Kauno apylinkės teismo sprendimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė, sekretoriaujant Rasai Šaltienei, dalyvaujant ieškovei S. V., jos atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Andriui Baranauskui, nedalyvaujant atsakovo Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų atstovui bei institucijų teikiančių išvadą byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams, uždarame teismo posėdyje nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovės S. V. patikslintą ieškinį atsakovui Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namams, institucijos, teikiančios išvadą byloje Jonavos rajono, Utenos rajono ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriai, dėl motinystės nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jonavos rajono apylinkės teisme gautas patikslintas ieškovės S. V. ieškinys dėl motinystės nustatymo, kuriame prašoma nustatyti, kad ji yra dukters, gimusios (duomenys neskelbtini) d. 21.24 val., VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, motina (b. l. 23-24). Ieškovė nurodė, kad pastojo antrą kartą kai jai buvo 17 metų. Vaiko tėvas nežinojo ir dabar nežino jokių aplinkybių apie jos nėštumą ir gimdymą. Visą nėštumo laikotarpį planavo auginti vaiką ir tam rengėsi. Apie pastojimą savo šeimos nariams pasakė likus iki gimdymo 2 mėnesiams. Jos mama, su kuria gyvena, sutiko, kad ji gimdytų. Jos pirmasis vaikas gimė 2014 m. vasario 5 d. Ji vaiką augina, auginti padeda ir jos mama D. J. V.. Prieš gimdymą 2015 m. balandžio mėn., suprato, kad vaiką bus auginti labai sunku, tuo labiau vienai, todėl nenorėjo auginti antro vaiko. Apie tai pasakė mamai. Jo mama kreipėsi į Vilniaus krizinio nėštumo centrą. Vyko ir ji į šį centrą du kartus pas psichologę. Po paskutinės konsultacijos liko Vilniaus krizinio nėštumo centre. Iš krizinio nėštumo centro išvyko gimdyti į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių kliniką. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoje (duomenys neskelbtini) d. 21.24 val., pagimdė mergaitę, kurios ūgis 51 cm., svoris 2 800 g. Po dukros gimimo ant rankos buvo uždėta vaiko identifikavimo juostelė, kurios kopiją pateikia teismui. Šioje juostelėje nurodyti duomenys: S. V., 2015-05-21, 2800 g., 51 cm., kodas. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose 2015 m. gegužės 25 d., iki išvykimo dukra buvo paskiepyta. Iš Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos su gimusia mergaite ją paėmė Vilniaus krizinio nėštumo centro darbuotoja. Ši darbuotoja filmavo kaip ji aprengė dukrą. Ji buvo nusprendusi dukros neauginti. Krizinio centro darbuotoja įkalbinėjo ją auginti dukrą, tačiau negali nurodyti aplinkybių, kodėl tuo metu taip pasielgė ir nusprendė palikti dukrą Vaikų gyvybės langelyje. Būdama automobilyje ji parašė raštelį apie tai, kiek dukra svėrė gimusi, dukros vardą „Viltė“, nurodė, kad nevartoja alkoholio, narkotikų, nerūko, kad atlikti visi privalomi vaiko skiepijimai. Taip pat parašė, kad jai nėra galimybių auginti dukrą. Po to nunešė dukrą į Vaikų gyvybės langelį, esantį Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose adresu Žolyno g. 47, ir paliko. Šiuo metu jos dukra yra prižiūrima ir auginama globotojų. Vėliau ji suprato, kad pasielgė neteisingai. Nori pati auginti dukrą. Gyvena kartu su mama. Ji augina dukrą E. V., gim. (duomenys neskelbtini). Mano, kad abi jos dukros privalo augti kartu. Gyvena trijų kambarių bute. Ji gauna našlaitės pensiją 76 eurus, mirus tėvui. Taip pat gauna socialinę pašalpą 50 eurų ir vaiko išmoką 28,50 eurų. Mano, kad bet kokiu atveju, nežiūrint į jos pajamas ji turi teisę ir pareigą auginti savo vaikus. Supranta, kad tuo metu, kai pagimdė antrą dukrą, buvo labai pasimetusi, nesugebėjo priimti tinkamus sprendimus ir pasielgė labai neapgalvotai.

Teismo posėdžio metu ieškovė S. V. ir jos atstovė advokatė Virginija Bradulskienė palaikė patikslintą ieškinį jame nurodytais motyvais. Ieškovė atstovė atsižvelgdama į ekspertizės akte nurodytą išvadą prašė nustatyti, kad S. V. yra V. M. motina. Taip pat prašė nepriteisti iš atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atsižvelgiant į bylos specifiką.

