Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujanti ieškovės atstovui D. J.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui A. G. (A. G.) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį atsakovui pranešta tinkamai, nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys teismui nežinomos, prašymų negauta. Byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas D. J. ieškinį prašė tenkinti bei priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

Ieškovės atstovas posėdžio metu nurodė, jog atsakovui nepateikus paruošiamųjų procesinių dokumentų, sutinka, kad būtų priimtas sprendimas už akių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko, esant ieškovės prašymui, byloje priimtas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 246 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas konstatuoja:

iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-11-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1725-265/2017 pagal kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI) ieškinį iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, bankroto administratoriumi paskyrė D. J.. Klaipėdos apygardos teismo 2018-01-16 nutartimi buvo patvirtintas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių bei jų reikalavimų sąrašas bendrai 4801,75 Eur sumai, t. y. VMI finansinio reikalavimo suma 3411,57 Eur, Macikų socialinės globos namai – 1390,18 Eur. Iš Lietuvos tesimų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-12 nutartimi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Klaipėdos apygardos teismas 2017-11-24 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organai buvo įpareigoti perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Įmonės vadovas nuo 2004-12-16 buvo atsakovas A. G.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. G. buhalterinės apskaitos dokumentų ir finansinės atskaitomybės bankroto administratoriui neperdavė.

Juridinio asmens valdymo organo nariai, nagrinėjamu atveju vadovas, turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 2.87 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis įpareigoja įmonės vadovą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas netinkamai vykdė savo, kaip vadovo pareigas, nevykdė pareigos teisingai ir laiku atsiskaityti su kreditoriais, dėl ko ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Dėl atsakovo, kaip juridinio asmens vadovo, kaltės (uždelstas kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo) susidarė 4801,75 Eur kreditoriniai reikalavimai, kurie nagrinėjamu atveju pasireiškia kaip žala ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl remiantis nurodytomis aplinkybėmis bei teisiniu reglamentavimu, ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo priteistinas 4801,75 Eur žalos atlyginimas (CK 2.87 straipsnis, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinas 108,00 Eur žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo A. G. (A. G.) 4801,75 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų vieno euro septyniasdešimt penkių centų) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4801,75 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų vieno euro septyniasdešimt penkių centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. G. (A. G.) 108,00 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.