Kauno apygardos teismo nutartis

2020-04-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-202-397/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-23
Bylos Nr.
AN2-202-397/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04842-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Gytis Večerskas (pirm.)
Institucija
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-202-397/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04842-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 23 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 24 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko G. T. 2019 m. spalio 7 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. AM-AAD-ANR_N-3179-2019 ir administracinio nusižengimo teisena K. S. atžvilgiu nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko G. T. 2019 m. spalio 7 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. AM-AAD-ANR_N-3179-2019 K. S. nubaustas už tai, kad 2019 m. sausio 9 d. atliekant BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neplaninį patikrinimą Nr. RSP-2 nustatyta, kad įmonė netinkamai veda atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitą. BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitą veda UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ informacinėje sistemoje. Apskaitoje yra įtrauktos tik iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tvarkymui priimtos atliekos. Seni BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atliekų likučiai į apskaitą nėra įtraukti. Duomenys apie atliekų gavimą ir sutvarkymą nėra suvedami į Vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą (toliau – GPAIS) sistemą. Šiais veiksmais K. S. pripažintas pažeidęs Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 29 punktą, kuriame nurodyta, kad įmonės (atliekų tvarkytojai), jų struktūriniai padaliniai (filialai, atstovybės), atskiri įmonės padaliniai (skyriai) ir (ar) atliekų tvarkymo įrenginiai atliekų tvarkymo apskaitą turi vykdyti elektroniniu būdu naudojantis GPAIS, rengiant atskirus atliekų tvarkymo apskaitos žurnalus. Už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 37 dalyje, K. S. paskirta nuobauda – įspėjimas.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2019 m. lapkričio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas K. S. skundas, kuriame buvo prašoma panaikinti Institucijos 2019 m. spalio 7 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 24 d. nutarimu K. S. skundą tenkino, panaikino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko G. T. 2019 m. spalio 7 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną K. S. atžvilgiu nutraukė. Teismas padarė išvadą, kad K. S. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 37 dalyje, kadangi nenustatyta, kokių konkrečiai teisės aktų, reglamentuojančių atliekų tvarkymo apskaitą, reikalavimų jis nesilaikė.

Šalies argumentai

4. Institucija apeliaciniu skundu prašo, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 24 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, skiriant K. S. administracinę nuobaudą pagal ANK 247 straipsnio 37 dalį.

4.1. Skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog K. S. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, kadangi skundžiamame nutarime nurodytas Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių, patvirtintų 2011 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-367 „Dėl atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ 29 punktas, kurio reikalavimus pažeidė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, yra netinkamas, akivaizdžiai prieštarauja administracinio nusižengimo byloje surinktai rašytinei medžiagai bei teisiniam reglamentavimui.

4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog tvarkos, kai negalima naudotis vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, aprašo, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl-73 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. Sausio 31 d. įsakymo Nr. Dl-73 „Dėl tvarkos, kai negalima naudotis vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 15 punktas nurodo: kol negalima naudotis GPAIS, duomenys, jei pildomų dokumentų ir formų nereikalauja pildyti Lietuvos Respublikos ir (ar) tarptautiniai teisės aktai arba šis aprašas, pildomi laisva forma popieriniu arba elektroniniu formatu. Vedami duomenys turi būti analogiški duomenims ir informacijai, kurie vedami į GPAIS.

4.3. Skunde pažymima, kad 2018 m. sausio 9 d. Patikrinimo aktu Nr. RSP-2 nustatyta, kad: 2018 m. liepos 25 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkime nuspręsta, kad įmonė tęs ūkinę komercinę veiklą. 2018 m. kovo 27 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė nepavojingų atliekų tvarkymo sutartį. Pagal šią sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo perduoti iš fiziniu ir juridinių asmenų surinktas įvairias nepavojingas atliekas tvarkytojui, kurias ji turėjo teisę priimti, rūšiuoti ir laikyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais bei turimu Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2007 m. gruodžio 21 d. išduotu ir paskutinį kartą 2013 m. rugsėjo 24 d. koreguotu TIPK leidimu Nr. 5/25, o BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo priimti, išrūšiuoti bei laikyti liek priimtas, tiek po rūšiavimo susidariusias nepavojingas atliekas, kurias paskui perduos atliekų tvarkytojui dėl galutinio jų sutvarkymo. Bankroto administratorius tą pačią dieną sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)”, juridinio asmens kodas(duomenys neskelbtini). Šia sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo veikti užsakovo (BUAB „(duomenys neskelbtini)“) vardu, naudai ir interesais įgyvendinant užsakovo sudarytą atliekų tvarkymo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini) . UAB „(duomenys neskelbtini)“ surinktas atliekas apdorojimui perduoda pagal priėmimo perdavimo aktus. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų apskaitą veda UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacinėje sistemoje. Apskaitoje yra įtrauktos tik iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkymui priimtos atliekos. Pagal priėmimo - perdavimo aktus per 2018 m. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutvarkė 20559,523 t. įvairių nepavojingų atliekų. Seni BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų likučiai į apskaitą nėra įtraukti. Likučiai užfiksuoti atliekų tvarkymo apskaitos žurnale, kuris buvo vedamas iki įmonės bankroto iškėlimo. Iki bankroto užfiksuoti sukauptų atliekų kieki iš viso 8534,933 t. nepavojingų atliekų. Institucijos teigimu, net, jeigu ir būtų buvę BUAB „(duomenys neskelbtini)“ techninių kliūčių suvesti atliekų susidarymo ir tvarkymo duomenis į GPAIS, įmonei išliko pareiga atliekų susidarymo ir tvarkymo duomenis pildyti laisva forma arba elektroniniu formatu, įtraukiant ir atliekų likučius, kurie susidarė iki įmonės bankroto iškėlimo, tačiau tokia atliekų judėjimo apskaita įmonėje nebuvo atliekama.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą K. S. prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 24 d. nutarimą palikti nepakeistu.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

8. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, spręsdami K. S. kaltės klausimą pagal ANK 247 straipsnio 37 dalį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime aiškiai ir nuosekliai išdėstydamas, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Tokiu būdu, remdamasis nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, apylinkės teismas padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kuriomis abejoti aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Nors apeliaciniu skundu Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad K. S. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 37 dalyje, teigiant, jog tokios teismo išvados akivaizdžiai prieštarauja administracinio nusižengimo byloje surinktai rašytinei medžiagai bei teisiniam reglamentavimui, tačiau sutikti su Institucijos skundo motyvais ir jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą, įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tinkamai ištirtus įrodymus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Vien tai, kad apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo išvadomis savaip interpretuojant byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nelaikytina pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutarimą ir padaryti priešingas išvadas, sprendžiant K. S. kaltės klausimą dėl ANK 247 straipsnio 37 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

9. ANK 247 straipsnio 37 dalyje numatyta, kad atliekų susidarymo ar tvarkymo apskaitos netvarkymas ar netinkamas tvarkymas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dviejų šimtų trisdešimt iki keturių šimtų trisdešimt eurų. Administracinei atsakomybei pagal ANK 247 straipsnio 37 dalį kilti būtina nustatyti, kokius teisės aktų reikalavimus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Institucijos 2019 m. spalio 7 d. nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, nurodyta, jog K. S. pažeidė Taisyklių 29 punkto reikalavimą. Taisyklių 29 punktas numato, kad įmonės (atliekų tvarkytojai), jų struktūriniai padaliniai (filialai, atstovybės), atskiri įmonės padaliniai (skyriai) ir (ar) atliekų tvarkymo įrenginiai atliekų tvarkymo apskaitą turi vykdyti elektroniniu būdu naudojantis GPAIS, rengiant atskirus atliekų tvarkymo apskaitos žurnalus.

10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiame pirmosios instancijos teismo nutarime padaryta išvada, jog Institucijos 2019 m. spalio 7 d. nutarime nurodytas Taisyklių punktas, kurio reikalavimus pažeidė K. S., yra netinkamas. Kaip nustatyta byloje esančiais duomenimis, iki BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo sukauptas nepavojingų atliekų likutis (8534,933 t) yra užfiksuotas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų tvarkymo apskaitos žurnale, kuris buvo vedamas iki įmonės bankroto bylos iškėlimo. Šią aplinkybę patvirtina ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 9 d. patikrinimo aktas Nr. RSP- Tolimesnės atliekų tvarkymo apskaitos vesti GPAIS sistemoje, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo galimybės, ką pažymėjo ir pagal 2018 m. kovo 27 d. paslaugų teikimo sutartį BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujanti ir atliekų apskaitą tvarkanti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas K. S. nurodė, kad bankrutuojančiai įmonei nėra techninių galimybių atliekų likučius suvesti į GPAIS sistemą, todėl jis neturėjo objektyvios galimybės laikytis Taisyklių 29 punkto reikalavimų. Tai, kad K. S. surašytame nutarime Taisyklių 29 punkto pažeidimas nurodytas nevisiškai pagrįstai pripažino ir posėdžio metu apklaustas Institucijos atstovas G. T., kuris taip pat nurodė, jog nutarimo K. S. surašymo metu jam nebuvo žinoma, kad bankrutuojančios įmonės statusą turinčiai įmonei nėra galimybės registruotis GPAIS sistemoje. Ir nors, tiek Institucijos atstovo paaiškinime pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame Institucijos skunde teigiama, jog tai, kad bankrutuojanti įmonė neturi galimybės prisijungti prie GPAIS, nereiškia, kad apskaita neturi būti vedama, kadangi Tvarkos, kai negalima naudotis vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, aprašo, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl-73, 15 punkte yra nurodyta, kaip elgtis tuo atveju, kuomet negalima suvesti atliekų likučių į GPAIS sistemą, tačiau kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime, minėtos Tvarkos aprašo III skyriuje yra numatyti atvejai, kuomet GPAIS duomenų teikėjas negali pasinaudoti sistema dėl techninių sutrikimų. 16 punkte numatyta, jog pašalinus techninius sutrikimus ar kitas objektyvias aplinkybes, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas duomenys turi būti suvesti į GPAIS. Šiuo atveju, bankroto administratorius neturėjo galimybių suvesti duomenų į GPAIS sistemą ne dėl techninių sistemos sutrikimų, bet dėl to, kad bankrutuojančios įmonės statusą turinti įmonė neturi galimybės to padaryti dėl pačios sistemos ypatumų, dėl ko Institucijos nurodytos Tvarkos, kai negalima naudotis vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, aprašo 15 punktas taip pat negali būti laikomas pažeistu.

11. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis aukštesnysis teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 247 straipsnio 37 dalyje. Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gytis Večerskas