Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreikimytės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turintis neįgalumą, teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, 2012 m. liepos 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu;

3) Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą 1 metams;

4) Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 40 (keturiasdešimt) valandų;

5) Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį skirta jam 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, dalinio sudėjimo būdu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 40 valandų, ją pakeičiant į areštą ir paskirta galutinė subendrinta 80 parų arešto bausmė. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 6 mėnesių terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Bausmę atlikęs, 2018 m. gruodžio 28 d. paleistas iš Vilniaus pataisos namų, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

G. P. 2020 m. balandžio 20 d., apie 14.30 val., gyvenamosios sodybos kieme, esančios (duomenys neskelbtini), tyčia smurtavo prieš šeimos narį – motiną O. P., kuriai sėdinčiai ant kėdės kumščiu smogė vieną kartą į galvą, pataikydamas į dešinį smilkinį, tokiu būdu nukentėjusiajai O. P. sukėlė fizinį skausmą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis G. P. pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis 2020 m. balandžio 20 d., apie 14.30 val., gyvenamosios sodybos kieme, esančios (duomenys neskelbtini), tyčia smurtavo prieš savo motiną O. P., kuriai sėdinčiai ant kėdės kumščiu smogė vieną kartą į galvą, pataikydamas į dešinį smilkinį. Tokiais fiziniais veiksmais savo motinai O. P. sukėlė fizinį skausmą. Jis maždaug trys metai gyvena pas savo mamą O. P., mamai priklausančiuose namuose, gyvena dviese. Jis pats niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turi neįgalumą, serga epilepsija. Gyvendamas pas mamą, jai padeda, ją prižiūri. 2020 m. balandžio 20 d., po pietų, jis sodybos kieme tvarkėsi, kapojo malkas, balino medžius, rinko nuo medžių šakas, kurias dėjo į maišą. Jo motina buvo kieme ir sėdėjo ant plastikinės kėdės. O. P. matė jį vaikščiojantį ir dirbantį kieme. O. P., matydama jį tvarkantis, jam pradėjo aiškinti kaip jis turi tvarkytis, kaip dirbti. Motinos toks aiškinimas jį sunervino, supykdė ir jis supykęs, apie 14.30 val., priėjo prie savo motinos O. P. ir sėdinčiai ant kėdės kumščiu smogė vieną kartą į galvą, pataikydamas į dešinį smilkinį. Jis savo motinai sudavė smūgį į galvą tyčia, nes ji jį sunervino. Jo suduotas smūgis buvo stiprus, nuo suduoto smūgio motina O. P. jautė fizinį skausmą galvoje. Tai ne pirmas kartas kai jis prieš savo motiną pakelia ranką, dėl šio savo padaryto nusikaltimo labai gailisi. Jis įvykio dieną buvo blaivus, jis alkoholio nevartoja (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 60 – 62).

N. O. P. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su ja apie trys metai gyvena sūnus G. P.. Sūnus niekur nedirba, jis yra neįgalus. 2020 m. balandžio 20 d., apie 14.30 val., jai sėdint lauke ant kėdės, sūnus rinko mažas šakeles ir jas dėjo į polietileninį maišą. Ji pasakė nedėti šakelių į maišą, nes suplėšys maišą. Sūnus supyko ir jai, sėdinčiai ant kėdės, vieną kartą kumščiu sudavė į galvos sritį, į dešinį smilkinį. Kraujosruvų ar kitų smurto žymių ant kūno neliko. Sūnus sukėlė fizinį skausmą, todėl pas medicinos ekspertus nevyks. Sūnus prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą. Yra kelis kartus kvietusi policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 1 – 8).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo, užfiksuota, kad ant smurtą patyrusio asmens O. P. vizualiai matyti patinimas smilkinio srityje, nukentėjusioji nurodė, kad sūnus G. P. kumščiu sudavė į dešinį smilkinį (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 1 – 8).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos L. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tyrėjai telefonu bendraujant su nukentėjusiąja O. P., pastaroji pasakė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje dėl sūnaus G. P. veiksmų civilinio ieškinio nereikš (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 63 – 64).

