- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-21
- Bylos Nr.
- 1A-183-530/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44814-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Arūnas Paštuolis, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- E. L.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Jakubonienės ir Arūno Paštuolio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje 145 straipsnio 1 dalyje padarymo ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu devyniems (9) mėnesiams, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems (1) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems (8) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. rugpjūčio 31 d. apie 16.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu savo šeimos narei – sugyventinei J. Š. tyčia delnu sudavė keturis kartus į veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, tęsdamas neteisėtus veiksmus, gulinčiai lovoje sugyventinei tyčia įrėmęs į kaklą peilį, tuo padarydamas odos nubrozdinimą kakle, grasino ją nužudyti (papjauti), kai nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas bijoti, kad grasinimas bus įvykdytas.Kėdainių rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad E. L. kaltė yra pilnai įrodyta byloje esančiais įrodymais ir rašytine bylos medžiaga.Apeliaciniame skunde nuteistasis E. L. prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. skundžiamą nuosprendį ir jam paskirtąją bausmę sušvelninti, kadangi bylą nagrinėjant apylinkės teisme, jis negalėjo visko nuoširdžiai papasakoti, nes posėdyje dalyvavo mama, tai jį graudino ir jam buvo sunku kalbėti.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo E. L. apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistasis E. L. apeliaciniu skundu prašė pakeisti skundžiamą nuosprendį ir sušvelninti paskirtą bausmę, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. L. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, nepažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – E. L. padarė du tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukreiptus prieš žmogaus sveikatą. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog E. L. nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. dirbo Z. R. individualioje įmonėje, anksčiau teistas penkis kartus, tris kartus už smurtinius nusikaltimus, du kartus už fizinį smurtą prieš tą patį asmenį – nukentėjusiąją J. Š., 2017 m. liepos 7 d. paleistas iš bausmės atlikimo vietos po nepilnų dviejų mėnesių vėl panaudojo prieš tą patį asmenį fizinį ir psichologinį smurtą, baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šios nurodytos aplinkybės suponavo pagrįstą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kad E. L. nepadarė teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų, toliau darė nusikalstamas veikas, todėl pagrįstai jam skyrė, realią laisvės atėmimo bausmę.Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo E. L. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai, atsižvelgus į tai, kad jis sistemingai daro tyčines nusikalstamas veikas, anksčiau teistas net penkis kartus, tris kartus už smurtinius nusikaltimus, du kartus už fizinį smurtą prieš tą patį asmenį, praėjus nepilniems dviem mėnesiams po paleidimo iš bausmės atlikimo vėl panaudojo prieš tą patį asmenį fizinį ir psichologinį smurtą, be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, jis eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus, jam paskirtų baudų nemoka. Tai rodo nuteistojo E. L. nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Teisėjų kolegijos nuomone skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti E. L. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog teismas skyrė jam per griežtą bausmę, neatsižvelgęs į tai, jog kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų jis pilnai prisipažino, atmestini kaip nepagrįsti.Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis E. L. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, pripažino tai lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe, baudžiamąją bylą išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam bausmę sumažino 1/3 dalimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija, neturi jokio teisinio pagrindo. Nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Pažymėtina, jog nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo užbaigtos, nuteistasis jas padarė apsvaigęs nuo alkoholio bei būdamas recidyvistu, jokių išimtinių aplinkybių ar ypatingų nuteistojo elgesio bruožų, charakterizuojančių jį išimtinai teigiamai, kurie leistų svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą, nenustatyta. E. L. veiksmai nebuvo mažareikšmiai, tai jo susiformavusių neigiamų nuostatų bei netinkamo elgesio rezultatas, kuris jam asmeniškai priimtinas, tačiau netoleruotinas baudžiamosios teisės kontekste.Taip pat pažymėtina, jog vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ar teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, numatytų šios dalies 1-6 punktuose. Nagrinėjamoje byloje sąlygų, kurioms esant būtų galima taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, nenustatyta. Nors E. L. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau jis pats neatvyko ir savo noru nepranešė apie šias veikas. Taip pat nenustatyta nė viena BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nurodyta aplinkybė. Todėl švelninti bausmę nei pagal BK 62 straipsnio 1dalį, nei pagal to paties straipsnio 2 dalį nėra pagrindo. Iš esmės jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta. Todėl daroma išvada, kad E. L. paskirtoji galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nėra per griežta. Ji proporcinga ir adekvati padarytų veikų pavojingumui bei nuteistojo asmenybės charakteristikai.Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo E. L. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu
nutaria:
nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.