- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-17
- Bylos Nr.
- 2-414-341/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03404-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Rapolas Žukas
- Ieškovas
- UAB „Fintera“
- Atsakovas
- D. K., Advokatų profesinės bendrijos, „JurisConsultus“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo UAB „Fintera“ atstovui adv. pad. P. Gruodžiui, direktorei A. S., nedalyvaujant atsakovui D. K., dalyvaujant atsakovo D. K. ir atsakovo Advokatų profesinės bendrijos „JurisConsultus“ atstovui adv. R. Širviui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Fintera“ ieškinį atsakovams D. K. ir Advokatų profesinei bendrijai „JurisConsultus“ dėl skolos priteisimo, įskaitymo ir reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas, patikslinęs ieškinį (t.1, b.l. 103-107) ir papildęs patikslinto ieškinio reikalavimus (t. 3, b.l. 81-85) galutinai suformuluotais reikalavimais teismo prašo priteisti ieškovei UAB „Fintera“ iš atsakovo D. K. 80000 Lt skolą, 1111,01 Lt palūkanų, 5 proc. nuo priteistos sumos procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; pripažinti 2012-12-21 reikalavimo perleidimo sutartį neteisėta ir negaliojančia; taip pat pripažinti atsakovo 2012-01-06 atliktą įskaitymą neteisėtu ir negaliojančiu; bei priteisti ieškovei UAB „Fintera“ iš atsakovo D. K. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-02-01 tarp UAB „Fintera“, atsakovo D. K. ir L. M. buvo sudarytas susitarimas dėl skolos perkėlimo ir tarpusavio prievolių modifikavimo, pagal kurį šalys sulygo, jog L. M. 80000 Lt skola ir visi kiti su ja susiję įsipareigojimai ieškovei, pereina atsakovui, jį skiriant naujuoju ieškovės skolininku. Šis susitarimas ir jame nurodytos prievolės kilo iš 2011-07-26 tarp ieškovės ir L. M. sudarytos paskolos sutarties, kuria L. M. iš ieškovės pasiskolino 80000 Lt ir iki 2012-02-01 susitarimo jos grąžinusi nebuvo. 2011-07-26 paskolos sutarties pagrindu L. M. suteikė 80000 Lt paskolą atsakovui, kuris šios paskolos iki 2012-02-01 susitarimo L. M. taip pat nebuvo grąžinęs. 2012-02-01 susitarimu tarp ieškovės ir atsakovo buvo susitarta, jog jis paskolą privalo gražinti iki 2012-05-26, tačiau iki šios dienos atsakovas pagal šį susitarimą nėra visiškai sumokėjęs ieškovei.
Taip pat paaiškino, kad 2012-12-20 advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“, kurios advokatu yra ir pats atsakovas, išrašė PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už ieškovei atliktus darbus, tuomet visas reikalavimo teises į PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytą sumą (79409,88 Lt) 2012-12-21 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido atsakovui D. K.; 2012-01-06 vienašaliu įskaitymu atsakovas perimtą skolą (79 409,88 Lt) įskaitė į savo skolą ieškovei pagal 2012-02-01 susitarimą (80 000 Lt). Pirminiame ieškinyje ieškovė teigė nesudariusi jokios teisinių paslaugų teikimo sutarties su advokatų profesine bendrija „JurisConsultus“ ir nurodė, kad atsakovas nepateikė darbų perdavimo-atlikimo aktų, nei ieškovės pasirašytų PVM sąskaitų-faktūrų, ar jokių kitų paslaugų suteikimą pagrindžiančių įrodymų. Mano, jog Atliktų darbų aktas nėra dokumentas, įrodantis, kad nurodyti darbai buvo atlikti ir tinkamai perduoti klientui. Laiko, jog atsakovo iš advokatų profesinės bendrijos JurisConsultus“ perimtas reikalavimas ieškovei yra negaliojantis. Be to, įskaitymas ieškovei buvo įteiktas tuomet, kai ieškovės reikalavimas atsakovui buvo ginčijamas Vilniaus rajono apylinkės teisme, todėl vadovaujantis CK 6.134 str. 1 d. teigia, kad atsakovo atliktas įskaitymas yra draudžiamas. Taip pat nurodė, jog ieškovė nėra atsakovo skolininkė, o atsakovas nėra ieškovės kreditorius, be to, atsakovo reikalavimas ieškovei nėra galiojantis ir vykdytinas.
Papildydamas reikalavimus (t.3, b.l. 81-85) ieškovas nurodė, kad 2012-12-21 reikalavimo perleidimo sutarties 3 punkte nurodytas susitarimas dėl atsiskaitymo už perleistą reikalavimą tvarkos neegzistuoja, reikalavimas buvo perleistas šalims neaptarus atsiskaitymo tvarkos, kainos, todėl daro išvadą, kad Reikalavimo perleidimo sutartis yra fiktyvus ir tik dėl akių sudarytas sandoris, kurio pagrindinis tikslas - padėti išvengti atsakovui D. K. civilinės teisinės atsakomybės taikymo. Taip pat sandorio apsimestinumą, ieškovo nuomone, įrodo ir aplinkybė, kad advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“ niekada neplanavo ir niekada nepasinaudojo tariama reikalavimo teise į UAB „Fintera“, kadangi niekada nereikalavo apmokėjimo iš UAB „Fintera“, o tariamą UAB „Fintera“ įsiskolinimą pagal ginčo sąskaitą faktūrą perleido atsakovui D. K. net nesuėjus reikalavimo terminui, nurodytam toje pačioje sąskaitoje. Atkreipė dėmesį, kad Reikalavimo teisės perleidimo sutartis nėra įforminta jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Nurodo, kad Reikalavimo perleidimo sutartis pripažintina negaliojančia ir CK 1.80 str. 1 dalies, CK 1.81 str. 1 dalies pagrindais. Vadovaujasi Advokatūros įstatymu, kurio 5 str. 5 punktas nustato advokatams lojalumo ir interesų konflikto vengimo reikalavimus, taip pat Advokatūros įstatymo 25 str. 1 ir 2 dalimi. Teigia, kad advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“, būdama informuota apie tai, kad UAB „Fintera“ pareiškė turtinio pobūdžio ieškinį atsakovui advokatui D. K., kuris yra advokatų profesinės bendrijos „JurisConsultus“ partneris, tyčia ir akivaizdžiai nesąžiningai sukūrė tariamą reikalavimo teisę į UAB „Fintera“ ir šią reikalavimo teisę perleido atsakovui D. K., iš anksto žinodama ir suprasdama, kad atsakovas D. K. šią teisę panaudos prieš advokatų profesinės bendrijos „JurisConsultus“ klientą; bendrija leido atsakovui D. K. naudotis advokatų profesinės bendrijos sukaupta informacija apie klientą UAB „Fintera“, tuo pažeisdama draudimą remtis informacija, kuri sudaro advokato veiklos profesinę paslaptį (Advokatų etikos kodekso 5.2 punktas). Taip pat nurodo, kad 2012-12-21 Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta advokatų profesinei bendrijai „JurisConsultus“ neturint galiojančios reikalavimo teisės į ieškovę UAB „Fintera“ ir nesuėjus reikalavimo terminui; vadovaujantis 2012-12-20 PVM sąskaita faktūra, reikalavimo teisę bendrija „JurisConsultus“ įgytų tik po 2012-12-27, tačiau iki 2012-12-27 net neinformavo ieškovės UAB „Fintera“ apie tokios sąskaitos egzistavimą. Pažymėjo, kad Teisinių paslaugų sutarties pasirašymo fakto pripažinimas nereiškia, kad ieškovas pripažįsta teisinių paslaugų UAB „Fintera“ atžvilgiu teikimo faktą. Advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“ iki UAB „Fintera“ ieškinio pareiškimo momento niekada nėra kreipęsi į UAB „Fintera“ dėl jokių teisinių paslaugų suteikimo, neinformavo apie jokias suteiktas teisines paslaugas, niekada nėra reikalavę apmokėti už tariamai suteiktas teisines paslaugas.