Įvykio vietos apžiūros protokolu su fotlentele užfiksuota ir apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Užfiksuotas O. P. veido dešinės pusės vaizdas iš arti (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 39 – 44).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis nukentėjusiajai O. P. susinervinęs tyčia suduodamas rankos kumštimi vieną smūgį į galvą, dešinį smilkinį, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis visiškai pripažino padariusi jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. kad jis susinervinęs sudavė smūgį savo motinai O. P.. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga. Nukentėjusioji parodė, kad sūnus G. P. supykęs jai, sėdinčiai ant kėdės, vieną kartą kumščiu sudavė į galvos sritį, į dešinį smilkinį, sukeldamas jai fizinį skausmą. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiosios parodymais, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat ir paties kaltinamojo parodymai. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo, užfiksuota, kad ant smurtą patyrusio asmens O. P. vizualiai matyti patinimas smilkinio srityje, nukentėjusioji nurodė, kad sūnus G. P. kumščiu sudavė į dešinį smilkinį. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties paaiškinimai, tiek nukentėjusiosios parodymai bei kiti rašytiniai įrodymai.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas G. P. dėl fizinio skausmo sukėlimo O. P. pasitvirtino.

Kaltinamasis G. P. susinervinęs tyčia savo motinai O. P. kumštimi sudavė vieną smūgį į galvos sritį, į dešinį smilkinį, taip mušdamas nukentėjusiajai O. P. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis G. P. sąmoningai tarpusavio konflikto metu sudavė mažiausiai vieną smūgį šeimos nariui – motinai O. P.. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti fizinio skausmo jai sukėlimą, išskyrus kaltinamojo prieš ją panaudotą smurtą. Teismas, įvertinęs tokį prieš nukentėjusiąją atliktą smurtinį veiksmą (t. y. jo pobūdį (smurtauta suduodant smūgį kumštimi), daro išvadą, kad kaltinamasis smurtinį veiksmą atliko intensyviai, pats kaltinamasis nurodė, jog sudavė stipriai, dėl jo suduoto smūgio nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Kaltinamojo smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai patvirtino pati nukentėjusioji. Konstatuojama, kad O. P. patirtas fizinis skausmas yra G. P. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, įvertinęs prieš nukentėjusiąją atliktus veiksmus, neturi pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamojo veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. G. P. yra nukentėjusiosios sūnus, t. y. jis yra nukentėjusiosios šeimos narys, todėl pripažįstama, kad kaltinamasis atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teisingai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bet kuri bausmė – baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Teismas konstatuoja, kad G. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 71 – 72).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

G. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius G. P. – teistas, teistumas neišnykęs, 6 kartą teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 45 – 50), baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 51 – 54), bedarbis, nesiregistruoja Užimtumo taryboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, narkologo – psichiatro įskaitoje neįrašytas (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 55). Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į nusikaltimo pasekmių sunkumo laipsnį, skirtina geriausiai kaltinamojo asmenybę bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bei prokuroro siūloma bausmės rūšis – areštas.

BK 64¹ straipsnyje nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog G. P. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitomas G. P. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. balandžio 20 d. 15.37 val. iki 2020 m. balandžio 21 d. 14.20 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 28 – 30, 31 – 32).

V. Kiti proceso klausimai

Kaltinamajam G. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 73 – 75) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, vienas kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašu, saugomas voke popierinėje bylos versijoje (b. l. 20), paliekamas saugoti kartu su popierine bylos versija (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir G. P. paskirti galutinę 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę G. P. laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. balandžio 20 d. 15.37 val. iki 2020 m. balandžio 21 d. 14.20 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Skaičiuoti bausmės pradžią nuo G. P. faktinio sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-271, išaiškinti G. P., kad jis privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po šios nutarties įsiteisėjimo dienos, atvykti atlikti arešto bausmės į Alytaus pataisos namus adresu Ulonų g. 8, Alytaus m., įstaigos darbo metu ir darbo dienomis.

Išaiškinti papildomai, kad jeigu G. P. dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, tai jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Palikti galioti G. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai tirti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašu, palikti saugoti popierinėje bylos versijoje.

Informuoti kaltinamąjį G. P. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajai G. P. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.