidrumo principą, kadangi pareiškėjas tinkamai nepateikė informacijos trečiajam suinteresuotam asmeniui pagal BDAR 14 straipsnio 1 dalies c punktą ir 2 dalies f punktą, ir trečiojo asmens skundą šioje dalyje pripažino pagrįstu.
Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad jis neprivalėjo pranešti trečiajam suinteresuotam asmeniui apie informacijos (duomenų) tvarkymą, nes duomenų subjektas (trečiasis suinteresuotas asmuo) turėjo ir (ar) galėjo turėti informacijos apie jo pareiškėjo tvarkomus asmens duomenis, taip pat trečiojo asmens informavimas galėjo sukliudyti pasiekti jo asmens duomenų tvarkymo tikslus. Nurodo, kad 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupė (toliau – Darbo grupė) 2018-04-11 gairėse dėl skaidrumo užtikrinimo pagal Reglamentą (ES) 2016/679 (toliau – ir Gairės) išaiškino, jog BDAR 14 straipsnis yra taikomas scenarijui, kai duomenys gaunami ne iš duomenų subjekto. Tai asmens duomenys, kuriuos duomenų valdytojas gauna iš tokių šaltinių kaip: trečiosios šalies duomenų valdytojų, viešai skelbiamų šaltinių, informacijos tarpininkų arba kitų duomenų šaltinių. Šiuo atveju pats pareiškėjas pripažino, jog trečiojo suinteresuoto asmens duomenys yra skelbiami viešai prieinamuose šaltiniuose. Pareiškėjas nei skundo nagrinėjimo Inspekcijoje metu, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo informacijos tokia apimti, kokia yra nurodyta BDAR 14 straipsnio 1 dalies c) ir 2 dalies f) punktuose, apie pareiškėjo tvarkomus trečiojo suinteresuoto asmens duomenis. Todėl šiuo atveju tai, jog trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo ir (ar) galėjo turėti informacijos apie jo pareiškėjo tvarkomus asmens duomenis, kaip tvirtina pareiškėjas, neatleido pareiškėjo nuo BDAR 14 straipsnyje numatytos pareigos informuoti trečiąjį suinteresuotą asmenį apie jo duomenų tvarkymą.
Dėl skundo argumentų, kad trečiojo suinteresuoto asmens informavimas galėjo sukliudyti pasiekti jo asmens duomenų tvarkymo tikslus, nurodo, jog Gairėse yra išaiškinta, kad: „14 straipsnio 5 dalies b) punkte, be situacijos „yra neįmanoma“, taip pat numatyta situacija „reikėtų neproporcingų pastangų“, visų pirma kai duomenys tvarkomi „archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais laikantis 89 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų ir apsaugos priemonių“. Šie tikslai taip pat minimi 62 konstatuojamojoje dalyje, kalbant apie atvejus, kai pateikti informaciją duomenų subjektui pareikalautų neproporcingai didelių pastangų, ir šiuo atžvilgiu teigiama, kad turėtų būti atsižvelgiama į duomenų subjektų skaičių, duomenų senumą ir bet kokias patvirtintas tinkamas apsaugos priemones. Kadangi 62 konstatuojamojoje dalyje ir 14 straipsnio 5 dalies b punkte pabrėžiama, kad šios išimties taikymas siejamas su archyvavimo, mokslinių tyrimų ir statistiniais tikslais, 29 straipsnio Darbo grupės pozicija yra tokia, kad šia išimtimi paprastai neturėtų naudotis duomenų valdytojai, kurie asmens duomenis tvarko ne archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais. 29 straipsnio Darbo grupė pabrėžia, kad tais atvejais, kai siekiama šių tikslų, vis tiek turi būti laikomasi 89 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, o informacijos pateikimas turi pareikalauti neproporcingų pastangų.”. Atsižvelgiant į šį išaiškinimą, nurodo, kad pareiškėjo argumentas, kad trečiojo suinteresuoto asmens informavimas apie jo duomenų tvarkymą būtų pakenkęs pareiškėjo tikslų įgyvendinimui, kuriais jis tvarkė trečiojo suinteresuoto asmens duomenis, yra laikytinas tik pareiškėjo samprotavimais ir teisiškai nepagrįsta pareiškėjo gynybine pozicija bei nepatenkantis po BDAR išimtimis, kada duomenų valdytojas neprivalo informuoti duomenų subjekto apie jo duomenų tvarkymą.
