Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių S. A. ir I. T. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m. sausio 1 d. veiklą tęsiantis kaip Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai) 2017 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6534-841/2017 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovėms S. A. ir I. T. dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia ir nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl įpareigojimo sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė visiškai tenkinti ieškinį; pripažinti ieškovės J. K. ir V. T. sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia nuo jos sudarymo momento 2015 m. kovo 27 d., įskaitant atliktą 2 350 Eur buto kainos sumokėjimą; įpareigoti V. T. palikimą priėmusias S. A. ir I. T. vykdyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį joje numatytomis sąlygomis, t. y. J. K. sumokėjus buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartyje numatytos 3 000 Eur buto pirkimo kainos dalį – 650 Eur – buto pirkimo–pardavimo sandorį įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka; pripažinti tarp ieškovės J. K. ir atsakovių S. A., I. T. sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią J. K. yra išnuomotas butas adresu (duomenys neskelbtini), negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2017 m. kovo 8 d. (el. b. l. 120–124).Atsakovės S. A. ir I. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti (el. b. l. 131–139).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas (nuo 2018 m. sausio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai) 2017 m. spalio 17 d. nutartimi nustatė septynių dienų terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus (el. b. l. 147).Teismas nurodė, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 3 dalis), kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (CPK 80 straipsnio 4 dalis).Teismas nustatė, kad skundžiamu sprendimu teismas tenkino ieškovės J. K. ieškinį ir pripažino galiojančia buto pirkimo–pardavimo sutartį bei pripažino negaliojančia gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, t. y. išsprendė du turtinius reikalavimus, todėl apeliaciniu skundu prašant panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą mokėtinas 136 Eur žyminis mokestis (68 Eur + 68 Eur). Atsakovės pateikdamos apeliacinį skundą sumokėjo 93 Eur dydžio žyminį mokestį. Teismas konstatavo, kad atsakovės nesumokėjo įstatymo reikalavimus atitinkančio dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti –sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovės S. A. ir I. T. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti apeliacinį skundą (el. b. l. 149–150). Atskirasis skundas grindžiamas šiuo argumentu:Teismas nepagrįstai nustatė apeliacinio skundo trūkumus. Teismo sprendime nurodyta, kad už ieškinį mokėtinas 93 Eur dydžio žyminis mokestis, būtent tokio dydžio žyminį mokestį atsakovės sumokėjo teikdamos apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinius skundus mokėtinas tokio paties dydžio žyminis mokestis kaip ir pareiškiant ieškinį, todėl teismas nepagrįstai nustatė skundo trūkumus ir įpareigojo sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė J. K. prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį (el. b. l. 152–154). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiuo argumentu:Teismas tinkamai taikė teisės normas ir pagrįstai įpareigojo sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, nes apeliaciniame skunde reiškiami du reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. Žyminis mokestis – tai įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, jo mokėjimo sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Remiantis CPK 306 straipsnio 3 dalimi kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba jo sumokėjimas atidėtas. CPK 80 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė J. K. kreipėsi į teismą prašydama: (1) pripažinti ieškovės J. K. ir V. T. sudarytą buto pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia nuo jos sudarymo momento; (2) įpareigoti V. T. palikimą priėmusias S. A. ir I. T. vykdyti buto pirkimo–pardavimo sutartį joje numatytomis sąlygomis, t. y. J. K. sumokėjus likusią buto pirkimo kainos dalį, buto pirkimo–pardavimo sandorį įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka; (3) pripažinti tarp atsakovių S. A., I. T. ir ieškovės J. K. sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento (el. b. l. 21–25). Šie ieškovės reikalavimai buvo patenkinti visiškai, t. y. priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas (el. b. l. 120–124). Atsakovės S. A. ir I. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą išnagrinėjus iš esmės priimti priešingą procesinį sprendimą – ieškinį atmesti (el. b. l. 131–139). Atsakovės nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendime, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs, kad byloje pareikšti trys reikalavimai, todėl mokėtinas 93 Eur žyminis mokestis (31 Eur × 3 = 93 Eur), todėl atsakovės sumokėjo 93 Eur dydžio žyminį mokestį ir kartu su apeliaciniu skundu pateikė šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus – mokėjimo nurodytą (el. b. l. 140). Pažymėtina, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad turtiniuose ginčuose žyminio mokesčio dydis priklauso nuo ieškinio sumos: jei ieškinio suma iki 30 000 Eur žyminį mokestį sudaro 3 procentai ieškinio sumos, bet ne mažiau kaip 20 Eur; kituose (neturtiniuose) ginčuose – 100 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2012). