Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų (apeliantų) K. P. ir L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „PSP projektas“ ieškinį atsakovams V. I., K. P., L. P. ir A. U. dėl sutarčių, akcininko sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo VĮ Registrų centras Vilniaus filialas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovo BUAB „PSP projektas“ ieškinys atsakovams V. I., K. P., L. P. ir A. U. dėl sutarčių, akcininko sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo VĮ Registrų centras Vilniaus filialas.

Ieškovas BUAB „PSP projektas“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovų K. P. ir L. P. turtą ar pinigines lėšas 27 688,61 Eur sumai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 8 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir nutarė areštuoti atsakovams K. P. ir L. P. nuosavybės teise priklausantį turtą 27 688,61 Eur sumai, esantį pas atsakovus ir/arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovų turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovų atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovams K. P. ir L. P. gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, ir su ieškovu BUAB „PSP projektas“. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo prašyme išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad ieškinys nagrinėjamoje byloje yra turtinio pobūdžio, sprendė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Taip pat teismas pažymėjo, kad prašomas taikyti atsakovų turto areštas pareikšto ieškinio ribose yra tinkama bei proporcinga priemonė, kuri gintų bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesus. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovo K. P. atžvilgiu yra iškelta ne viena bylą dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas K. P. yra fizinis asmuo, todėl ieškinio reikalavimo suma yra laikytina didelė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)) 144 str.

Atskiruoju skundu atsakovai (apeliantai) K. P. ir L. P. prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-06 nutartį panaikinti. Nurodo, kad ieškovo ieškinys yra paviršutiniškas, formalus ir nemotyvuotas, todėl apeliantams nėra galimybės tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, o įrodinėjimo pareiga perkeliama patiems apeliantams. Pažymi, kad reikalavimai apeliantams pasireiškia dėl nesąžiningų, kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių sudarymo. Žala kildinama remiantis balansine verte ir vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu. Apeliantų nuomone, ieškovo teiginiai dėl apsimestinių sandorių sudarymo yra nesuprantami. Ieškovas iš esmės nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, kaip nuo 2007 metų veikė UAB „PSP projektas“. Taip pat nurodo, kad iki UAB „PSP projektas“ bankroto bylos iškėlimo 2012-10-15 įmonei vadovavo ne vienas vadovas. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad nemokumo būsenoje esančiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, todėl, apeliantų įsitikinimu, ši žala nėra padaryta bendrais šių asmenų veiksmais. Taigi, kiekvienas iš įmonės vadovų individualiai atsako už savo veiksmais padarytą žalą. Ieškovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, apie ginčijamus sprendimus sužinojo po 2012-10-15 (peržiūrėjus gautus bendrovės dokumentus). Ieškinį dėl sprendimų nuginčijimo pareikšdamas 2016-01-05 ieškovas praleido sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Byloje nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, privalėjo įvertinti ieškinio tenkinimo realumą, atsižvelgiant į ieškinio senaties termino praleidimą.

Ieškovas UAB „PSP projektas“ atsiliepimu į skundą prašo teismo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas teismui pateikė CPK 111 str., 135 str. reikalavimus atitinkantį ieškinį, kuris buvo priimtas. Ieškinyje buvo aiškiai ir suprantamai nurodomos faktinės aplinkybės, neteisėti apeliantų veiksmai. Taip pat buvo pateikti ir įrodymai, tuo tarpu apeliantai jokių įrodymų nepateikė. Taigi, apeliantų argumentai dėl įrodinėjimo yra nepagrįsti ir atmestini. Be to, įrodinėjimas ir įrodymų vertinimas vyksta nagrinėjant bylą iš esmės. Nepagrįsti ir apeliantų motyvai, kad teismas turėjo įvertinti ieškinio tenkinimo realumą. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvertino ieškinio realumą. Tai, kad teismo nutartyje nėra detaliai įvardijamas ir plėtojamas kiekvienas motyvas, lėmęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nereiškia, kad teismas neįvertino ieškinio tenkinimo perspektyvų. Ieškinys apeliantams K. P. ir L. P. pareikštas kaip buvusiems įmonės vadovams ir akcininkams. Be to, ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino. Aplinkybė, kad bankroto byla UAB „PSP projektas“ iškelta 2012-10-15 nereiškia, kad nuo šios datos yra skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Tuo tarpu, apeliantų argumentas, kad teismas neatliko preliminaraus ieškinio vertinimo, nenustatinėjo ieškinio tenkinimo galimybių, yra visiškai nepagrįstas. Nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Iš 2016-01-08 nutarties matyti, kad bylą nagrinėjantis teismas ne tik susipažino su ieškiniu, preliminariai įvertino jį bei tenkinimo perspektyvas, bet ir aiškinosi, ar ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepažeis atsakovų interesų, ar jos yra proporcingos.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė nutartį, kuria atsakovų atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatliekamas įrodymų, susijusių su bylos esme, vertinimas, nepasisakoma dėl ginčo esmės, vertinamas tik prima facie ieškinio reikalavimų pagrįstumas. Tikėtino ieškinio pagrindimo reikalavimas reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad dėl pareikštų reikalavimų pateiktų įrodymų viseto pagrindu gali būti priimtas ginčo šaliai palankus teismo sprendimas.

Nagrinėjamoje byloje, pareikštu ieškiniu ieškovas ginčija BUAB ,,PSP projektas” sudarytas sutartis, akcininko sprendimus ir reikalauja atlyginti apeliantų padarytą žalą. Tokie ieškovo reikalavimai, pareikšti šioje byloje, materialiniu teisiniu aspektu yra galimi, todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentu, kad ieškinys yra nepagrįstas. Ieškinio preliminariam pagrįstumui konstatuoti pakanka, kad pagal byloje esamus duomenis teismas susidaro nuomonę, jog egzistuoja pagrįsta tikimybė dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo, o ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo esmės.

Be to, nustačius, kad pagal preliminarų bylos duomenų vertinimą yra pagrįstos prielaidos manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, tai toliau turėtų būti sprendžiama, ar yra kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – reali grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, jeigu BUAB ,,PSP projektas” sudarytos sutartys, akcininko sprendimai būtų pripažinti negaliojantys ar panaikinti. Atsižvelgdamas į abiejų šalių interesų pusiausvyros principą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo poziciją, kad nagrinėjamo ginčo atveju objektyviai egzistuoja poreikis išlaikyti buvusią iki kreipimosi į teismą šalių turtinę padėtį nepakitusią, neleidžiant apeliantams galimai nuslėpti ar perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims, ir padėti išvengti galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymo.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo 2016-01-06 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirojo skundo argumentais negali būti keistina ar naikintina (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. P. ir L. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.