Apibendrindama nurodo, kad Inspekcija tinkamai išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens skundą, aktyviai rinko informaciją, reikalingą jo nagrinėjimui, todėl savo kompetencijoje priėmė teisėtą Sprendimą, tuo tarpu pareiškėjas skunde nenurodė jokių argumentų, kurių pagrindu skundžiamas Sprendimas dalyje galėtų būti panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Inspekcijos 2022-12-13 sprendimo Nr. 3R-1107 (2.13-1.E) dalies, kuria trečiojo suinteresuoto asmens skundas Inspekcijai dalyje dėl teisės gauti informaciją apie jo duomenų tvarkymą yra pripažintas pagrįstu, teisėtumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2021-11-04 Inspekcijoje buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens skundas, kuriame buvo nurodyta, kad A. M. pareiškėjos atžvilgiu 6 institucijoms pateikė skundus, su kuriais išplatino Juridinių asmenų registro trumpuosius išrašus su juose nurodytais trečiojo suinteresuoto asmens asmeniniais duomenimis (mobiliojo telefono numeriu, el. pašto, buveinės adresais, kt.). Trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo informuotas, jog pareiškėjas tvarkė jo asmens duomenis, kokie tai buvo duomenys, kokiu teisiniu pagrindu duomenys tvarkyti, bei duomenų tvarkymo tikslai, duomenų gavėjai, kuriems buvo atskleisti jo asmens duomenys.
Pareiškėjas 2021-12-27 raštu Inspekcijai paaiškino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo ir jis yra licencijuoti nemokumo administratoriai, administruojantys fizinių ir/ar juridinių asmenų bankrotus. Pagal JANĮ 129 straipsnio 2 dalį, nemokumo administratorius fizinis asmuo gali verstis viena iš šių veiklos formų: verstis individualia veikla arba dirbti juridiniame asmenyje. Taigi, JANĮ aiškiai apibrėžia nemokumo administratoriaus veiklos formas ir tiksliai nurodo, kad galima verstis tik viena iš jų. 2021 m. balandžio – gegužės mėnesiais Klaipėdos apygardos teismas paskelbė UAB „Technoexport storage LT“ nemokumo administratoriaus atranką. Nemokumo administratorius – trečiasis suinteresuotas asmuo, būdamas trijų juridinių nemokumo administratorių vadovu: UAB „Tigesta“, UAB „Framas LT“ ir UAB „Personlita“, sąmoningai pažeisdamas JANĮ 129 straipsnio 2 dalies nuostatą, atrankoje dalyvavo kaip fizinis asmuo. Atitinkamai, kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo buvo pasirinkęs veiklą vykdyti kaip juridinio asmens darbuotojas, vadinasi, kaip fizinis asmuo neturėjo jokio darbo krūvio, todėl atranką laimėjo.
Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad būdamas aktyvus ir sąžiningas nemokumo administratorių bendruomenės narys, 6 institucijoms parašė prašymus-pranešimus nurodydamas, kad atrankos yra neskaidrios ir nesąžiningos, konkrečioje UAB „Technoexport storage LT“ atrankoje dalyvauja asmuo, kuris neturi teisės joje dalyvauti. Pareiškėjas duomenis apie trečiojo suinteresuoto asmens valdomus juridinius asmenis pateikė juos gavęs iš viešosios erdvės.
Inspekcija, išnagrinėjusi gautą medžiagą, priėmė išvadą, kad pareiškėjo tvarkyti duomenys (elektroninio pašto adresai, pareiškėjos valdomų juridinių asmenų buveinių adresai ir telefono numeriai) priskirtini asmens duomenų kategorijai ir jų tvarkymui taikytinas BDAR, todėl pripažino, kad pareiškėjas pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą skaidrumo principą, tinkamai nepateikdamas informacijos trečiajam suinteresuotam asmeniui pagal BDAR 14 straipsnio 1 dalies c punktą ir 2 dalies f punktą. Atsižvelgiant į tai, trečiojo suinteresuoto asmens skundą, dėl jo, kaip duomenų subjekto, BDAR 14 straipsnyje įtvirtintos teisės gauti informaciją apie jo duomenų tvarkymą, šioje dalyje pripažino pagrįstu. Inspekcija taip pat nusprendė, kad trečiojo suinteresuoto asmens teisės pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama satisfakcija ir pareiškėjui poveikio priemonės netaikė.
Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimo dalimi, kuria trečiojo suinteresuoto asmens skundas dalyje dėl teisės gauti informaciją apie jo duomenų tvarkymą buvo pripažintas pagrįstu, su skundu kreipėsi į teismą.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas tvarkė (perdavė atitinkamiems subjektams) trečiojo suinteresuoto asmens duomenis, gautus iš viešų šaltinių, tačiau, pareiškėjo teigimu, jo vykdytas trečiojo suinteresuoto asmens duomenų pateikimas (atskleidimas) atitinkamoms institucijoms buvo vykdomas laikantis BDAR reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, toks duomenų perdavimas neturėtų būti vertinamas, kaip pažeidžiantis BDAR nuostatas, nes šiuo konkrečiu atveju buvo tvarkyti ne trečiojo suinteresuoto asmens duomenys, o trečiojo suinteresuoto asmens valdomų juridinių asmenų duomenys. Vieninteliai asmeniniai trečiojo suinteresuoto asmens duomenys, nurodyti pareiškėjo pateiktuose Juridinių asmenų registro išrašuose, buvo trečiojo suinteresuoto asmens vardas ir pavardė, t. y. įvardintas juridinio asmens vadovas. Duomenų perdavimo tikslas – siekis užtikrint/apginti pareiškėjo teisėtus interesus.
Pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalį, duomenų tvarkymas laikomas teisėtu, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas. Pagal BDAR 14 straipsnio 1 ir 2 dalis, kai asmens duomenys yra gauti ne iš duomenų subjekto, duomenų valdytojas pateikia duomenų subjektui šią informaciją: duomenų valdytojo ir duomenų valdytojo atstovo, jei taikoma, tapatybę ir kontaktinius duomenis; duomenų apsaugos pareigūno, jei taikoma, kontaktinius duomenis; duomenų tvarkymo tikslus, kuriais ketinama tvarkyti asmens duomenis, taip pat duomenų tvarkymo teisinį pagrindą; atitinkamų asmens duomenų kategorijas; jei jos yra, asmens duomenų gavėjus arba asmens duomenų gavėjų kategorijas; asmens duomenų saugojimo laikotarpį arba, jei tai neįmanoma, kriterijus, taikomus tam laikotarpiui nustatyti; teisę prašyti, kad duomenų valdytojas leistų susipažinti su duomenų subjekto asmens duomenimis ir juos ištaisytų arba ištrintų, arba apribotų duomenų tvarkymą, ir teisę nesutikti, kad duomenys būtų tvarkomi; kai duomenų tvarkymas atliekamas pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktą, teisėtus duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesus; teisę pateikti skundą priežiūros institucijai; koks yra asmens duomenų kilmės šaltinis, ir, jei taikoma, ar duomenys gauti iš viešai prieinamų šaltinių. Pažymėtina, kad pagal BDAR 14 straipsnio 3 dalies c punktą, kai asmens duomenys gaunami ne iš duomenų subjekto, jeigu numatoma asmens duomenis atskleisti kitam duomenų gavėjui, duomenų valdytojas privalo informuoti duomenų subjektą ne vėliau kaip atskleidžiant jo duomenis pirmą kartą. BDAR 4 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo kitoms institucijoms pateikti trečiojo suinteresuoto asmens duomenys yra trečiojo suinteresuoto asmens valdomų juridinių asmenų duomenys, todėl jie netraktuotini kaip trečiojo suinteresuoto asmens asmens duomenys. Kaip teisingai atkreipė dėmesį Inspekcija, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2017-03-09 sprendime, priimtame byloje C‑398/15, yra pažymėjęs, kad su asmenų, kurie yra įgalioti atstovauti bendrovei jos santykiuose su trečiosiomis šalimis ir teisminiuose procesuose, taip pat su asmenų, kurie dalyvauja atliekant bendrovės administravimo, priežiūros ir kontrolės darbus, tapatybe susiję duomenys yra asmens duomenys, kaip jie suprantami pagal 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995, p. 31). Minėtame sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad iš Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog aplinkybė, kad ši informacija priskirtina prie profesinės veiklos srities nereiškia, jog ji nėra asmens duomenys. Tuo tarpu Europos Komisija, informuodama apie BDAR taikymą taip pat yra pažymėjusi, kad informacija, susijusi su vienanare įmone, gali būti laikoma asmens duomenimis, jeigu pagal ją galima nustatyti fizinio asmens tapatybę. Taisyklės taip pat taikomos visiems asmens duomenims, susijusiems su profesinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis, pavyzdžiui, įmonės ar organizacijos darbuotojais, kaip antai, darbo el. pašto adresams, tokiems kaip vardas.pavardė@įmonė.eu, arba darbuotojų darbo telefono numeriams, todėl juridinių asmenų valdymo organų narių asmens duomenų tvarkymui yra taikomos BDAR nuostatos. Atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus, priešingai, nei skunde nurodo pareiškėjas, nors jo atitinkamoms institucijoms pateikti duomenys ir yra trečiojo suinteresuoto asmens valdomų juridinių asmenų duomenys, tačiau perduoti minėti konkretūs duomenys (trečiojo suinteresuoto asmens vardas, pavardė, elektroninio pašto adresas, adresas ir telefono numeris), pagal pirmiau pateiktus išaiškinimus, priskirtini asmens duomenų kategorijai, kurių tvarkymas reglamentuojamas BDAR nuostatų. Taigi, pripažinus, kad pareiškėjas turėjo pareigą trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus duomenis tvarkyti BDAR nuostatų nustatyta tvarka, vadinasi prieš pateikdamas minėto asmens duomenis kitiems subjektams, pareiškėjas šį asmenį turėjo apie tai informuoti BDAR 14 straipsnio 3 dalies c punkte nustatytu terminu (ne vėliau kaip atskleidžiant duomenis pirmą kartą) ir ši pareiga kyla iš sąžiningo ir skaidraus duomenų tvarkymo principo (BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktas).
Pareiškėjas vadovaujasi BDAR 6 straipsnio 1 dalies f) punktu bei nurodo, kad trečiojo suinteresuoto asmens duomenų rinkimas buvo teisėtas, nes pareiškėjas siekė užtikrinti ir apginti savo teisėtus interesus, susijusius su nemokumo administratorių atrankų vykdymo skaidrumu ir sąžiningumu. Nors teisių pažeidimo turinys (nesąžiningas trečiojo suinteresuoto asmens veikimas) nėra nagrinėjamo ginčo dalykas ir teismas nekvestionuoja pareiškėjo teisės ginti savo pažeistas teises, tačiau teismas pažymi, kad naudojantis šia teise pareiškėjui buvo būtina paisyti BDAR nuostatų reikalavimų, įtvirtintų BDAR 14 straipsnio 3 dalies c punkte. Tuo tarpu BDAR nuostatos nenumato tokio turinio išimčių – prielaidos apie galimą savo teisių pažeidimą, kuriomis remiantis pareiškėjas turėtų teisę nepranešti asmeniui apie jo duomenų perdavimą. Kaip jau minėta, pareiškėjo perduoti trečiojo suinteresuoto asmens duomenys patenka į duomenų, kurie tvarkomi BDAR nuostatų, apimtį, todėl apie tokių duomenų perdavimą kitiems subjektams, duomenų valdytojas (šiuo atveju pareiškėjas) turėjo informuoti duomenų subjektą (trečiąjį suinteresuotą asmenį). Pareiškėjas šios pareigos neįvykdė, todėl atsakovė turėjo teisinį pagrindą pareiškėjo veiksmus (neveikimą) įvertinti kaip pažeidžiantį BDAR 5 straipsnio 1 dalies a) punkte įtvirtintą skaidrumo principą, pagal kurį asmens duomenys turi būti tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (skaidrumo principas).
Apibendrinus, darytina išvada, kad Inspekcija teisingai vertino pareiškėjo veiksmus asmens duomenų apsaugą užtikrinančių principų kontekste, išsamiai išnagrinėjo ginčo faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, kurio naikinti (dalyje) pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M.skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.