- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- e2A-279-392/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40338-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- J. N.
- Atsakovas
- V. N.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. N. ieškinį atsakovui V. N. dėl nuosavybės teisės gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas įpareigoti atsakovą pašalinti pažeidimus: išmontuoti ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje neteisėtai įrengtą lietaus nuvedimo sistemą, t. y. lietaus latakus bei atkurti padėtį, buvusią iki pažeidimo, o taip pat išmontuoti neteisėtai įrengtą prie ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies lauko šviestuvą bei atstatyti namo sieną į padėtį, buvusią iki minėto pažeidimo; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jis su atsakovu yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimu buvo atidalintas ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausęs turtas: gyvenamasis namas ir nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka. Ieškovui buvo pripažinta teisė naudotis 0,0339 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, plane pažymėtu indeksu A bei atidalintas turtas – gyvenamosios patalpos, pažymėtos indeksais 1-12, 1-11, 1-9, 1-8, 1-10, 1-13, 1-16, 1-15, 1-25, 1-14, 1-24, 1-17. Atsakovas 2018 metais, neturėdamas jo leidimo, įrengė ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje lietaus nuvedimo sistemą, t. y. lietaus latakus. Taip pat atsakovas savavališkai įrengė lauko šviestuvą prie sienos. Ieškovas raštu paragino atsakovą pašalinti minėtus pažeidimus, tačiau pastarasis tai ignoravo. Pažeidimai nėra pašalinti iki šiol.
2. Teismo posėdžio metu ieškovas bei jo atstovas ieškinį palaikė iš dalies. Ieškovas nurodė, kad atsakovas neteisėtai įrengtą šviestuvą išmontavo, todėl nuo šio ieškinio reikalavimo atsisakė.
Atsiliepimas
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodo, kad žemės sklypas yra su nuolydžiu, todėl lietaus vanduo tekėdavo į rūsį. Teigia, kad ne kartą bandė spręsti susidariusią problemą, bet buvo ieškovo ignoruojamas, nors rūsys yra bendro naudojimo. Lietaus vandens nutekėjimas buvo užblokuotas, ESO elektrikui prie tvoros pastačius elektros skydinę, kuri neleisdavo vandeniui nutekėti ir nubėgdavo į rūsį. Atsakovas nurodo, kad siekdamas išspręsti šią problemą, 2018 m. birželio mėnesį perdarė lietaus nuvedimo sistemą bendrojo naudojimo žemės sklype, tačiau ieškovui žalos nepadarė, teritorija buvo pilnai sutvarkyta, todėl ieškinio reikalavimus prašo atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 10 d. sprendimu bylą dalyje dėl ieškovo reikalavimo išmontuoti lauko šviestuvą bei atstatyti namo sieną į buvusią padėtį, nutraukė. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo 142 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. Ieškovui ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise kiekvienam priklauso po ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei po ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (e. bylos 1 t., b. l. 4-7). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimu gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo atidalintas bei nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal UAB „Baltijos matavimų organizacija“ parengtą 2014 m. žemės sklypo planą (e. bylos 1 t., b. l. 8-14).
6. Byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Šalys naudojasi žemės sklypu pagal teismo nustatytą naudojimosi tvarką: ieškovas naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėtame indeksu „A“ , o atsakovas, plane pažymėtu indeksu „B“. Lietaus nuotekų tvarkymo darbai atsakovo buvo atlikti ieškovui priskirtoje „A“ sklypo dalyje, pažymėtoje raide „c“. Tai patvirtinta ir ekspertinio tyrimo akte, specialistui atlikus statybos darbų apžiūrą (e. bylos 1 t., b. l. 51-66). Ekspertas nustatė, kad atlikti lietaus vandens nuotekų plytelių tvarkymo darbai, pakeičiant nutiestą lietaus kanalą horizontaliai, nuvedant jį (duomenys neskelbtini)gatvę (t. y. į bendrą gatvės nuotekų sistemą). Lietaus nuotekų sistemos įrengimo darbai yra užfiksuoti Ekspertinio tyrimo akte 1-6 pav.