Atsiliepimas
Atsakovas D. K. atsiliepime (t.1, b.l. 112-116) į ieškovo 2013-05-24 patikslintą ieškinį nurodė kad L. M. paskolos sutarties sudarymo su juo metu buvo ieškovės direktorė. 2011 rugsėjo pradžioje UAB „Fintera“ pateikė pavedimą advokatų profesinei bendrijai „JurisConsultus“ teikti teisines paslaugas, turint tikslą susitarti su ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajininkais dėl jiems nuosavybės teise priklausančių pajų išpirkimo ir/arba dalies ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto įgijimo ir kt. Ieškovę atstovaujanti A. S. UAB „Fintera“ akcininke tapo ir vadovauti bendrovei pradėjo 2012 m. vasario mėnesį. UAB „Fintera“ nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio už teisines paslaugas advokatų profesinei bendrijai „JurisConsultus“ neatliko nei vieno mokėjimo, tuo tarpu 2012-05-26 suėjo terminas atsakovui atsiskaityti su UAB „Fintera“. Pažymėjo, kad dar 2012-02-01 pasirašant susitarimą dėl tarpusavio prievolių modifikavimo A. S. nurodė, jog UAB „Fintera“ atsiskaitys už teisines paslaugas, kai bus išspręstas ginčas su ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Paslaugų suteikimą atskiruose raštuose patvirtina pati A. S., o taip pat jį liudija ir eilė suteiktų paslaugų (atstovavimas teismuose, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimuose, antstoliams konstatuojant faktines aplinkybes ir pan.). Pareiga atsiskaityti už suteiktas paslaugas yra sąlygojama paties teisinių paslaugų suteikimo fakto, o kadangi paslaugos UAB „Fintera“ buvo suteiktos, perleistasis reikalavimas yra galiojantis pilna apimtimi. 2012 m. liepos pradžioje advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“ nustojo teikti teisines paslaugas pagal UAB „Fintera“ duotą pavedimą, kadangi UAB „Fintera“ sudarė jos pageidautus sandorius, susijusius su ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ turtu. Tuo tarpu UAB „Fintera“ direktorė A. S. pradėjo vengti bendravimo bei tarpusavio užskaitos įforminimo. 2012-12-20 advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“ išrašė PVM sąskaitą -faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pagal suteiktų paslaugų detalizaciją bei visas reikalavimo teises į PVM sąskaitoje - faktūroje nurodytą sumą, t. y. 79 409,88 Lt (tame skaičiuje 13 781,88 Lt PVM) perleido nuosavybės teise D. K.. Jis savo ruoštu apie reikalavimo teisių įgijimą informavo UAB „Fintera“ (Ieškovei dokumentai įteikti 2012-12-27) bei LR CK nustatyta tvarka raštu pranešė apie tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (ieškovei dokumentai įteikti 2013-01-08). Nurodė, kad 2012-01-06 pareiškime dėl vienašalio įskaitymo esanti data „2012“ yra neteisinga, teisinga data yra 2013 – pirmomis naujų metų dienomis suklysta iš įpročio įrašant praėjusių, o ne einamųjų metų datą. Teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš LR CK 6.131 str. 2 d., 6.134 str. 1 d. paminėtų sąlygų, kurios sukeltų įskaitymo negaliojimo pasekmes, iki įskaitymo atlikimo ieškovė įstatymų nustatyta tvarka teisme neginčijo APB „JurisConsultus“ reikalavimo į UAB „Fintera“, o atsakovas teisme neginčijo UAB „Fintera“ reikalavimo į atsakovą.
Šalies argumentai
Kadangi ieškovė savo ieškiniu prašo priteisti iš jo skolą, kuri 79 409,88 Lt dalyje yra pasibaigusi dėl atlikto įskaitymo (pranešimas apie įskaitymą įteiktas 2013-01-08), t. y. prievolė yra pasibaigusi įskaitymu nuo 2013-01-08, todėl teismas neturi teisės įpareigoti jo vykdyti nebegaliojančios prievolės. Teigia, kad juridiškai reikšmingas faktas (įskaitymas) šioje byloje yra pagrindas ieškovės ieškinį dalyje dėl 79 409,88 Lt priteisimo atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovai D. K. ir Advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“ atsiliepime (t.3, b.l.138-152) į ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų papildymą (t.3, b.l. 81-85), dėl reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimo CK 1.80 str. 1 dalies, CK 1.81 str. 1 d. pagrindais, nurodė, kad vykdydamas advokato veiklą bei būdamas advokatų profesinės bendrijos „JurisConsultus“ dalyviu ir Vilniaus skyriaus vadovu, atsakovas D. K. asmeniškai priėmė pavedimą teikti ieškovui teisines paslaugas, advokatų profesinės bendrijos „JurisConsultus“ vardu sudarė su ieškovu teisinių paslaugų sutartį, teikė teisines paslaugas ieškovui asmeniškai ir per kitus advokatų profesinės bendrijos darbuotojus; jam betarpiškai buvo žinoma ir visa kliento paslaptį sudaranti informacija, todėl advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“ Reikalavimo perleidimo sutartimi neatskleidė D. K. jokios kliento paslaptį sudarančios informacijos. Dėl lojalumo ir veikimo prieš klientą, interesų konflikto, pažymėjo, jog Advokatūros įstatymo 25 str. nuostatos, numatančios draudimą būti proceso dalyvio atstovu ar gynėju taikomos išimtinai procesiniam atstovavimui (byloje), be to, ieškovas nurodytas teisės normas taiko ne keliant drausminės ar materialinės atsakomybės klausimus, tačiau siekiant pripažinti Reikalavimo perleidimo sandorį negaliojančiu. Teigia, kad ieškovas nenurodė teisės aktų, numatančių imperatyvų ribojimą advokatui, advokatų profesinei bendrijai sudaryti reikalavimo perleidimo sandorį ar išieškoti iš kliento skolą ir pan. Sudarydama Reikalavimo perleidimo sutartį advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“ negynė priešingo savo klientui intereso, o įgyvendino savo turtinę teisę bei bendrijos dalyvių teisėtą interesą atgauti atlygį už klientui suteiktas teisines paslaugas, t.y. veikė savo interesais. Paaiškino, kad ieškovui paslaugos buvo baigtos teikti 2012 m. vasarą, todėl 2012 m. rugpjūčio mėnesį bei 2012 m. rudenį su ieškovu ne vieną kartą buvo bandoma gera valia suderinti atsiskaitymo už paslaugas klausimus. 