Atsakovo Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Teisme 2015-11-10 gauta institucijos teikiančios išvadą - Jonavos rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, kurioje nurodyta, jog S. V. augina dukrą E. V., kurią pagimdė (Duomenys neskelbtini), būdama nepilnametė. Kol S. V. suėjo 18 metų, E. buvo nustatyta laikinoji globa, globėja paskiriant vaiko močiutę D. J.. Antroji ieškovės dukra V. V. gimė (duomenys neskelbtini), kai S. V. vis dar buvo nepilnametė. Skyriuje nėra gauta duomenų, kad S. V. netinkamai rūpinasi kartu gyvenančia dukra E, ji nėra įrašyta į Jonavos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Ieškovė nėra teista, nėra bausta administracine tvarka. Remiantis VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro pateikta informacija, S. V. Jonavos psichikos sveikatos centre dėl psichikos ar priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė, priežiūroje neįrašyta. S. V. su mama D. J. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Trijų kambarių butas daugiabučiame name nuosavybės teise priklauso D. J.. Butas yra techniškai tvarkingas, su visais patogumais, įsiskolinimų už komunalines būsto paslaugas nėra. Skyriaus specialistai lankėsi D. J. priklausančiame bute ir nustatė, kad šiame bute yra sudarytos tinkamos ir saugios sąlygos vaiko gyvenimui, visapusiškam poreikių tenkinimui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad S. V. turi kūdikiui reikiamų baldų, drabužių, žaislų, kūdikio priežiūros priemonių. D. J. sutinka, kad jos dukra S. V. su kartu gyvenančia dukra E. V. ir antrąja dukra V gyventų jai priklausančiame bute. Kadangi S. V. mokosi (duomenys neskelbtini) švietimo centre, D. J. padeda prižiūrėti anūkę E. V. (reg. Nr. GD-4914).

Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje - Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas palaikė savo išvadą ir neprieštaravo, kad būtų patenkintas ieškovės patikslintas ieškinys.

Teisme 2015-11-13 gauta institucijos teikiančios išvadą byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, kurioje nurodyta, kad Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų „Gyvybės langelyje“ 2015-05-25 buvo palikta moteriškos lyties naujagimė. Mergaitės gimimą užregistravo Skyriaus specialistai, mergaitei suteiktas vardas ir pavardė V. M.. Apie rastą kūdikį buvo pranešta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės ir darbo ministerijos. Skyrius buvo informuotas, kad naujagimė pasiūlyta globoti, kol bus galima įvaikinti, A ir E. G. šeimai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini)

. Sutuoktiniams sutikus laikinai globoti V. M., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-06-11 įsakymu Nr. 30-2197 buvo nustatyta laikinoji globa. Institucija pažymi, kad vienas iš esminių vaiko teisių principų yra teisė žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kitą. Vaiko kilmės nustatymas yra itin reikšmingas, nes būtent kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi, bendrauti su jais. Tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą auginti, prižiūrėti, auklėti, ugdyti vaiką ir kt. Mano, kad šioje byloje būtina DNR ekspertizė, kuri patvirtins arba nepatvirtins, kad vaikas biologiniu požiūriu yra ieškovės (reg. Nr. GD-4950).

Institucijos teikiančios išvadą byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko. Prašymų negauta. Byla išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teisme 2015-12-22 gauta institucijos teikiančios išvadą byloje - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą, kurioje nurodyta, kad Utenos rajono gyventojai A ir E. G. 2014-08-14 baigė Bendrąją įtėvių ir globėjų (rūpintojų) rengimo programą (GIMK) ir gavo teigiamą išvadą, kad gali įsivaikinti mergaitę iki 1 metų amžiaus. 2014-08-26 jie gavo Utenos rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus sprendimą dėl asmens tinkamumo skirti vaiko globėju, įtėviu. 2014-08-26 buvo gautas abiejų sutuoktinių prašymas įrašyti jų šeimą į LR piliečių, norinčių įvaikinti vaiką, sąrašą. 2014-09-23 buvo gautas pranešimas iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, kad A. ir E. G. šeima yra įrašyta į LR piliečių, norinčių įvaikinti vaiką, sąrašą. 2015-06-02 Utenos rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius gavo informaciją apie Vilniuje „Gyvybės langelyje" paliktą vaiką V. M., bei siūlymą A ir E. G. šeimai susipažinti ir laikinai ją globoti, kol bus galima įsivaikinti. Abu sutuoktiniai sutiko vaiką laikinai globoti savo šeimoje. 2015-06-11 A ir E. G. buvo paskirti laikinaisiais V. M. globėjais. Jie šį vaiką laikinai globoja ir dabar. Mergaitei yra sudarytos geros buitinės - moralines gyvenimo sąlygos Ja yra tinkamai rūpinamasi. Lietuvos Respublikos CK 3.148 str. nurodyta, kad pagrindas motinystei nustatyti yra moksliniai įrodymai. Todėl mano, kad šioje byloje reikalinga skirti genominę ekspertizę, kuri butu pagrindas nustatyti vaiko kilmę iš motinos (reg. Nr. GD-5516).

