Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. 2016 m. spalio 10 d., apie 11.00 val., Šiauliuose, ties Aido g. 31 namu, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 0,82 promilių girtumas, ir išvažinėdamas iš kiemo neįsitikino eismo saugumu, nepaliko saugaus atstumo iš šono ir atsitrenkė į gatvėje stovėjusį automobilį. Apgadintos abi transporto priemonės. Iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Teisme G. S. prisipažino, jog išvažinėdamas užkliudė ir apgadino kitą automobilį, parodė, kad gyvena Dainų gatvėje, mama Vytauto. Mamai galvoje rastas auglys. Įvykio išvakarėse su žmona ir jos seserimi vartojo alkoholinius gėrimus. Trise išgėrė 0,5 litro degtinės. 2016-10-10 sulaukė skambučio iš blogai pasijutusios mamos. Kadangi jautėsi gerai, todėl iškart pas ją išvažiavo, su jam priklausančiu automobiliu „Peugeot“. Išvažiuodamas iš kiemo, kliudė ant gatvės stovintį baltos spalvos automobilį. Eismo įvykį padarė todėl, kad visa gatvė buvo užstatyta transporto priemonėmis. Buvo blogas matomumas ir mažas tarpas tarp jo automobilio ir stovėjusio. Pravažiuodamas, pro stovintį automobilį, dešinės pusės, priekiniu bamperiu jį kliudė. Pajutęs smūgį, išlipo ir paliko raštelį, su savo telefono numeriu, ir nuvažiavo, nes labai skubėjo. Sulaukęs policijos pareigūnų skambučio, iškart grįžo į eismo įvykio vietą. Greitosios medicinos pagalbos nekvietė, nes mama nebūtų galėjusi atidaryti durų. Nuvykęs išplovė mamai skrandį, kadangi ji pamiršusi išgeria per didelį kiekį vaistų. Ne kartą važiavo jai plauti skrandžio. Pripažįsta, kad neblaivus vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį. Gailisi dėl tokių savo veiksmų. Po eismo įvykio alkoholio jis nevartojo.

Nukentėjusysis S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-10-10 važiuodamas pro šalį su kitu automobiliu, pastebėjo, kad apgadintas jam priklausantis automobilis „VW LT 35“. Apžiūrėjus, matėsi, kad jis apgadintas neseniai. Apėjęs aplink mikroautobusą pastebėjo už valytuvo užkištą lapelį su telefono numeriu, kuriuo reikia paskambinti. Jis paskambino tuo numeriu ir su vyrišku susitarė dėl eismo įvykio deklaracijos pildymo. Neatsimena, ar kalbant su tuo vyriškiu, jis sakė, kad buvo policijoje. Kalbėdamas nepajuto, kad asmuo neblaivus. Po to iškart paskambino iš policijos ir pranešė, kad reikia atvykti į policijos komisariatą dėl eismo įvykio. Nuvykus į komisariatą, eismo įvykį sukėlęs asmuo jau ten buvo. Negali pasakyti, kas apie eismo įvykį pranešė policijai. Jo automobiliui buvo apgadintas dešinės pusės stumdomos durys, slenkstis ir sparnas. Iki šiol automobilis nesutvarkytas. Gali teismui pateikti, rastą už valytuvo, lapelį.

Liudytojas E. J. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas anoniminis pranešimas apie tai, kad „Peugeot“ automobilis apgadino mikroautobusą. Nurodytas „Peugeot“ automobilio valstybinis numeris. Per duomenų bazę nustatė automobilio savininką. Su juo susisiekus, pastarasis paaiškino, kad padarė eismo įvykį. Labai skubėjo, todėl paliko užkištą lapelį, apgadinto automobilio savininkui. Nuvykus į eismo įvykio vietą, rado joje pažeidėją. Įvykio vietoje raštelio nerado, atvykus jo nesimatė. Nors pažeidėjas savo paaiškinime nurodė, kad paliko lapelį. Vyriškis kaltę pripažino. Patikrinus girtumą, nustatė, kad asmuo vairavo būdamas neblaivus. Apžiūrėjo abi transporto priemones, nufotografavo, surinko medžiagą. Nukentėjusysis komisariate lapelio nepateikė. Tik minėjo, kad pastebėjo apgadinimus pravažiuodamas. Tvirtina savo tarnybinį pranešimą, teismas gali juo remtis.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (5, 6, 7 b. l.), S. S. ir G. S. paaiškinimais (8, 9 b. l.), Šiaulių apskrities VPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais (10, 11, 12 b. l.), asmens blaivumo testo duomenimis, iš kurių matyti, kad 2016-10-10 12.15 val., G. S. buvo nustatytas 0,82 promilių girtumas (13 b. l.), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (14 b. l.), transporto priemonių techninės apžiūros aktais (15, 16 b. l.), fotonuotraukomis (17-18 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinės teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (21-22 b. l.).