2012 m. spalio - lapkričio mėnesiais p. A. S. pradėjo vengti tiesioginio bendravimo. Įvertinusi tai, kad UAB „Fintera“ buvo skolinga už suteiktas paslaugas advokatų profesinei bendrijai „JurisConsultus“ ir vengė atsiskaityti; atsakovas per advokatų profesinę bendriją „JurisConsultus“ buvo suteikęs teisines paslaugas UAB „Fintera“; atsakovas turėjo vykdytiną piniginę prievolę UAB „Fintera“ pagal 2012-02-01 sutartį ir disponavo visa pinigų suma, reikalinga prievolei įvykdyti, Advokatų profesinės bendrijos „JurisConsultus“ dalyviai nusprendė, kad tikslu išvengti ieškinio klientui pareiškimo teisme, bylinėjimosi išlaidų atsiradimo, bei kuo mažesnėmis laiko bei finansinėmis sąnaudomis gauti atsiskaitymą už suteiktas paslaugas, optimaliausias sprendimas yra atlikti tarpusavio prievolių modifikaciją. Buvo nutarta, kad atsakovas už nominalią reikalavimo sumą perima advokatų profesinės bendrijos „JurisConsultus“ reikalavimą į UAB „Fintera“, atlieka tarpusavio reikalavimų su UAB „Fintera“ įskaitymą, o dėl įskaitymo pasibaigus jo prievolei UAB „Fintera“, jis apmokėtų advokatų profesinei bendrijai „JurisConsultus“ nominalią perleistų reikalavimo teisių sumą. Jeigu ieškovas siekia kvestionuoti paslaugų suteikimo faktą, jis nėra varžomas tai daryti nei dėl Reikalavimo perleidimo sandorio, nei dėl įskaitymo sandorio. Teigia, kad ieškovas imperatyvių teisės normų darančių sandorį negaliojančiu apskritai nenurodė, taip pat mano, kad ieškovo argumentai dėl sandorio negaliojimo, kaip prieštaraujančio viešai tvarkai ir gerai moralei tiek fakto, tiek teisės požiūriu, atmestini, kadangi tarp šalių yra susiklostę privatūs, o ne viešieji teisiniai santykiai. Teigia, kad ieškovas nedetalizuoja, kaip konkrečiai jo interesams buvo pakenkta; be to, Lietuvos Advokatų taryba, išnagrinėjusi ieškovės skundą, 2013-10-17 priėmė sprendimą nekelti drausmės bylos, kadangi nenustatė sąlygų drausminės atsakomybės taikymui bei pažymėjo, kad tarp atsakovo D. K. ir UAB „Fintera“ susiklostę tarpusavio santykiai yra civilinių teisinių santykių dalykas. Dėl Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.86 str. 1 d. pagrindu, nurodė, jog Reikalavimo perleidimo sandoris yra įvykdytas, todėl nelaikytinas tariamu. Atlygintinumo sąlyga bei atlygintino sandorio atveju, kainos sumokėjimo sąlyga, yra tik vienas iš sandorio elementų, kuris šio tipo sandoriams nėra nulemiantis jo galiojimo. Atkreipė dėmesį, kad sandoris sudarytas su tos pačios advokatų profesinės bendrijos „JurisConsultus“ dalyviu, dėl ko akivaizdu, kad atlygintinumo elementas nėra tiek lemiantis (dėl rizikos, kad kaina bus sumokėta, kainos sumokėjimo terminų ir pan.). Advokatų profesinės bendrijos turtas yra ir advokato turtas, taigi turtinis šalių interesas šiame santykyje iš esmės yra tapatus. Mano, jog ieškovo interesai šioje byloje niekaip nėra susiję su atsiskaitymo sąlygomis tarp atsakovo D. K. ir advokatų profesinės bendrijos, tarp advokatų profesinės bendrijos (jos dalyvių) ir jo nėra jokio ginčo dėl atsiskaitymo, todėl mano, kad ieškinys šioje dalyje yra nepagrįstas. Taip pat nurodė, kad Advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“ į buhalterinę apskaitą įtraukė 2012 m. gruodžio mėnesio PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pajamas apskaitė bendrijos buhalterinėje apskaitoje, nuo apskaičiuotų gautinų pajamų sumokėjo daugiau nei 17000 litų pelno bei pridėtinės vertės mokesčių valstybei. Teigia, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimai netaikomi šalių tarpusavio civilinių teisinių santykių reguliavimui bei neturi jokios įtakos sudarytų sandorių galiojimui. Dėl faktinių aplinkybių, paaiškino, jog buvusi UAB „Fintera“ vadovė L. M. pripažino ir patvirtino paslaugų užsakymą, jų suteikimą bei priėmimą; teikiant teisines paslaugas visi advokatų profesinės bendrijos darbuotojai bendravo su trečiaisiais asmenimis, ieškovas 2013-01-16 skunde Lietuvos advokatūrai nurodė, kad advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“ teikė paslaugas UAB „Fintera“; tai atsispindi ir tarpusavio susirašinėjimuose. Prašo ieškinį (su visais patikslinimais ir papildymais) dalyje dėl 79 409,88 Lt priteisimo atmesti; priteisti iš UAB „Fintera“ bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovai teismo posėdyje ieškinio reikalavimus prašė tenkinti ieškovų procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais. Adv. pad. P.Gruodis papildomai paaiškino, jog atsakovui apie pareikštą reikalavimą teisme tapo žinoma 2013-01-02, nes tuomet įregistruotas turto areštas; patikslino, kad Reikalavimo perleidimo sandorį ginčija, kaip sudarytą dėl akių, t.y. tariamą; mano, jog tai, kad paslaugos nebuvo suteiktos, įrodo ir tai, kad nesilaikyta PVM įstatymo, pagal kurį sąskaita turi būti išrašyta iškart suteikus paslaugas, o teikiant ilgalaikes paslaugas – už visą per mėnesį suteiktas paslaugas, ne vėliau kaip kitą mėnesį. Net pabaigus teikti paslaugas birželio mėn., sąskaita išrašyta gruodžio mėnesį. Palaiko poziciją, jog UAB „Finterai“ paslaugos nebuvo suteiktos, mano, jog sumos pritemptos prie paskolos sumos. Vėliau nurodė, kad ieškovas šiame procese nekelia ir nenagrinėja aplinkybių su teisinių paslaugų turiniu, forma suteikimu ar nesuteikimu, nes tai nėra šios bylos dalykas. Ieškinys šiomis aplinkybės nėra grindžiamas. Atkreipė dėmesį, kad pagal sutartį tai arbitražinis reikalavimas.
