Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui S. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2017 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 30-TE-210 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 30-TE-210 teisėtumo ir pagrįstumo.

Vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Vidaus tarnybos statutas (toliau- Vidaus tarnybos statutas), ginčo teisiniams santykiams aktuali 2016 m. lapkričio 3 d. Vidaus tarnybos statuto redakcija (įsigaliojo nuo 2017-01-01).

Vidaus tarnybos statuto 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos (Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalis). Tarnybinis nusižengimas – tai šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis). Aiškindamas tarnybinio nusižengimo sampratą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (žr., pvz., LVAT 2012-12-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2012-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2901/2012, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A2766-438/2017 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys – tarnybos pareigų, nustatytų Vidaus tarnybos statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., LVAT 2012-12-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2012-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2901/2012, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A2766-438/2017 ir kt.). Formuodamas administracinių teismų praktiką, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).

Pagal Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 7 dalį kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką, taip pat sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras (Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 12 dalis). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas, aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016-01-01). Apraše reglamentuojami konkretūs kompetentingų subjektų procedūriniai veiksmai pradedant, atliekant ir užbaigiant tarnybinį patikrinimą, skiriant tarnybinę nuobaudą, šių veiksmų atlikimo terminai.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Aprašo 23 punkte nustatyta, kad konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalimi, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; laipsnio pažeminimas viena pakopa; perkėlimas į žemesnes pareigas; atleidimas iš vidaus tarnybos. Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama, atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 30-TE-210 tarnybinė nuobauda – papeikimas – pareiškėjui A. V. paskirta, atsižvelgiant į Klaipėdos apskrities VPK 2017 m. vasario 9 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-11, kurioje konstatuota, jog pažeisdamas Instrukcijos 20.3, 20.8 ir 21 punktus, Etikos kodekso 4.10 p., Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis A. V. padarė tarnybinį nusižengimą, t.y. 2017 m. sausio 13 d., nuo 7.00 val. iki 19.00 val., būdamas auto patrulio „Puma 12“, kuriam buvo pavesta tarnybos kontrolė, vyresniuoju ir pagal Patrulio tarnybinę užduotį nuo 7.00 val. iki 18.50 val. privalėjęs nuolat (išskyrus Klaipėdos apskrities VPK OVS suteiktų pertraukų metu) vykdyti patruliavimą ir operatyviai reaguoti į pranešimus, 16.34 val. nepranešęs Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojui, tarnybiniu automobiliu, priskirtu auto patruliui „Puma 12“, pareiškėjas iš Klaipėdos apskrities VPK, esančio Kauno g. 6, Klaipėdoje, išvyko į „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), ne tarnybos tikslais ir grįžo 16.55 val..

Instrukcijos 20.3 punkte nurodyta, kad policijos patruliui tarnybos metu draudžiama tarnybai skirtas priemones naudoti ne pagal paskirtį o jos 20.8 punkte pažymėta, kad policijos patruliui tarnybos metu draudžiama išvykti iš patruliavimo sektoriaus, maršruto ar posto be budėtojo leidimo (Instrukcijos 20.8 punktas). Instrukcijos 21 punkte reglamentuotos policijos patrulių pareigos, kurių jie privalo laikytis patruliuodami sektoriuje, maršrute ar poste. Etikos kodekso 4.10 punkte numatyta, kad policijos pareigūnas tarnybos metu privalo laiku ir tiksliai vykdyti savo tiesioginio vadovo nurodymus ir pavedimus. Apie pavedimus ir nurodymus, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, kitiems teisės aktams, pranešti tiesioginiam arba aukštesnio lygio vadovui.

Iš į bylą pateiktos Patrulio tarnybos užduoties matyti, kokias užduotis sektoriuje Nr. 1, maršrute 4 AP “Biržos” buvo pavesta vykdyti auto patruliui, šaukinys “Puma-12”, kurio vyresniuoju buvo paskirtas pareiškėjas. Pareiškėjas neneigia, jog be Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojo leidimo į “(duomenys neskelbtini)” vyko tarnybos metu. Nors pareiškėjo teigimu, Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojui buvo žinoma, kad pasibaigus pertraukai, skirtai pailsėti ir pavalgyti, auto patrulis, kurio šaukinys “Puma 12”, buvo Klaipėdos apskrities VPK, esančiame Kauno g. 6, Klaipėdoje, o ne savo patruliavimo sektoriuje, vertintina, jog be budėtojo leidimo atlikdamas veiksmus, nesusijusius su Patrulio tarnybinėje užduotyje auto patruliui suformuluotų užduočių vykdymu, tuo tikslu pasinaudodamas tarnybai skirtą transporto priemone, pareiškėjas pažeidė Instrukcijos 20.3, 20.8, 21.1 punktų ir Etikos kodekso 4.10 punkto reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą. Kadangi vertintina, jog būdamas Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu, pareiškėjas turėjo būti susipažinęs su Etikos kodeksu bei Instrukcija ir žinoti, kas yra draudžiama patruliui tarnybos metu, darytina išvada, kad tarnybinio pažeidimo subjektyvioji pusė pasireiškė netiesioginės tyčios forma.

Kadangi nustatyta, jog atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo laikomasi tarnybiniams patikrinimams atlikti nustatytos tvarkos, tarnybinio nusižengimo faktas įrodytas, o pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda nelaikytina per griežta, nėra pagrindo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. vasario 28 d. įsakymui Nr. 30-TE-210 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo” panaikinti, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos apygardos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.