Atsiliepimas
7. Atsakovas nurodė, kad poreikis pakeisti lietaus nuvedimo sistemą nuo šlaitinio stogo kilo dėl to, kad už tvoros ESO darbuotojai pastatė elektros skydinę, kuri sudarė kliūtį lietaus vandens nutekėjimui. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad lietaus vanduo nuvestu grioveliu nutekėdavo link elektros skydinės dėžės, esančios už tvoros (e. bylos 1 t., b. l. 15, e. bylos priedo b. l. 8, nuotrauka Nr. 2). Iš nuotraukų taip pat matyti, kad lietaus vandens nuvedimas atsakovo buvo įrengtas analogišku būdu, vandenį nukreipiant toliau nuo elektros skydinės. Teismas pažymėjo, jog svarbu yra tai, kad lietaus vandens nuotekų sistema ir anksčiau buvo įrengta toje pačioje punktyrine linija pažymėtoje indeksu „c“ žemės sklypo dalyje. Minėta žemės sklypo dalis yra šalia ieškovo namo esantis plytelėmis grįstas šaligatvis, kuriuo naudojamasi bendrai, nes kito būdo patekti atsakovui į savo namo dalį, nėra. Nors plane, pagal kurį yra įregistruota nekilnojamojo turto registre naudojimosi tvarka, dėl indeksu „c“ pažymėtos žemės sklypo dalies nepasisakyta, teismo nuomone, vienareikšmiškai teigti, kad lietaus nuotekų sistema įrengta ieškovui naudotis priskirtoje žemės sklypo dalyje, negalima.
Šalies argumentai
8. Ieškovas negalėjo teismui paaiškinti, kuo pasireiškia jo teises ribojantys veiksmai. Lietaus vandens nutekėjimas, kaip ir anksčiau, buvo nuvestas per plane indeksu „c“ punktyrine linija pažymėtą žemės sklypą. Įrengta namo lietaus vandens nutekėjimo sistema skirta viso namo stogo lietaus nuvedimui, priskirtina prie bendrojo naudojimo objektų, kuriuos bendrasavininkai privalo tinkamai prižiūrėti, remontuoti ir kitaip valdyti (CK 4.83 straipsnio 3dalis). Todėl teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė negatorinio ieškinio sąlygų, leidžiančių konstatuoti jo, kaip savininko teisių pažeidimą, įpareigojant atsakovą pašalinti jo įrengtą lietaus nuvedimo sistemą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas neteisingai nustatė tarp šalių kilusio ginčo esmę, nurodydamas, kad šioje byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Teismas, prieštaraudamas nurodytai išvadai, sprendime nurodė, kad byloje yra nustatyta, jog 2013 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovui ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise kiekvienam priklauso po ½ dalį žemės sklypo. Tai reiškia, kad žemės sklypą, plane pažymėtame raide „A“ ieškovas valdo ne bendrosios su atsakovu nuosavybės teise, bet kaip atidalyta iš šios nuosavybės, atskirą žemės sklypą, kuris jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Būtent šiame ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemė sklype atsakovas savavališkai, neturėdamas ieškovo sutikimo (pritarimo, leidimo), įrengė lietaus nevedimo kanalą, pertvarkydamas lietaus vandens nuotekų plyteles.
9.2. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog jis neįrodė antrosios privalomos įrodyti negatorinio ieškinio aplinkybės, tai yra, kad ieškovo teisės buvo pažeistos. Ieškovas teisminio nagrinėjimo metu aiškiai parodė, kad atsakovas, pertvarkydamas lietaus vandens nuotekų plyteles, be ieškovo žinios, pakeitė anksčiau buvusią lietaus nuvedimo sistemą, išardė ten buvusią ir ieškovo įrengtą bei sutvarkytą aikštelę. Be to, lietaus kanalą atsakovas įrengė, horizontaliai jį nuvedant į (duomenys neskelbtini)gatvę, ieškovo žemės sklypo dalyje, išardant minėtoje gatvėje įrengtą šaligatvį, tam taip pat neturint atitinkamo vietos savivaldos leidimo, o tai ateityje gali iššaukti reikalavimą ieškovui pašalinti neteisėtai įrengtą lietaus nuvedimo sistemą valstybinėje žemėje.