UAB „Fintera“ direktorė paaiškino, kad UAB „Fintera“ akcininke tapo už mėnesio po jos paskyrimo direktore; teigė, jog derybas dėl pajų įsigijimo vedė pati; sutartis parengė D. K. – kaip fiziniam asmeniui, pirko pajus kaip fizinis asmuo. Nurodė, kad jai kilo įtarimas, prieš sudarant sutartį, kad atsakovas atstovauja kitai pusei, todėl pasikvietė adv. E. B.; D. K. jau buvo išvykęs. Preliminarias sutartis rengė trys kontoros – atsakovų, E. B. kontora ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“; adv. R. Š. dalyvavo. Ar derino sutarties sąlygas „Jurisconsultus“ patalpose Tumėno g. nepamena. Teigė, jog paslaugos buvo teikiamos jai asmeniškai ir VšĮ Projektvita. Patvirtino, kad 2012 birželį A. S. perleido pajus Finterai, ir Fintera įsigijo traktorių. Paaiškino, kad su D. K. buvo žodinis susitarimas, kad jei „Fintera“ įsigis tam tikrus nekilnojamojo turto objektus, bus mokamas 20000 Lt sėkmės mokestis, tačiau įmonė neįsigijo jokio turto. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajininkų susirinkime adv. R. Š. dalyvavo vieną kartą. Nurodė, jog adv. D. K. buvo jos asmeninis patarėjas; jis konsultavo ir Projektvitos klausimais nuo 2010 metų; asmeniniai santykiai jų nesiejo. Kas buvo, kai ji nebuvo direktore, jai niekas nežinoma; teisinių paslaugų sutartis jai nebuvo perduota. Nurodė, kad VšĮ Projektvitai sąskaitos buvo išrašomos kas mėnesį. Preliminarių pajų pirkimo sutarčių šabloną parengė D. K.. Mano, kad tuomet buvo sudariusi sutartį su Juristconsultus kaip fizinis asmuo. Dėl elektroniniais laiškai rašytų pavedimų pripažino, jog būdama įmonės direktore dėl dalies paslaugų ji kreipėsi į D. K.. Už atsakovų veiklą siūlo 20000 Lt. Teigė, jog raštus advokatūrai ir 2013-01-16 atsakymą atsakovams rašė adv. E. B.; sutarties ji neturėjo, o numeris buvo nurodytas sąskaitoje.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje ieškinio reikalavimus prašė atmesti atsiliepimuose atsakovų į ieškinį nurodytais pagrindais. Papildomai paaiškino, kad 2011 m. gruodžio mėnesį į adv. kontorą kreipėsi UAB „Fintera“, kuri buvo pradėjusi veiklą, susijusią su gyvulių auginimu, jų žiniomis ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo reikalingas patalpas, kurias pageidavo įsigyti; buvo sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų. Teigia, jog nuo pat 2011-09-05 susitikimuose dalyvavo A. S., kaip potenciali akcijų pirkėja, vėliau ji įsigijo akcijas, tapo vadove, darė pavedimus. Su UAB „Fintera“ buvo susitarta dėl atsiskaitymo termino, t.y., kad bus atsiskaitoma klientui sudarius sutartį su ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“; teigia, kad buvo sudarytos sutartys dėl traktoriaus, fermos (preliminarios), administracinio pastato. Po vadovės pasikeitimo susitarimas liko. Ataskaitos pateikimo forma įstatyme nenumatyta; žodžiu klientas buvo informuojamas ir žinojo apie atliekamus darbus; tai grindžia buvusios vadovės pateiktu liudijimu. Nurodė, jog aplinkybes, kad sutartys buvo rengtos Jurisconsultus patalpose, jam ir A. S. dalyvaujant, gali paliudyti advokatai D. Ž., E. B.. Pajus A. S. įsigijo, bet kai reikėjo įsigyti traktorių – juos tą pačią dieną perleido Finterai, tą pačią dieną buvo sudarytos preliminarios administracinio pastato, fermos, sutartys „Fintera“ vardu. Toks ir buvo pavedimas atsakovui. Nesutinka su ieškovės atstovės paaiškinimu, kad buvo sutartas kažkoks kitas užmokestis, nei nurodytas teisinių paslaugų sutartyje su UAB „Fintera“. Tai grindžia 2013-01-01 raštu, kuriuo siūloma suderinti UAB „Fintera“ užsakymu atliktų darbų apimtis ir siūloma apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Paaiškino, kad situacija tarp UAB „Fintera“ ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priešiška, advokatų bendrijos darbas ir buvo rasti kelius, vesti derybas dėl turto įsigijimo. Ieškovės atstovė pripažino, kad ta buvo vieningas procesas. Ginčo dėl suteiktų teisinių paslaugų nebuvo; buvo teikiamos paslaugos, ataskaitos buvusiai vadovei; vėliau paslaugas užsakinėjo nauja vadovė; sutartis galiojo. Nurodė, kad sąskaitos išrašymo metu klientė žinojo įsiskolinimo dydį – tai patvirtina el. susirašinėjimas (2012-10-25 laiške nurodytos sugaištos valandos). Klientė atsakė, kad nesutinka su tokia apskaita – mano, jog tai ginčo nereiškia - reiškia, kad klientas nenori nepagrįstai mokėti. Paaiškino, jog paslaugas A. S., kaip fiziniam asmeniui, Projektvitai ir Finterai atskiria pagal pavedimo pobūdį. Dėl teismingumo nurodė, kad kai ginčas perduotas teismui ir šalys nereikalauja, kad ginčas būtų nagrinėjamas remiantis arbitražine išlyga – ginčas nagrinėjamas teisme. Be to, kai vienas ginčas teismingas arbitražui, o kitas teismui, - visi jie teismingi teismui. Prašo ieškinį dalyje dėl įskaitymo, reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimo, taip pat dalyje dėl skolos, kur buvo atliktas įskaitymas, atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad 2012-02-01 tarp ieškovo UAB „Fintera“, atsakovo D. K. ir L. M. buvo sudarytas susitarimas „Dėl skolos perkėlimo ir tarpusavio prievolių modifikavimo“, kuriuo šalys susitarė, kad D. K. perima pagal 2011-07-26 paskolos sutartį L. M. prievolę – 80000 Lt skolą ir priklausančias mokėti palūkanas uždarajai akcinei bendrovei „Fintera“; paskolos grąžinimo terminą bendru sutarimu UAB „Fintera“ ir D. K. sutinka pratęsti iki 2012-05-26 (1 t., b.l. 6-7). Susitarime yra duomenys, kad 2011-07-26 Paskolos sutarties pagrindu UAB „Fintera“ suteikė 80000 Lt paskolą L. M., kurios iki susitarimo sudarymo dienos ji nėra grąžinusi; taip pat, kad 2011-07-26 Paskolos sutarties pagrindu L. M. suteikė 80000 Lt paskolą D. K., kurios jis iki susitarimo sudarymo dienos nebuvo grąžinęs.
Taip pat pateikta ir 2011-07-26 Paskolos sutartis, sudaryta tarp UAB „Fintera“ ir L. M., iš kurios matyti, kad paskolos gavėja (L. M.) įsipareigojo paskolos sumą grąžinti iki 2012-01-26; sutarties 3 p. numatyta, kad už naudojimąsi paskola paskolos gavėjas (L. M.) įsipareigojo mokėti kreditoriui (UAB „Fintera“) palūkanas, kurių dydis nustatomas pagal LR valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį, kurį Valstybės žiniose skelbia Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (1 t., b.l. 21). Sutarties sudarymo dieną UAB „Fintera“ L. M. pervedė 80000 Lt dydžio paskolą (1 t., b.l. 20), o L. M. tokią pačią paskolos sumą pervedė atsakovui D. K. (1 t., b.l. 21).
Ginčo dėl šių Paskolos sutarčių, 2012-02-01 Susitarimo tarp šalių nėra; atsakovas D. K. neneigia fakto, jog paskolos iki nurodyto termino ieškovui nebuvo grąžinęs, tačiau teigia, kad jo prievolė, dalyje dėl 79409,88 Lt yra pasibaigusi dėl atlikto įskaitymo.