ATPK 127 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kai šios pasekmės neblaivaus vairuotojo priežastiniame ryšyje. Pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia. Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto, bei ši žala buvo padaryta neblaivaus vairuotojo. Iš byloje esančių duomenų konstatuotina, kad buvo apgadintas nukentėjusiojo S. S. automobilis „VW LT 35“. Atlikus transporto priemonių technines apžiūras nustatyta, kad ant automobilių esantys apgadinimų aukščiai sutampa, pėdsakų (dažų) likučiai atitinka. Esanti įrodymų visuma neginčijamai leidžia teigti, kad G. S. neblaivus vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) apgadino kitą automobilį – VW LT 35, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį.

G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybė sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 32 str.), todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į asmenybę, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti jam paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą minimalaus dydžio piniginę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis 2016-10-10 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad G. S. 2016 m. spalio 10 d., apie 11.00 val., Šiauliuose, ties Aido g. 31 namu, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 0,82 promilių girtumas, ir išvažinėdamas iš namo kiemo neįsitikino eismo saugumu, nepaliko saugaus atstumo iš šono ir atsitrenkė į gatvėje stovėjusį automobilį VW LT 35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį nukentėjusiajam S. S., tuo apgadinant abu automobilius, bei iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 straipsnį atsirasti būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

G. S. aiškindamas įvykio aplinkybes teisme nurodė, kad sulaukęs skambučio iš blogai pasijutusios, sergančios, mamos skubėjo. Padaręs eismo įvykį, užkišo mikroautobusui už lango savo telefono numerį ir nuvažiavo. Gavęs pranešimą iš policijos, nedelsiant atvažiavo į autoįvykio vietą. Tikslo pasišalinti, nepaliekant duomenų apie save, neturėjo. Suprato, kad apgadino svetimą turtą, bei šias pasekmes pripažįsta. Jos atsirado jo veiksmų įtakoje. Tačiau tikslo išvengti atsakomybės neturėjo. Priešingu atveju, savo duomenų įvykio vietoje nebūtų palikęs.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes G. S. motyvas pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes skubėjo pas sergančią mamą, nėra laikytina svarbia ir pateisinančia priežastimi, nes tai nepatvirtino jokiais dokumentais, be to dėl sergančios mamos tą dieną nesikreipė į gydytojus, taip pat nekvietė greitosios pagalbos. Eismo įvykio metu pažeidėjas buvo neblaivus ir eksploatuoti transporto priemonės jis iš viso negalėjo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo akivaizdžiai suvokė padaręs eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino sąmoningai, tyčia siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ar ją sušvelninti. Nors ir nurodė, kad paliko raštelį su telefono numeriu, tačiau jam niekas netrukdė nesulaukus automobilio savininko apie eismo įvykį pranešti policijai, nurodant, kad dėl svarbių priežasčių turi pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Aplinkybę, kad G. S. paliko užkištą raštelį su telefonu numeriu, patvirtina tik jo paties ir nukentėjusiojo teisme duoti parodymai. Tačiau apie tokį raštelį nukentėjusysis nieko neužsiminė duodamas paaiškinimą iškart po eismo įvykio, kuriame jis nurodė, kad apie eismo įvykį jis sužinojo iš jam paskambinusio policijos pareigūno (9 b. l.). Duomenų apie įvykio vietoje paliktą raštelį nebuvo užfiksuota ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Šitos aplinkybės nepatvirtino ir teisme apklausas policijos pareigūnas. Todėl aplinkybė dėl palikto raštelio teismo yra vertinama, kaip siekis išvengti atsakomybės.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes G. S. inkriminuota veika atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir kvalifikuota teisingai. Visapusiškai ir objektyviai įvertinus pažeidėjo asmenybę, byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti G. S. paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą minimalaus dydžio piniginę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.

Už atskirus teisės pažeidimus paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos pagal ATPK 33 straipsnio taisykles, taikant nuobaudų apėmimo principą, kai galutinė administracinė nuobauda pažeidėjui skiriama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, 127 straipsnio 3 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 281 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį skirti administracinę nuobaudą – 1158,00 € (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį skirti administracinę nuobaudą – 868,00 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir G. S. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 1158,00 € (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.