9.3. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis tik atsakovo duotais paaiškinimais ir atmesdamas ieškovo paaiškinimus, padarė išvadą, jog rengta namo lietaus vandens nutekėjimo sistema skirta viso namo stogo lietaus nuvedimui, priskirtina prie bendrojo naudojimo objektų, kuriuos bendrasavininkai privalo tinkamai prižiūrėti, remontuoti ir kitaip valdyti, o taip pat, kad poreikis pakeisti lietaus nuvedimo sistemą nuo šlaitinio stogo, kilo dėl to, kad už tvoros ESO darbuotojai pastatė elektros skydinę, kuri sudarė kliūtį lietaus vandens nutekėjimui. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad naujai pastatyta elektros skydinė sudarė kliūtį lietaus vandens nutekėjimui, priešingai, tokių kliūčių vandens nutekėjimui nebuvo ir sena vandens nutekėjimo sistema funkcionavo tinkamai, per ja tekėjo lietaus vanduo nuo namo stogo. Be to, ESO darbuotojai pastatė elektros skydinę už tvoros, kai ieškovo žemės sklype buvo įrengta sena lietaus nuvedimo sistema. Tai nesutrukdė jiems įrengti elektros skydinės, laikantis tokiems objektams įrengti nustatytų taisyklių ir reikalavimų.
9.4. Apelianto nuomone, teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, kurie akivaizdžiai prieštarauja atsakovo teiginiams dėl žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu „c“ priklausomybės. Žemės sklypo dalis plane pažymėta raide „c“ yra ieškovui priklausančiame žemės sklype, plane pažymėtame indeksu „A“. Byloje esančiuose išrašuose iš Nekilnojamojo turto registro nėra jokių duomenų apie tai, kad žemės sklypo dalis plane pažymėta raide „c“ tai bendrai ieškovo ir atsakovo valdoma teritorija ar dėl naudojimosi ją yra ieškovo ir atsakovo susitarimas.
Atsiliepimas
10. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendime ištirtos ir aprašytos aplinkybės, teisiniai argumentai buvo aiškus pagrindas konstatuoti, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas yra padaręs neteisėtus veiksmus dėl kurių pasireiškia ieškovo teises į nuosavybę ribojantys veiksniai, todėl jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo ieškiniui patenkinti nėra. Ieškovo teiginys, jog jis valdo atskirą žemės sklypą, kuris jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrįstumo. Ieškovas klaidingai aiškina bendraturčių (ieškovo ir atsakovo) 2013 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. 2-18482-535/2013) nustatytą naudojimosi daiktais, kurie yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai, tvarką. Toks bendraturčių naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas yra vadinamas bendraturčių realiųjų dalių nustatymu. Šios realiosios dalys - tai bendro turto dalys, kuriomis turi teisę naudotis bendraturčiai, kitaip tariant, yra nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. Šių dalių nustatymas užtikrina tik galimybę įgyvendinti vieną iš nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių - naudojimosi teisę. Tai visiškai nereiškia, kad ieškovas turi visiškai atskirą (atidalintą) asmeninės žemės nuosavybės teisę, kaip į atskirą daiktą, į jam priskirtą naudotis žemės sklypo dalį. Sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis dėl poreikio pakeisti lietaus nuvedimo sistemą. Atsakovas atliko lietaus nutekėjimo sistemos remonto darbus, bendraturčių žemės sklypo dalyje, kuri negali būti priskirta ieškovui, nes šios sklypo dalies (vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona) paskirtis – tarnauti pagrindiniam daiktui, t. y. gyvenamajam namui, užtikrinti gyvenamojo namo savininkų poreikių tenkinimą, kiemo įrengimų, komunikacinių tinklų ir kt. Atsakovas, atlikęs lietaus nuvedimo sistemos pertvarkymą savo lėšomis, siekė išsaugoti bendrasavininkių turtą bei namo komunikacinius įrenginius nuo žuvimo ar jų vertės pablogėjimo, kurios buvo būtinos ir protingos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.
12. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškinys dėl jo, kaip savininko teisių pažeidimo.
13. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, reikalaujančias visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti byloje pateiktus įrodymus. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą analizavo ir vertino ieškovo ir atsakovo žodinius ir rašytinius argumentus ir paaiškinimus, rašytinius įrodymus. Savo išvadas dėl ieškovo ieškinio reikalavimų teismas padarė įvertinęs įrodymų visumą. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistos CPK įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės.
14. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas įpareigoti atsakovą pašalinti pažeidimus: išmontuoti ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje neteisėtai įrengtą lietaus nuvedimo sistemą, t. y. lietaus latakus bei atkurti padėtį, buvusią iki pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas šių ieškovo reikalavimų netenkino, konstatuodamas, kad ieškovas neįrodė negatorinio ieškinio sąlygų, leidžiančių konstatuoti jo, kaip savininko teisių pažeidimą, perdarant įrengtą lietaus nuvedimo sistemą. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
15. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, vienu iš apeliacinio skundo argumentu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė tarp šalių kilusio ginčo esmę, teigdamas, jog šioje byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Pasak apelianto, žemės sklypą, plane pažymėtame raide „A“, jis valdo ne bendrosios su atsakovu nuosavybės teise, bet kaip atidalyta iš šios nuosavybės, atskirą žemės sklypą, kuris jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Nustatyta, kad ieškovui ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise kiekvienam priklauso po ½ dalį žemės sklypo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimu buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Taigi, šalys naudojasi žemės sklypu pagal teismo nustatytą naudojimosi tvarką: ieškovas naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėtame indeksu „A“ , o atsakovas – plane pažymėtu indeksu „B“. Pažymėtina, kad nustačius naudojimosi bendru turtu tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovui nėra suformuotas žemės sklypas kaip atskiras daiktas, kurį jis gali valdyti, disponuoti juo ir naudoti savo nuožiūra kaip asmenine nuosavybe, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčas kilo dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Apeliantas nurodė, kad nesutinka su teismo išvada, jog jis neįrodė antrosios privalomos įrodyti negatorinio ieškinio aplinkybės, t. y., kad ieškovo teisės buvo pažeistos. Pasak ieškovo, jis teisminio nagrinėjimo metu aiškiai parodė, kad atsakovas, pertvarkydamas lietaus vandens nuotekų plyteles, be ieškovo žinios, pakeitė anksčiau buvusią lietaus nuvedimo sistemą, išardė ten buvusią ir ieškovo įrengtą ir sutvarkytą aikštelę. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad jokios ieškovo teisės nebuvo pažeistos. Kaip nurodė atsakovas, poreikis pakeisti lietaus nuvedimo sistemą nuo šlaitinio stogo kilo dėl to, kad už tvoros ESO darbuotojai pastatė elektros skydinę, kuri sudarė kliūtį lietaus vandens nutekėjimui, todėl lietaus vanduo tekėdavo ant skydinės ir į rūsį, kuris yra bendraturčių bendro naudojimo patalpa. Atsakovas atlikęs lietaus nuvedimo sistemos pertvarkymus, apsaugojo komunikacinius tinklus (namo elektros skydinę) nuo žalingo šiems įrenginiams vandens poveikio. Atkreiptinas dėmesys, kad lietaus vandens nuotekų sistema ir anksčiau buvo įrengta toje pačioje žemės sklypo dalyje, o atsakovas tik iš dalies pakeitė jos kryptį nukreipdamas vandenį nuo skydinės. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įrengta namo lietaus vandens nutekėjimo sistema skirta viso namo stogo lietaus nuvedimui, priskirtina prie bendrojo naudojimo objektų, kuriuos bendrasavininkai privalo tinkamai prižiūrėti, remontuoti ir kitaip valdyti. Pastebėtina ir tai, kad ji sumontuota (pertvarkyta) itin tvarkingai.
17. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
18. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Atsakovas sumokėjo 350 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija pripažįsta šias bylinėjimosi išlaidas pagrįstomis ir priteisia jas iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
ieškovo J. N. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo J. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 350 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.