Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Today's tendencies“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Today's tendencies“ (pradinio ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Imperita“ teisių perėmėjo) ieškinį atsakovams Vokietijos įmonei Atlas Maschinen GmbH, Estijos įmonei Atlas Holding OÜ ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Atlas Machines“ dėl sutarčių nutraukimo ir sumokėtų pinigų grąžinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių banko lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“ ir P. G. A..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pradinis ieškovas BUAB „Imperita“ 2013 m. liepos 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido UAB „Today‘s tendencies“, o ši įmonė perėmė 1 792 809,52 Lt reikalavimo, pareikšto nagrinėjamoje byloje, teisę. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pradinį ieškovą BUAB „Imperita“ pakeitė jo teisių perėmėju UAB „Today‘s tendencies“.

Atsakovas BUAB „Atlas Machines“ veiklą pabaigė dėl bankroto ir išregistruotas iš juridinių asmenų registro.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Byloje nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo 11 d. UAB „Imperita“ su pardavėju Estijos įmone Atlas Holding OÜ sudarė sutartį Nr. 06/04, pagal kurią pardavėjas išnuomojo-pardavė ekskavatorių TEREX 225LC, identifikacijos Nr. 225C301311 (1 t., 18-22 b. l.). 2007 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. K-6-96509 šį ekskavatorių iš UAB „Imperita“ nupirko lizingo bendrovė UAB „Šiaulių banko lizingas“ (1 t., 23-24 b. l.), kurį pagal 2007 m. sausio 17 d. finansinio lizingo sutartį Nr. K-6-96509 ir kilnojamojo turto priėmimo-perdavimo aktą perdavė valdyti, naudoti ir saugoti UAB „Imperita“ (3 t., 173-177, 178, 179-180 b. l.). UAB „Šiaulių banko lizingas“ 2010 m. rugsėjo 17 d. raštu nuo 2010 m. rugsėjo 28 d. vienašališkai nutraukė su UAB „Imperita“ sudarytą finansinio lizingo sutartį Nr. K-6-96509 (3 t., 181 b. l.). 2010 m. lapkričio 18 d. turto priėmimo-perdavimo aktu ekskavatorius TEREX 225LC (identifikacijos Nr. 225C301311) grąžintas lizingo bendrovei (3 t., 183 b. l.). UAB „Šiaulių banko lizingas“ 2010 m. gruodžio 21 d. ekskavatorių pardavė pirkėjui UAB „Vaidva“ (3 t., 184, 185 b. l.).

2006 m. spalio 18 d. UAB „Imperita“ su pardavėju Estijos įmone Atlas Holding OÜ sudarė sutartį Nr. 06/06, pagal kurią pardavėjas išnuomojo-pardavė ekskavatorių TEREX 225LC, identifikacijos Nr.225C301360 (1 t. 25-26, 27-29 b. l.). 2007 m. vasario 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. LT046333/PPS šį ekskavatorių iš UAB „Imperita“ nupirko lizingo bendrovė UAB „Swedbank lizingas“ (1 t., 30-31 b. l.) ir tos pačios dienos lizingo sutarties Nr. LT046333 pagrindu ekskavatorių valdyti ir naudotis perdavė UAB „Imperita“ (5 t., 7-11 b. l.). 2007 m. balandžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. LT049799/PPS UAB „Swedbank lizingas“ iš UAB „Atlas Machines“ įsigijo ekskavatorių TEREX 225LC, kurio serijinis Nr. 225C301393 (1 t., 32-33 b. l.). Šį ekskavatorių lizingo davėjas 2007 m. balandžio 5 d. lizingo sutartimi Nr. LT049799 perdavė valdyti ir naudotis UAB „Imperita“ (1 t., 34 b. l., 5 t., 12-14 b. l.). 2007 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. LT058413/PPS UAB „Swedbank lizingas“ iš UAB „Atlas Machines“ įsigijo ekskavatorių TEREX 225LC, kurio serijinis Nr. 225C301355 (1 t., 35-36 b. l.). Šį ekskavatorių 2007 m. rugpjūčio 16 d. lizingo sutartimi Nr. LT058413 ir 2007 m. rugpjūčio 30 d. turto priėmimo-perdavimo aktu perdavė valdyti ir naudotis UAB „Imperita“ (1 t., 37 b. l., 5 t., 26 b. l.). UAB „Atlas Machines“ 2007 m. rugpjūčio 16 d. visiems keturiems ekskavatoriams suteikė 5 metų arba 6000 motovalandų garantiją, kuri taikoma tiek pirkėjui UAB „Hansa lizingas“, tiek naudotojui UAB „Imperita“ (1 t., 40 b.l.).

