Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Bieliūno, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų. Į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2006 m. sausio 4 d. iki gegužės 22 d. imtinai. Nukentėjusiajai R. R. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl kapo sutvarkymo patenkinimą civilinio proceso tvarka. Iš A. J. priteista valstybei 39 Lt teismo išlaidų.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, kuria A. J. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad 2006 m. sausio 3 d., tarp 6 ir 7 val., apsvaigęs nuo alkoholio, Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), A. I. S. gyvenamajame name, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio rankomis ir kojomis sudavė S. V. ne mažiau kaip 5 kartus į galvą bei ne mažiau kaip 11 kartų į kitas kūno vietas, taip padarė įvairius daugybinius kūno sumušimus ir sunkią galvos traumą, dėl kurios išsiliejo kraujas po kietuoju bei minkštaisiais smegenų dangalais, ir nuo į galvą suduotų smūgių visumos nukentėjusioji mirė, t. y. A. J. tyčia nužudė S. V.

Skunde kasatorius, pripažindamas savo kaltę dėl padarytos veikos, teigia, kad teismai, neišsamiai ir šališkai ištyrę ir netinkamai įvertinę įrodymus, paskyrė jam aiškiai per griežtą bausmę, kuri neatitinka BK 54 straipsnyje nustatytų bausmės skyrimo pagrindų. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į padarytos veikos motyvus ir tikslus, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir pan. Kasatorius mano, kad laisvės atėmimo bausmės švelninimo pagrindas yra tai, kad jis dabar prisipažįsta padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, o anksčiau neprisipažino tik todėl, jog buvo klaidinamas; skirtingai nei nurodyta nuosprendyje, iki suėmimo dirbo (duomenys neskelbtini) ir tik po sulaikymo buvo atleistas iš darbo už pravaikštas; kasatorius yra ligonis, nes serga atvira plaučių tuberkulioze ir jam reikalingas gydymas, be to, 2005 m. liepos mėn. buvo stipriai sumuštas ir apiplėštas, gulėjo ligoninėje ir po to jam atsirado įvairūs psichikos sutrikimai, tačiau ekspertams, atlikusiems kompleksinę teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizę, ši informacija nebuvo pateikta; liudytoja A. I. S. iš dalies patvirtino, kad nukentėjusioji pati, nepagrįstai suduodama kasatoriui, savo netinkamu ir įžeidžiančiu elgesiu sukėlė jo didelį susijaudinimą. Visų šių aplinkybių teismas neįvertino ir todėl paskirtos bausmės dydis neatitinka numatytų bausmės skyrimo pagrindų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl A. J. paskirtos bausmės

Kasacinės instancijos teismas nuteistajam paskirtą bausmę gali sušvelninti tik tais atvejais, kai bausmės paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Tačiau, paskirdamas A. J. laisvės atėmimo bausmę vienuolikai metų, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl švelninti paskirtąją bausmę nėra pagrindo. A. J. nustatyta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra per griežta.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bausmė už S. V. nužudymą A. J. paskirta vadovaujantis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką (BK 129 straipsnio 1 dalis), sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis dėl bausmės skyrimo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė bausmės skyrimo motyvus, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje, 61 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, 61 straipsnio 2 dalimi, teismas įvertino atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, A. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – apsvaigimą nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad A. J., veikdamas netiesiogine tyčia, padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamus padarinius ir ypač didelę žalą visuomenei – žmogaus gyvybės atėmimą, dažnai vagiliavo, dirbo blogai, baustas administracine tvarka, jam nustatyti psichikos bei elgesio sutrikimai vartojant alkoholį ir impulsyvus elgesys su agresijos protrūkiais. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė A. J. laisvės atėmimo bausmę, griežtesnę negu BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad A. J. dirbo. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį A. J., pirmosios instancijos teismas įvertino jo asmenybę apibūdinančius duomenis, tarp jų ir tą aplinkybę, kad A. J. dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau darbą atliko blogai.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir individualizuodamas bausmę teismas į ją atsižvelgia tik tada, kai kaltininkas laisva valia, o ne dėl įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvias aplinkybes, kurios padeda teismui teisingai išnagrinėti bylą. Be to, skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu tik tada, kai, be kaltininko prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dar nustato ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, taip parodydamas savo neigiamą požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką.

Kasaciniame skunde deklaruojamas A. J. prisipažinimas dėl S. V. nužudymo, kai nuteistasis iki šiol viso bylos tyrimo ir jos nagrinėjimo teismuose metu kategoriškai neigė savo kaltę dėl to, negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismų sprendimų turinys patvirtina, kad A. J. nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltės dėl įvykdyto nužudymo nepripažino, to savo kasaciniame skunde neneigia ir pats kasatorius, nurodydamas, kad dėl nužudymo neprisipažino tik todėl, jog buvo klaidinamas, kad taip gali išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą sunkų nusikaltimą. Kasacinės instancijos teismas naujų faktinių aplinkybių nenustatinėja ir dėl baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumo sprendžia atsižvelgdamas į teismų nustatytas aplinkybes, o pagal teismų nustatytus faktinius duomenis A. J. baudžiamasis įstatymas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pagrįstai netaikytas.

Taip pat nėra pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiosios veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta aplinkybė gali būti laikoma kaltininko atsakomybę lengvinanti tada, kai kaltininko didelis susijaudinimas, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai, pasiekė fiziologinio afekto laipsnį.

Byloje nėra BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų. Teismai nenustatė, kad nukentėjusioji S. V. elgėsi neteisėtai. Be to, 2006 m. kovo 3 d. teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. J. nusikalstamos veikos metu nebuvo afekto būsenos, o paprasčiausiai buvo girtas. Taip pat pažymėtina tai, kad minėta aplinkybė nužudymo atveju negali būti laikoma atsakomybę lengvinanti, nes staigus didelis susijaudinimas dėl neteisėto nukentėjusiojo elgesio yra privilegijuotos nužudymo sudėties (BK 130 straipsnis) požymis.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad nuteistasis A. J. yra sunkus ligonis. Minėtame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta išvada, kad A. J. supranta savo veiksmų esmę, gali juos valdyti ir, nors serga psichine liga – psichikos ir elgesio sutrikimu vartojant alkoholį, priklausomybės sindromu, tačiau dėl šios psichinės būsenos gydymas jam nereikalingas. Ekspertizės atlikimo metu ekspertų komisijai buvo žinoma, kad A. J. turėjo smegenų traumą, bet stacionariai nesigydė ir medicininės dokumentacijos nėra. Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad visų šių kasaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymu, A. J. nebuvo pateikęs bylos nagrinėjimo teismuose metu ir, nors turėjo galimybę naudotis visomis gynybos priemonėmis, tačiau šių aplinkybių buvimo fakto neįrodinėjo ir kategoriškai neigė savo kaltę. Tik kasacinės instancijos teisme jis iškelia klausimus, susijusius su naujų faktų byloje nustatymu, tačiau kasacinis teismas tokių klausimų nesprendžia.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad A. J. bausmė paskirta, nepažeidžiant BK bendrojoje dalyje nustatytų bausmės skyrimo taisyklių, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas reikšmingas šiuo požiūriu bylos aplinkybes, ir konstatuoja, jog paskirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra per griežta ir leidžia tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas netenkintinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. J. kasacinį skundą.