Pagrįsdamas aplinkybes apie turimą reikalavimą ieškovui bei atliktą įskaitymą, atsakovas pateikė 2012-12-21 tarp D. K. ir Advokatų profesinės bendrijos „JurisConsultus“ (atstovaujamos advokato/partnerio R. Š.) sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria Advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“ perleido D. K. 79409,88 Lt reikalavimo teisę į skolininką UAB „Fintera“ pagal teisinių paslaugų sutartį bei 2012-12-20 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (sutarties 2 p.) (1 t., b.l. 66-67). Minėtoje už teisines paslaugas 2012-12-20 išrašytoje sąskaitoje (1 t., b.l. 78), nurodyta, kad pridedama suteiktų teisinių paslaugų ataskaita, kuri pateikta į bylą (1 t., b.l. 79-90).
A. D. K. 2013-01-06 pranešimu (atsakovo teigimu dokumente, nurodant 2012-01-06 datą, padaryta rašymo klaida) įskaitė jo mokėtiną sumą (80000 Lt pagrindinė prievolė ir 1378,62 Lt palūkanų pagal 2012-02-01 Susitarimą „dėl skolos perkėlimo ir tarpusavio prievolių modifikavimo“) į UAB „Fintera“ mokėtiną sumą jam (79409,88 Lt pagal 2012-12-21 Reikalavimo perleidimo sutartį bei 2012-12-20 PVM sąskaitą-faktūrą); kadangi atlikus įskaitymą D. K. mokėtina suma ieškovui sudarė 1968,74 Lt, prašė nurodyti, į kokią sąskaitą pervesti šią sumą (1 t., b.l. 69). Pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovui UAB „Fintera“ pranešimas apie įskaitymą buvo išsiųstas 2013-01-08, o siunta „dėl atsiskaitymų“ – 2012-12-27; įteikta atitinkamai – 2012-12-28 bei 2013-01-15 (1 t., b.l. 91-92, 65, 68).
Kaip minėta, ieškovas pareiškė reikalavimus pripažinti 2012-01-21 reikalavimo perleidimo sutartį bei atsakovo 2013-01-06 atliktą įskaitymą neteisėtais ir negaliojančiais.
Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad vadovaujantis CK 6.130 straipsniu, tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010-04-16 civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2010-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010; 2011-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011; kt.).
Visų pirma pasisakytina dėl ieškovo reikalavimo pripažinti 2012-12-21 Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, nes būtent iš šios sutarties kildinama atsakovo D. K. reikalavimo į ieškovą teisė.
CK 6.101 str. 1 d. numato, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.
Ieškovas 2012-12-21 Reikalavimo perleidimo sutartį prašo pripažinti negaliojančia CK 1.80 str. 1 d., 1.81 str. 1 d. bei 1.86 str. 1 d. numatytais pagrindais.
CK 1.80 str. 1 d. numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pagal CK 1.81 str. 1 d. - viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.
Lietuvos įstatymų nenustatyta „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratų; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali kisti. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaudamasis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2009; 2013-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013; 2014-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014).
Tiek dėl CK 1.80 str., tiek dėl CK 1.81 str. numatytų sandorių negaliojimo pagrindų ieškovas nurodo iš esmės tuo pačius argumentus, t.y. teigia, jog atsakovas advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“ pažeidė Advokatūros įstatymo 5 str. 5 p., numatantį advokatų veiklos principus (lojalumo klientui ir interesų konflikto vengimas), 25 str. 1 ir 2 d. („advokatas neturi teisės būti proceso dalyvio atstovu ar gynėju, jeigu šio proceso dalyvio interesai priešingi tame pačiame procese dalyvaujančių šio advokato tėvų (įtėvių), sutuoktinio (partnerio), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių) interesams; advokatas, kuris yra ar buvo byloje vienos šalies atstovas arba gynėjas, negali būti šioje byloje kitos šalies atstovu ar gynėju), Advokatų etikos kodekso 5.2 punktą (numatantį, kad advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis ir kliento pavedimu advokato surinkti duomenys. Klientas gali leisti advokatui atskleisti tam tikrą informaciją).
Visų pirma, sutiktina su atsakovų nurodytais argumentais, kad ieškovo nurodytose teisės normose nėra imperatyvaus draudimo advokatui sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį. Be to, nagrinėjamu atveju, būtina įvertinti ir tai, kad Advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“ perleido savo reikalavimo teisę tos pačios bendrijos nariui D. K. (1 t., b.l. 75-77). Sudarant 2011-09-07 Sutartį dėl teisinių paslaugų Nr. (duomenys neskelbtini) su ieškovu UAB „Fintera“, atsakovą advokatų profesinę bendriją „JurisConsultus“ atstovavo būtent D. K.; šios sutarties 5 p. numatyta, kad JurisConsultus (partneris arba skyriaus vadovas) savo nuožiūra sprendžia, kuris JurisConsultus advokatas (advokato padėjėjas) ar teisininkas atstovaus klientui ir vykdys jo pavedimus. Taigi, tiek iš sutarties turinio, tiek iš ieškovo atstovės paaiškinimų, kad ji dėl pajų pirkimo, sutarčių rengimo bei derinimo ir kitais klausimais dažniausiai kreipėsi į advokatą D. K., rodo, kad advokatui D. K. informacija apie pagal sutartį (ne)suteiktas paslaugas yra (gali būti) žinoma. Be to, reikalavimas neatskleisti informacijos siejamas su pavedimu nesusijusiais trečiaisiais asmenimis.
Ieškovas nurodo, kad advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“ tyčia ir akivaizdžiai nesąžiningai sukūrė tariamą reikalavimo teisę į UAB „Fintera“ ir šią reikalavimo teisę perleido atsakovui D. K., iš anksto žinodama, kad D. K. šią teisę panaudos prieš advokatų profesinės bendrijos klientą. Iš Reikalavimų perleidimo sutarties turinio matyti, kad reikalavimo teisė kildinama iš teisinių paslaugų sutarties ir 2012-12-20 PVM sąskaitos-faktūros už skolininkui suteiktas teisines paslaugas. Pažymėtina, kad įstatymas leidžia skolininkui reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą (CK 6.107 str. 1 d.). Atsakovo D. K. atliktas perleisto reikalavimo įskaitymas taipogi neužkirto kelio ieškovei ginčyti minėto reikalavimo pagrįstumo. Teismo vertinimu, reikalavimas atsiskaityti už suteiktas paslaugas savaime negali būti laikomas veikimu prieš klientą, ir tuo pačiu lojalumo bei interesų konflikto vengimo reikalavimų pažeidimu; tuo tarpu ieškovo argumentų (dėl informacijos apie klientą atskleidimo ir kt.), šiuo atveju, nepakanka išvadai, kad reikalavimas neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu. Duomenų, kad atsakovai, sudarydami 2012-12-21 Reikalavimo perleidimo sutartį, veikė kitų klientų vardu taip, kad kiltų interesų konfliktas, nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, nurodydamas iš esmės tapačias aplinkybes dėl Advokatūros įstatymo 5 str. 5 p., 25 str. 1 ir 2 d., Advokatų etikos kodekso 5.2 p. pažeidimo, pateikė skundą Lietuvos Advokatūrai (1 t., b.l. 147-149). Lietuvos advokatūros advokatų taryba 2014-09-18 sprendimu nusprendė nekelti advokatui R. Š., pasirašiusiam Reikalavimo perleidimo sutartį advokatų profesinės bendrijos „JurisConsultus“ vardu, drausmės bylos, nenustačius profesinės veiklos ir (ar) etikos pažeidimų (1 t., b.l. 170-171).