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu. Tuo atveju, jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis ir už jį mokamas žyminis mokestis, numatytas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Tais atvejais, kai ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Jei procesiniai dokumentai pateikiami teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis).Reikalavimas dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra savarankiškas turtinis reikalavimas, nes tiesiogiai susijęs su turtu, t. y. pripažinus, kad J. K. ir V. T. sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis yra galiojanti, kad V. T. palikimą priėmusias atsakovės S. A. ir I. T. privalo vykdyti šią sutartį ieškovė įgytų teisę į butą, t. y. iki 2018 m. kovo 27 d. sumokėjus visą 3 000 Eur pirkimo kainą įgytų nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad konkrečiu atveju atsižvelgiant į bylos duomenis reikalavimas vykdyti pirkimo–pardavimo sutartį nelaikytinas savarankišku reikalavimus, nes jis neatsiejamai susijęs su pirmuoju reikalavimu – pirkimo–pardavimo sutarties galiojimu, todėl atskirai neapmokestinamas žyminiu mokesčiu. Atsižvelgiant į tai, kad sutartyje numatyta perleidžiamo turto kaina (3 000 Eur), kad apeliacinis skundas paduotas elektroninių ryšių priemonėmis, daroma išvada, kad šiuo atveju mokėtino žyminio mokesčio suma yra 68 Eur (3 000 Eur × 3 procentai = 90 Eur, 90 Eur × 75 procentai) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 80 straipsnio 7 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kitas savarankiškas ieškinio reikalavimas yra 2017 m. kovo 8 d. gyvenamųjų patalų nuomos sutarties pripažinimas negaliojančia, kuris yra tiesiogiai susijęs su naudojimusi konkrečiu turto objektu – nuomojamu butu, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą kvalifikavo kaip turtinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2010). Atsižvelgiant į tai, kad šis reikalavimas susijęs su daiktine teise – teise naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.20 straipsnis), kad bylose dėl daiktinių teisių į turtą ieškinio sumą sudaro to turto rinkos vertė (CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kad pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta buto vertė yra 3 000 Eur, todėl daroma išvada, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodė, kad už šį reikalavimą mokėtinas 68 Eur žyminis mokestis (3 000 Eur × 3 procentai = 90 Eur, 90 Eur × 75 procentai) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 80 straipsnio 7 dalis).Įvertinus išdėstytą daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai apskaičiavo už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį, nes jį sudaro du turtiniai reikalavimai, todėl bendra už apeliacinį skundą mokėtina žyminio mokesčio suma yra 136 Eur (68 Eur + 68 Eur = 136 Eur). Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nurodė, kad už ieškinį mokėtina 93 Eur suma savaime nereiškia, kad teismas spręsdamas apeliacinio skundo priėmimą nevertina kokio dydžio mokėtinas žyminis mokestis nors ir pažymima, kad už apeliacinį skundą mokėtina būtent tokio dydžio suma. Žyminio mokesčio dydis kiekvienu atveju apskaičiuojamas pagal procesinio veiksmo metu galiojančias civilinio proceso nuostatas, atsižvelgiant į CPK reikalavimus dėl žyminio mokesčio dydžio. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovėms sumokėjus 93 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (el. b. l. 140), likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis yra 43 Eur ir byloje nėra duomenų, kad atsakovės prašytų atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo nes iš esmės nenurodo jokių aplinkybių dėl kurių neturėtų galimybės sumokėti nurodytą sumą bet ginčija faktą dėl žyminio mokesčio dydžio bei įpareigojimą primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Kaip minėta bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl kitų apeliančių argumentų nepasisako nes jie neįtakoja teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 80 straipsnio 4 dalies nuostatas, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl pagrįstai įpareigojo atsakoves sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovėms nustatytas apeliacinio skundo trūkumų šalinimo terminas, todėl apeliantėms nustatytinas naujas terminas trūkumams pašalinti (CPK 7 straipsnis). Pagal bendrąsias nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei buvo teikta antrinė teisinė pagalba rengiant atsiliepimą į atsakovių atskirąjį skundą, todėl netenkinus atskirojo skundo spręstinas klausimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Remiantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles, t. y. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Apeliacinės instancijos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. gruodžio 21 d. pažyma Nr. (2.19)NTP-7-11648, iš kurio matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 65 Eur. Netenkinus atskirojo skundo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovių po 32,50 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovėms S. A. ir I. T. terminą iki 2018 m. sausio 19 d. sumokėti trūkstamą 43 Eur (keturiasdešimt trijų eurų) dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti pirmosios instancijos teismui įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą.

Priteisti valstybei iš atsakovių S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 32,50 Eur (trisdešimt du eurus 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Išaiškintina, kad jos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr.Banko kodasBanko pavadinimasLT78 7290 0000 0013 015172900AB „Citadele“ bankasLT74 4010 0510 0132 476340100AB DNB bankasLT05 7044 0600 0788 717570440AB SEB bankasLT32 7180 0000 0014 103871800AB Šiaulių bankasLT74 7400 0000 0872 387074000Danske Bank A/S Lietuvos filialasLT12 2140 0300 0268 022021400Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriusLT24 7300 0101 1239 430073000„Swedbank“, ABLT42 7230 0000 0012 002572300UAB Medicinos bankas

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.