UAB „Swedbank lizingas“ nuo 2010 m. kovo 29 d. vienašališkai nutraukė su UAB „Imperita“ sudarytas lizingo sutartis Nr. LT046333, Nr. LT049799 ir Nr. LT058413, pareikalavo grąžinti pagal jas perduotus valdyti ir naudotis tris ekskavatorius TEREX 225LC (identifikaciniai numeriai: 225C301360, 225C301393, 225C301355), atšaukė visų lizingo bendrovės išduotų įgaliojimų, sutikimų, leidimų, susijusių su šio turto naudojimu, valdymu ir pan. galiojimą (5 t., 28 b. l.). UAB „Swedbank lizingas“ šiuos ekskavatorius 2010 m. gruodžio 20 d. iš UAB „Imperita“ atsiėmė (5 t., 31-32 b. l.). Visi trys ekskavatoriai, 2011 m. kovo 31 d. naujai sudarytų lizingo sutarčių pagrindu buvo perduoti valdyti ir naudotis UAB „Trantera“ (5 t., 5 b. l.).

Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi UAB „Imperita“ iškelta bankroto byla (5 t., 71-73 b. l.). Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi 2013 m. liepos 12 d. BUAB „Imperita“ perleido reikalavimo teises į visas byloje reikalaujamas sumas naujam kreditoriui UAB „Today‘s tendencies“, todėl Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pradinis ieškovas BUAB „Imperita“ buvo pakeistas nauju ieškovu UAB „Today‘s tendencies“ (5 t., 49-50, 55-56 b. l.).

UAB „Rektecha“ pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2007-2009 metais buvo atliekamas keturių ekskavatorių garantinis remontas (1 t., 41-42 b. l.). UAB „Imperita“ 2010 m. rugsėjo 16 d. pateikė gamintojui Atlas Maschinen GmbH pretenziją, kurioje nurodė, kad nuo 2007 m. prasidėjo ekskavatorių garantiniai remontai, kurie atliekami dėl nekokybiškų dalių, o gedimų gausa leidžia spręsti, kad ekskavatorių pagaminimo ir juose sumontuotų dalių kokybė neatitinka deklaruojamos. Prašė pašalinti atsiradusius gedimus arba įgalioti savo atstovus nutraukti sutartis ir grąžinti sumokėtus pinigus (1 t., 43-44 b. l.). Vilniaus Gedimino technikos universiteto Suvirinimo ir medžiagotyros problemų instituto atliktoje ekskavatoriaus TEREX pasukimo mechanizmo suirusių krumpliaračių tyrimo išvadose nurodyta, kad krumpliaračių intensyvus dilimas bei krumpliaračių poros parametrų neatitikimas gali vykti dėl nekokybiškos krumpliaračių poros gamybos; kad krumpliaračiai suiro dėl netinkamo terminio apdirbimo ir dėl didinančio darbinius įtempimus krumpliaračių sukibimo (1 t. 45-49 b. l.). UAB „Auto ekspertas“ 2011 m. vasario 17 d. techninės ekspertizės akte nurodyta, kad ekskavatorių TEREX kabinos posūkio mechanizmo krumpliaratinės pavaros greitą dilimą sąlygoja nekokybiškai gamykloje pagaminti reduktorių varantieji krumpliaračiai, varomojo žiedo krumpliai ir posūkio mechanizmo besitrinantys žiedų paviršiai (1 t., 50-57 b. l).

Ieškovas BUAB „Imperita“ kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti jo su pardavėju Estijos įmone Atlas Holding OÜ bei lizingo bendrovės UAB „Swedbank lizingas“ su pardavėju UAB „Atlas Machines“ sudarytas ekskavatorių pirkimo–pardavimo sutartis bei grąžinti sumokėtus pinigus. Pažymėtina, kad 2006 m. rugsėjo 11 d. ir 2006 m. spalio 18 d. kontraktus dėl ekskavatorių nuomos–pirkimo sudarė pats ieškovas, kitas dvi sutartis – 2007 m. balandžio 5 d. ir 2007 m. rugpjūčio 16 d. su UAB „Atlas Maschines“ sudarė UAB „Swedbank lizingas“. Vėliau pagal pirmuosius du kontraktus įsigytus daiktus ieškovas pardavė AB „Šiaulių banko lizingas“ ir UAB „Swedbank lizingas“, su kuriais ieškovas sudarė lizingo sutartis ir ekskavatorius valdė ir naudojo lizingo sutarčių pagrindu.

Atsakovas BUAB „Atlas Maschines“ 2013 m. rugsėjo 20 d. išregistruotas iš juridinių asmenų registro jį likvidavus ir pripažinus pasibaigusiu.