Ieškovas taip pat nurodo, kad Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta nesuėjus reikalavimo terminui, tačiau CK 6.101 str. 3 d. leidžia perleisti ir būsimą reikalavimą.
Atsižvelgiant į paminėtus argumentus, pripažintina, kad ieškovas neįrodė, kad 2012-12-21 Reikalavimo perleidimo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei pažeidžia gerą moralę, todėl šiais pagrindais reikalavimas dėl 2012-12-21 Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmestinas.
Ieškovas 2012-12-21 Reikalavimo perleidimo sutartį prašo pripažinti negaliojančia ir CK 1.86 str. 1 d. pagrindu. Minėta teisės norma numato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000). Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006). Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2008-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008; 2011-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011).
Nagrinėjamu atveju, ieškovas CK 1.86 str. 1 d. sandorio negaliojimo pagrindą iš esmės grindžia tuo, kad šios sutarties šalys neplanavo tarpusavio atsiskaitymo, nėra aptarusios perleisto reikalavimo kainos, atsiskaitymo tvarkos; taip pat tuo, jog advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“ niekada nereikalavo UAB „Fintera“ apmokėti už paslaugas, o išrašiusi PVM sąskaitą–faktūrą, reikalavimą perleido D. K..
Šiuo atveju, teismas sutinka su atsakovų nurodytais argumentais, jog Reikalavimo perleidimo sandorio dalykas yra reikalavimo teisių perleidimas. Aplinkybę, jog minėtas sandoris šalims sukūrė realias teises ir pareigas patvirtina tai, jog atsakovas D. K., vykdydamas Reikalavimo perleidimo sutartimi įgytą reikalavimo teisę, 2013-01-06 atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir pranešimą apie atliktą įskaitymą išsiuntė ieškovui; tuo pačiu atsakovas advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“ prarado teisę reikšti reikalavimą ieškovui UAB „Fintera“ dėl 79409,88 Lt skolos pagal 2012-12-20 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, kad reikalavimas gali būti perleidžiamas ir neatlygintinai. Šiuo atveju, 2012-12-21 Reikalavimo perleidimo sutartyje numatyta, kad už šios sutarties 2 punkte nurodytą reikalavimo teisę naujasis kreditorius įsipareigoja atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi pagal atskirą šalių susitarimą, jame numatyta tvarka ir sąlygomis.
Vertinant ieškovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovai nepateikė įrodymų apie minėtos sąlygos įvykdymą, atsižvelgtina į atsakovų tarpusavio ryšį, t.y. tai, kad reikalavimas perleistas pradinio kreditoriaus dalyviui, kad tarp jų ginčas dėl atsiskaitymo nekeliamas, į atsakovų atsiliepime nurodytą susitarimą sulaikyti D. K. atsiskaitymą pagal Reikalavimo perleidimo sutartį, šias lėšas sumokant į teismo depozitinę sąskaitą, ir sulaukti ginčo su UAB „Fintera“ išnagrinėjimo; į duomenis, kad užtikrindamas ieškovo reikalavimo šioje byloje įvykdymą, 2013-02-25 į teismo depozitinę sąskaitą jis įnešė 80000 Lt sumą (1 t., b.l. 55-56). Šie duomenys nesudaro pagrindo neabejotinai teigti, kad šalys neketina įvykdyti Reikalavimo perleidimo sutarties sąlygų dėl atsiskaitymo.
Aplinkybė, jog advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“ niekada nepasinaudojo reikalavimo teise pagal 2012-12-20 išrašytą PVM sąskaitą –faktūrą, teismo nuomone neturi reikalavimo perleidimo sutarties galiojimui, kadangi kaip minėta, įstatymas leidžia perleisti ir būsimą reikalavimą. Be to, iš atsakovų pateikto šalių el. susirašinėjimo matyti, kad atsiskaitymo už suteiktas teisines paslaugas klausimai buvo aptariami ir iki 2012-12-20 PVM sąskaitos-faktūros išrašymo (2012-10-23 – 2012-11-01) (2 t., b.l. 78-79).
Kadangi, kaip minėta, iš ginčijamo sandorio yra kilusios jo teisinę prigimtį atitinkančios realios pasekmės (atsakovas panaudojo įgytą reikalavimo teisę atlikdamas įskaitymą), sandoris negali būti laikomas tariamuoju, todėl ieškovo reikalavimas dėl 2012-12-21 Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir CK 1.86 str. 1 d. pagrindu atmestinas.
Ieškovas nurodo, jog atsakovo D. K. 2013-01-06 atliktas įskaitymas draudžiamas, kadangi įskaitymas ieškovei buvo įteiktas tuomet, kai ieškovės reikalavimas atsakovui buvo ginčijamas Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismas nesutinka su ieškovės nurodomu faktu, kad ieškovės pareiškimas teismui dėl paskolos sumos ir palūkanų priteisimo reiškia teisminį ginčą dėl atsakovo įskaityto reikalavimo už suteiktas paslaugas. Pažymėtina, kad šalių reikalavimai yra kilę skirtingais pagrindais. CK 6.134 str. 1 d. 1 p. draudžia įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Iš bylos duomenų bei atlikto įskaitymo matyti, kad atsakovas D. K. neginčijo ir ieškovės reikalavimo dėl paskolos sumos bei palūkanų, tačiau nesutiko jų sumokėti dėl turimų priešpriešinių reikalavimų. Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas D. K. atliko įskaitymą, nesant teisme ginčo dėl ieškovo prievolės advokatų profesinei bendrijai „JurisConsultus“ už teisines paslaugas.
Dėl ieškovo argumentų, kad atsakovo reikalavimas nėra galiojantis ir vykdytinas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-11-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012 pažymėjo, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Taip pat paaiškino, jog tai reiškia, kad reikalavimus, dėl kurių priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas.
Nagrinėjamu atveju nei dėl ieškovės reikalavimo, nei dėl atsakovo reikalavimo įskaitymo metu nebuvo priimtas teismo sprendimas, kuris galėjo būti vykdomas procesine tvarka, todėl nėra pagrindo laikyti reikalavimų nelygiaverčiais dėl jų vykdytinumo.
Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką po atlikto įskaitymo kilus šalių ginčui, jį nagrinėjant, nesutinkanti su įskaitymu šalis turi galimybę prašyti teismą sumažinti įskaitytas sumas arba apskritai ginčyti jų teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014; 2012-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2012).
Kaip minėta, ieškovas ieškinyje teigė, jog atsakovui perduotas reikalavimas yra negaliojantis, atliktų darbų ataskaitoje nurodyti darbai UAB „Fintera“ nebuvo atlikti, 2012-12-20 PVM sąskaita-faktūra išrašyta be pagrindo, taip pat, kad atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, jog darbai buvo atlikti ir perduoti ieškovei. Šis reikalavimo dėl atlikto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu pagrindas paneigia ieškovės atstovo baigiamosiose kalbose nurodytus argumentus, jog aplinkybės, susijusios su teisinių paslaugų turiniu, forma, suteikimu ar nesuteikimu nėra šios bylos dalykas. Ieškovas tokį reikalavimą pareiškė teisme, atsakovai tam neprieštaravo, todėl ir ieškovo atstovo baigiamosiose kalbose nurodytos aplinkybės dėl minėto reikalavimo teismingumo, nepagrįstos.