Institucijos teikiančios išvadą byloje - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko. Gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. J. paaiškino, kad ieškovė yra jos dukra. Nurodė, kad ji ir jos dukra nori susigrąžinti mergaitę. Ji iš pradžių net nežinojo, kad dukra laukiasi. Sužinojo, kai dukros nėštumas buvo apie 32 savaites. Dukra labai išgyveno, sakė vaiko neaugins. Ji kalbėjosi su dukra, įkalbinėjo auginti kūdikį, pažadėjo jai padėti, tačiau S. buvo nusistačiusi neauginti vaiko. Ji kreipėsi į Vilniaus krizinio nėštumo centrą. Centre psichologė bendravo ir su S, ir su ja. Kalbant su psichologe dukra buvo prieš vaiko auginimą. Po gimdymo ji nuvyko į ligoninę aplankyti dukrą. Buvo atvykusi ir krizių centro atstovė, bendravo su S, įkalbinėjo nepalikti kūdikio, tačiau S paliko kūdikį gyvybės langelyje. Šiuo metu jos dukra apsisprendusi ir nori auginti mergaitę pati. Nori, kad ji augtu kartu su sese. Mano, kad sugebės S. auginti du vaikus. S. padės jos vyresnė 22 metų sesuo. S rūpinasi pirmąja mergaite, skaito jai knygeles, būna kartu lauke. Ekspertizės atlikimo metu matė mergaitę, kalbinant mergaitė šypsojosi. Bendravo su globėjais, globėjai nori pasilikti mergaitę. Ji nori, kad mergaitė augtų jų namuose.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Įvertinus ieškovės, jos atstovės, liudytojos paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyrių išvadas ir paaiškinimus bei ištyrus rašytinius įrodymus nustatyta, kad VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikose 2015-05-21 S. V., gim. (duomenys neskelbtini) pagimdė moteriškos lyties kūdikį (b. l. 6). Naujagimiui buvo atlikti skiepai (b. l. 12-13). Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos pateikta išvada nustatyta, kad S. V. yra V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) motina su 99,999997 % tikimybe (b. l. 88-89).

Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus ir tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.). Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje, kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės.

Be ieškovės, liudytojos D. J. nurodytų aplinkybių, aplinkybę, kad V. M., gim. (duomenys neskelbtini), mama yra ieškovė S. V., taip pat patvirtina medicininių tyrimų duomenys (b. l. 88-89). Ginčo byloje dėl V. M. motinystės, nėra, todėl esant tokioms aplinkybėms teismas laiko įrodyta, kad ieškovė S. V. yra V. M., gim. (duomenys neskelbtini), mama (CPK 187 str., 268 str. 5 d., CK 3.146 – 3.148 str.).

Remiantis Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-09-01 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. TP-2-(2.2.)-15-T-3137-3622, ieškovė S. V. yra visiškai atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Jeigu ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pateikdama ieškinį valstybei ji būtų turėjusi sumokėti 41 Eur žyminio mokesčio ieškinio dalyje dėl motinystės nustatymo (CPK 80 str. 1 d. 2 p.; 82 str.).

Valstybės išlaidas šioje civilinėje byloje taip pat sudaro 8.00 Eur pašto siuntimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Teisme pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma nustatyta, kad valstybės išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 182,75 Eur.

Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas, atsakovas privalėtų atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei (CPK 96 str. 1 d.). Tačiau teismas atsižvelgia į priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tai yra į tai, jog dėl to, kad ieškovės S. V. dukra buvo palikta Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų Gyvybės langelyje yra kalta pati ieškovė, o ne atsakovas. Todėl atsižvelgiant į bylos sfecifiką, ginčo esmę, bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovo Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), todėl visos bylinėjimosi išlaidos, tiek žyminis mokestis, tiek antrinės teisinės pagalbos, tiek pašto išlaidos, paliekamos valstybei, kadangi ieškovė S. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad ieškovė S. V., gim. (duomenys neskelbtini), (a. k. (duomenys neskelbtini) yra V. M., gim. (duomenys neskelbtini), (a. k. (duomenys neskelbtini) mama.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Jonavos rajono apylinkės teismą.