Pagal CK 6.567 straipsnio 1 dalį, lizingo (finansinės nuomos) sutartimi viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti, jeigu sutartis nenustato kitaip. Lizingo sandorio esmė yra ta, kad lizingo davėjas, kuris lizingo sutarties sudarymo momentu nėra daikto (šios sutarties dalyko) savininkas, vykdydamas lizingo sutartimi prisiimtas prievoles, turi šį daiktą įsigyti iš trečiojo asmens, todėl privalo su juo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį dėl lizingo dalyko įsigijimo. Tokios pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo specifika yra ta, kad lizingo davėjo įgytas turtas perduodamas tiesiogiai lizingo gavėjui. CK 6.573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lizingo gavėjas turi visas CK šeštojoje knygoje nustatytas pirkėjo teises dėl daikto kokybės, komplektiškumo, perdavimo terminų, o gavęs lizingo davėjo sutikimą, ir teisę nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Tai reiškia, kad lizingo gavėjas turi visas bendrąsias pirkėjo teises pardavėjo atžvilgiu, tarp jų ir nustatytas CK 6.334 straipsnyje – kai nupirktas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrieji netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo civilinių teisių gynimo būdai (pakeisti daiktą, sumažinti jo kainą, pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti to išlaidas, grąžinti kainą ir atsisakyti sutarties). Ieškovas kaip savo pažeistų teisių gynimo būdą pasirinko CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą pirkėjo teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje sutarties šaliai taip pat įtvirtinta teisė nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

CK 6.573 straipsnio 1 dalyje įtvirtina lizingo gavėjo teisė pretenzijas dėl daikto kokybės reikšti tiesiogiai pardavėjui yra susijusi su lizingo sutarties specifika – nors lizingo davėjas yra lizingo objekto pirkėjas, tačiau daikto valdytojas, naudojas ir labiausiai suinteresuotas daikto tinkama kokybe ir naudojimu pagal paskirtį yra lizingo gavėjas. Taigi minėta norma skirta lizingo gavėjui lengvesniu būdu ginti savo pažeistas teises, jei pagal lizingo sutartį jam perduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, pasirinko netinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą. Teismas padarė teisingą išvadą, kad lizingo gavėjas neturi teisės nutraukti pirkimo–pardavimo sutarties be lizingo davėjo sutikimo, ir nustatė, kad byloje nėra įrodymų, jog toks sutikimas buvo duotas. Teisėjų kolegijos nuomone, negalima sutikti su apelianto teiginiais, kad toks sutikimas yra akivaizdus iš AB „Swedbank lizingas“ atsiliepimo į ieškinį, kuriame nurodyta ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Šiai bylai svarbi aplinkybė yra ta, kad lizingo sutartys, kurių pagrindu ieškovas valdė ir naudojo ekskavatorius, yra nutrauktos ieškovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų mokėti lizingo įmokas. UAB „Šiaulių banko lizingas“ su ieškovu sudarytą lizingo sutartį nutraukė 2010 m. rugsėjo 28 d., o UAB „Swedbank lizingas“ tris lizingo sutartis nutraukė nuo 2010 m. kovo 29 d. Daiktai lizingo bendrovėms buvo grąžinti turto priėmimo-perdavimo aktais ir šiuo metu yra perduoti pirkimo–pardavimo ir lizingo sutarčių pagrindu kitiems asmenims. Nuo lizingo sutarčių nutraukimo, ieškovas neteko lizingo gavėjo statuso, teisės valdyti ir naudotis lizingo objektu ir kartu galimybės pasinaudoti išimtinai lizingo gavėjui CK 6.573 straipsnyje suteiktomis teisėmis.

Tai, kad nebūdamas lizingo gavėju (lizingo teisiniams santykiams pasibaigus dėl sutarties nutraukimo), ieškovas neturi galimybės savo pažeistų teisių ginti vienu iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų, patvirtina ir ta aplinkybė, kad tenkinus tokį ieškovo reikalavimą, jis negalėtų būtų realiai įgyvendintas ieškovui nedisponuojant lizingo sutarties objektu. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Ieškovas, prašydamas taikyti restituciją, pats neturėtų realios galimybės grąžinti iš pardavėjo gautų ekskavatorių, kadangi jų neturi, o reikalavimas grąžinti sumokėtas įmokas taip pat negalėtų būti tenkinamas, kadangi prekių kainą pardavėjui už ieškovą sumokėjo lizingo bendrovės. Pažymėtina, kad lizingo sutarys su ieškovu buvo nutrauktos būtent todėl, kad jis tinkamai nevykdė savo įsipareigojimo mokėti lizingo įmokas. Svarbu ir tai, kad iki lizingo sutarčių nutraukimo ieškovas nereiškė pretenzijų daikto pardavėjams ar gamintojui dėl netinkamos perduotų daiktų kokybės. Tokios pretenzijos pateiktos tik po lizingo sutarčių nutraukimo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas turi teisę reikšti reikalavimus nutraukti 2006 m. rugsėjo 11 d. ir 2006 m. spalio 18 d. kontraktus, sudarytus su pardavėju Estijos įmone Atlas Holding OÜ, tačiau šį ieškovo reikalavimą atmetė, konstatavęs, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas, nes negalėtų būti įgyvendinamas, t. y. taikant restituciją ieškovas negalėtų grąžinti pardavėjui pagal prašomus nutraukti kontraktus perduotų ekskavatorių.