Pažymėtina, kad pradiniame ieškinyje ieškovas, teigdamas, kad atsakovo reikalavimas nėra galiojantis ir vykdytinas apskritai neigė teisinių paslaugų sutarties su advokatų profesine bendrija „JurisConsultus“ egzistavimą, tačiau 2014-02-20 patikslinęs faktines aplinkybes (3 t., b.l. 81-85), sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo fakto nebeneigė.
Byloje nustatyta, jog A. S. UAB „Fintera“ vadove paskirta 2012-02-18; laikotarpiu nuo 2010-12-27 iki 2012-02-17 šios įmonės direktore buvo L. M. (3 t., b.l. 26-32). 2011-09-07 Sutartį dėl teisinių paslaugų pasirašė tuometinė ieškovo įmonės vadovė L. M.. Sutartimi advokatų profesinės bendrijos „JurisConsultus“ įsipareigojo teikti klientui, t.y. UAB „Fintera“ teisines paslaugas sutartyje numatytomis sąlygomis. 2011-09-07 sudaryto Papildomo susitarimo prie 2011-09-07 teisinių paslaugų sutarties 2 p. numatyta JurisConsultus paslaugų kaina – 300 Lt plius PVM už vieną darbo valandą (1 t., b.l. 132).
Ieškovas neneigia gavęs atliktų darbų ataskaitą, 2012-12-20 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), 2012-12-21 Reikalavimo perleidimo sutartį bei 2012-01-06 pareiškimą dėl vienašalio įskaitymo (1 t., b.l. 129-130). Minėtoje ataskaitoje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-12-20 klientui UAB „Fintera“ suteikta teisinių paslaugų už 65628 Lt (už 218,76 valandų); joje nurodyti konkretūs darbai, ir jiems sugaištas laikas (darbai nuo 2011-05-23( pateikta 2012-05-22 sutarties kopija byloje – t. 2, b.l.167-177) iki 2012-05-18; darbai, susiję su ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ – nuo 2011-09-05 iki 2012-06-22). Ieškovui ginčijant ataskaitoje nurodytų paslaugų suteikimo faktą, atsakovas D. K. pateikė su ataskaitoje nurodytais darbais susijusių parengtų, taip pat pasirašytų sutarčių, užklausų bei gautų atsakymų, procesinių dokumentų, elektroninio susirašinėjimo su ieškovo įmonės darbuotojais, Faktinių aplinkybių konstatavimo, atlikto vykdant JurisConsultus pavedimą bei dalyvaujant jos atstovui, pareiškimo prokuratūrai, protokolo, taip pat ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-06-14 narių susirinkimo protokolo, prašymų ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų dokumentų kopijas (1 t., b.l. 134-151, 2 t., b.l. 2-158, 3 t., b.l.3-32, 58-77).
Atsakovas taip pat pateikė duomenis, iš kurių galima spręsti, kad ieškovo įmonės direktorė pripažino teisinių paslaugų UAB „Fintera“ faktą, tačiau nesutiko su jų apimtimi. Tokie duomenys yra A. S. 2013-04-15 pareiškime Advokatų tarybos pirmininkui (1 t., b.l. 127-128), 2013-01-16 atsakyme D. K., kuriame nurodoma, kad pateiktoje ataskaitoje dalis darbų vykdyta neprotingai ilgą laiko tarpą, į ją įrašyti darbai, kurie buvo daryti asmeniškai A. S., ir kiek žinoma, yra apmokėti asmeniškai, įrašyti veiksmai, kaip atlikti darbai, tačiau jie nebuvo išvystyti iki sutartos apimties ir kt.; ieškovo atstovė minėtame rašte siūlo suderinti UAB „Fintera“ užsakymu realiai ir tinkamai atliktų darbų apimtis, ir nurodo, kad esant abipusiai priimtinam atliktų darbų aktui, bus galima apmokėti už realiai suteiktus darbus (1 t., b.l. 129-130). Teismo posėdžio metu UAB „Fintera“ direktorė A. S. taipogi pripažino dalį, laikotarpiu nuo jos paskyrimo įmonės direktore, suteiktų teisinių paslaugų, sutiko su bendra suteiktų paslaugų kaina – 20000 Lt; teigė, jog su advokatu D. K. buvo susitarusi dėl „sėkmės mokesčio“; daugelį paslaugų užsakiusi kaip fizinis asmuo, kai kuriuos dokumentus rengusi pati, naudojant šabloną.
Pažymėtina, kad ieškovė konkrečiai nenurodė, kokie ataskaitoje nurodyti darbai nebuvo atlikti ar, jos manymu, atlikti netinkamai; nepateikė įrodymų apie nurodomą susitarimą dėl 20000 Lt „sėkmės mokesčio“, duomenų apie asmeniškai ar VšĮ „Projektvita“ atliktus mokėjimus už ataskaitoje nurodytus darbus, sutartis sudarytas su advokatų bendrija ar konkrečiu advokatu. Atsakovų atstovas pateikė įrodymus, jog A. S. su advokatų profesine bendrija „JurisConsultus“ sutartį dėl teisinių paslaugų pasirašė tik 2012-05-15 (papildomame susitarime numatyta analogiška paslaugų kaina – 300 Lt plius PVM už vieną darbo valandą) (3 t., b.l. 144-146). Teismo posėdžio metu A. S. neneigė fakto, jog VšĮ „Projektvita“ veikla nėra susijusi su gyvulių auginimu, todėl nėra pagrindo teigti, jog teisinės paslaugos, susijusios su ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ turto įsigijimu, teiktos minėtai įmonei. Atsakovas pateikė įrodymus, kad UAB „Fintera“ veikla susijusi su gyvulininkyste, žemės ūkiu (3 t., b.l. 26), be to, ieškovo atstovė neneigė, kad UAB „Fintera“ augino gyvulius šalia (duomenys neskelbtini) kaimo, taip pat, kad įsigytus pajus perleido UAB „Fintera“ ir tą pačią dieną UAB „Fintera“ įsigijo traktorių, kad tapo UAB „Fintera“ direktore bei akcininke.
Be to, atsakovai, pagrįsdami aplinkybes dėl teisinių paslaugų pagal nurodytą ataskaitą suteikimo faktą pateikė notariškai patvirtintą L. M. liudijimą (2 t., b.l. 148-151), kur ji patvirtino, kad būdama UAB „Fintera“ direktore, kreipėsi į bendriją „JurisConsultus“ (advokatą D. K.) ir 2011-09-07 buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su sutarties priedais; kad advokatų bendrija nuo 2011-09-05 iki 2012-02-13 teikė UAB „Fintera“ teisinių paslaugų ataskaitoje „Atlikti darbai pagal klientą“ nurodytas teisines paslaugas (laikotarpiu nuo 2011-09-05 iki 2012-02-13), kad UAB „Fintera“ jokių mokėjimų už suteiktas paslaugas bendrijai nevykdė, taip pat, kad dėl jos vadovavimo laikotarpiu suteiktų paslaugų jokių pretenzijų neturėjo ir neturi, jos buvo teikiamos kvalifikuotai. Taip pat nurodyta, kad nurodymą pajų įsigijimo dokumentus rengti A. S. vardu pateikė ji, bei kartu susitikime dalyvavusi A. S. (kuri buvo potenciali UAB „Fintera“ akcijų pirkėja).
Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad ataskaitoje nurodytas paslaugas atsakovai teikė A. S. asmeniškai ar VšĮ „Projektvita“. Be to, ieškovo atstovė nurodė, kad jos ir advokatų nesiejo asmeniniai santykiai, todėl abejotina, kad atsakovai būtų teikę teisines paslaugas nemokamai, ar susitarimo dėl 20000 Lt sėkmės mokesčio, mokamo tik ieškovui įsigijus sutartą nekilnojamąjį turtą, neįforminę raštu. Atsakovai teigia, kad sąlyga dėl nekilnojamojo turto įsigijimo UAB „Fintera“ vardu buvo siejama su apmokėjimo terminu, o ne su apmokėjimo suma; reikalavimą atsakovas kildina išimtinai iš rašytinės 2011-09-07 sutarties dėl teisinių paslaugų ir jos papildomo susitarimo.
Įvertinus aptartus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“ pagal 2011-09-07 Sutartį dėl teisinių paslaugų apskritai nesuteikė teisinių paslaugų.
Atsakovas D. K. reikalavimą kildina būtent iš prie 2011-09-07 sutarties dėl teisinių paslaugų esančio papildomo susitarimo, kuriame numatyta konkreti paslaugų teikimo kaina – 300 Lt plius PVM už vieną darbo valandą; 2012-12-20 ataskaitoje „Atlikti darbai pagal klientą“ nurodytas laikotarpis (nuo 2011-01-01 iki 2012-12-20), kuriuo buvo teikiamos paslaugos; nurodytos konkrečios paslaugos ir joms atlikti sugaištas valandų skaičius, skolos suma (65628 Lt (be PVM). Ieškovas, pripažindamas atliktų darbų mastą tik už 20000 Lt sumą, nekonkretizavo, kokių konkrečiai paslaugų nepripažįsta ir to nepagrindė. Taigi, laikytina, kad ieškovas nepaneigė, kad abi šalys viena kitos atžvilgiu tapo apibrėžtų, galiojančių ir vykdytinų vienarūšių priešpriešinių reikalavimų kreditoriumi ir skolininku, todėl atsakovas D. K. turėjo teisinį pagrindą įskaityti priešpriešinius reikalavimus.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas pripažinti atsakovo 2013-01-06 (pareiškime 2012-01-06) atliktą įskaitymą neteisėtu ir negaliojančiu, atmestinas (CPK 178 str.).
CK 6.130 str. 1 d. numato, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.
Kaip minėta, ginčo dėl ieškovo reikalavimo dėl paskolos ir palūkanų priteisimo dydžio tarp šalių nėra, todėl nustačius, kad atsakovo prievolė dalyje 79409,88 Lt pasibaigė dėl 2013-01-06 atlikto įskaitymo, apie kurį UAB „Fintera“ buvo pranešta, taip pat, kad atsakovas nėra sumokėjęs likusios po įskaitymo paskolos dalies (590,12 Lt) bei paskaičiuotų ir prašomų priteisti palūkanų (1111,01 Lt), todėl ieškinys dalyje dėl paskolos ir palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo D. K. ieškovui priteistina 590,12 Lt paskolos ir 1111,01 Lt palūkanų, iš viso 1701,13 Lt skola (CK 6.38 str., 6.870 str., 6.872 str., 6.873 str., 6.130 str.).
CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovo D. K. priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.
Bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovas, pateikdamas ieškinį sumokėjo 2543 Lt žyminio mokesčio (1 t., b.l. 1, 42, 108), taip pat patyrė 9680 Lt išlaidų už advokato pagalbą (1 t., b.l. 4-5). Taip pat byloje patirta 49,92 Lt pašto išlaidų.
Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgtina į tai, kad ieškovas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškė tuo metu, kai įskaitymas dar nebuvo atliktas (t.y. 2012-12-13), atsakovas D. K. pripažino ieškovo reikalavimą dėl paskolos ir palūkanų, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su kreipimusi dėl teismo įsakymo išdavimo, atlygintinos visiškai, t.y. iš atsakovo D. K. ieškovui UAB „Fintera“ priteistina 600 Lt žyminio mokesčio ir 9680 Lt (remiantis protingumo kriterijais, kad už atstovavimą teisme išlaidųneprašoma) už advokato teisinę pagalbą. Kadangi reikalavimai dėl Reikalavimo perleidimo sutarties, įskaitymo pripažinimo negaliojančiais atmestini, o patenkinta ieškinio dalis dėl paskolos ir palūkanų sudaro 2 procentus ieškinio sumos, todėl nuo už ieškinio turtinį reikalavimą sumokėto 1800 Lt žyminio mokesčio, ieškovui iš atsakovo D. K. priteistina 36 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str., 2 d., 4 d.).
Pašto išlaidos šalims paskirstytinos proporcija – 48 procentai (ieškovui) ir 52 procentai (atsakovui), t.y. iš ieškovo valstybei priteistina 23,96 Lt, o iš atsakovo D. K. – 25,96 Lt ((atsižvelgiant į galutinį tenkintų/netenkintų ieškinio reikalavimų apimtį), CK 96 str. 5 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad patenkintos ieškinio reikalavimo sumos ir bylinėjimosi išlaidų (12017,13 Lt) pakanka atsakovo D. K. į teismo depozitinę sąskaitą sprendimo įvykdymo užtikrinimui įneštos sumos (80000 Lt), todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-12-31 nutartimi taikytos (pakeistos 2013-02-27 dienos nutartimi) laikinosios apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus naikintinos; taip pat atsakovui D. K. iš teismo depozitinės sąskaitos grąžintina 67982,87 Lt suma, likusią sumą paliekant sprendimo įvykdymui.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Fintera“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 590,12 Lt paskolos ir 1111,01 Lt palūkanų, iš viso 1701,13 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus vieną litą 13 ct/ 492,68 EUR), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-12-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 10316 Lt (dešimt tūkstančių tris šimtus šešiolika litų/2987,72 EUR) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Fintera“ 23,96 Lt (dvidešimt tris litus 96 ct/6,94 EUR) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo D. K. 25,96 Lt (dvidešimt penkis litus 96 ct/7,52 EUR) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-12-31 nutartimi taikytas bei 2013-02-27 nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. kreditoriaus UAB „Fintera“ (į.k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), a.s. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas (duomenys neskelbtini)) reikalavimo užtikrinimui uždėtą areštą skolininkui D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam bei kilnojamajam turtui, o jo nesant arba esant nepakankamai - piniginėms lėšoms, esančioms skolininko banko sąskaitose – 11391,01 Lt sumai.
Teismo sprendimui įsiteisėjus grąžinti atsakovui D. K. į Vilniaus rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2013-02-25 mokėjimo pavedimu įmokėtas piniginių lėšų dalį - 67982,87 Lt (šešiasdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt du litus 87 ct/19689,20 EUR), likusią dalį saugoti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.