Nors dviejų iš ieškovo prašomų nutraukti sutarčių pirkėju buvo pats ieškovas, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirkėjo statusą ir CK 6.334 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pirkėjo teises ieškovas prarado ekskavatorius pardavęs lizingo bendrovėms ir su jomis sudaręs lizingo sutartis, įgijo lizingo gavėjo teisinį statusą ir jau aukščiau aptartas lizingo gavėjo teises ir pareigas. Byloje nėra duomenų apie ekskavatorių netinkamą kokybę jų pardavimo lizingo bendrovėms metu ar apie tai, kad dėl netinkamos daiktų kokybės ekskavatoriai lizingo bendrovėms parduoti už mažesnę kainą. Dėl šių priežasčių negalima daryti išvados, kad ieškovą (pirkėją) ir Estijos įmonę Atlas Holding OÜ (pardavėją) siejant pirkimo–pardavimo santykiams, t. y. daiktus pagal šią sutartį valdant ieškovui, atsirado teisinės prielaidos ieškovui pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo civilinių teisių gynimo būdais. Kaip 2006 metais sudarytų kontraktų šalis – pirkėjas, ieškovas negali pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta teise atsisakyti sutarties ir pareikalauti grąžinti sumokėtus pinigus, kadangi nedisponuoja pirkimo –pardavimo sutarties dalyku. Ieškovas, nebūdamas nei lizingo gavėju nei pirkėju, negali įgyvendinti šiems specialiems subjektams suteiktų teisminės gynybos būdų.

Pažymėtina, kad parduotam daiktui suteikta garantija nėra siejama su jį įsigijusiu asmeniu, ji susieta su parduotu daiktu, todėl esant netinkamos kokybės daiktui, gamintojo ar pardavėjo suteikta garantija gali pasinaudoti kitas daikto savininkas.

Apeliantas neteisus, kad teismas savo iniciatyva turėjo parinkti kitą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pirkėjo teisių gynimo būdą ir atitinkamai sumažinti pirkimo kainą. Ieškovas teisingai nurodo, kad ieškinio nagrinėjimo ribas nustato ieškinio dalykas bei faktinis ieškinio pagrindas, o teismo prerogatyva yra ginčui pritaikyti atitinkamas teisės normas. Ieškinyje ieškovas aiškiai nurodė savo reikalavimą – prašė nutraukti su pardavėjais sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis ir grąžinti sumokėtus pinigus, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti dėl ekskavatorių pirkimo kainos sumažinimo, kadangi toks reikalavimas nebuvo pareikštas. Teismas, įvertinęs ieškovo ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, taikė teisės normas, atitinkančias ieškinyje išdėstytą faktinį pagrindą. Pirmosios instancijos teismas neturėjo savo iniciatyva keisti ieškinio reikalavimo ir parinkti kitą ieškovo teisių gynimo būdą, kadangi civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia šalims teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.).

Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Sprendžiant tarp bylos šalių kilusį ginčą, tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2008). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas siekia pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte pirkėjui suteiktu jo pažeistų teisių gynimo būdu arba CK 6.217 straipsnio 1 dalimi, ir pagal faktines ginčo aplinkybes pagrįstai sprendė, kad ieškovas pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą. Teismas atsižvelgė į tai, kad tenkinus tokį ieškovo reikalavimą, turėtu būti taikoma restitucija, pardavėjas turėtų grąžinti pirkėjui sumokėtą kainą, o pirkėjas turėtų grąžinti pardavėjui neatitinkantį kokybės daiktą. Nagrinėjamu atveju ieškovas neturėtų galimybės grąžinti pirkimo–pardavimo sutarties objekto, kadangi jo nevaldo ir juo nesinaudoja. Be to, jis neturi teisės į visą sutarties kainą, kadangi daiktą įsigijo ir jo kainą mokėjo ne ieškovas, o lizingo bendrovės.

Nors ieškovas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl dažnai pasikartojančių ekskavatorių gedimų ir dėl nuolatinių ekskavatorių prastovų patyrė didelių finansinių nuostolių, tačiau jų dydžio neįrodinėjo.

Tai, kad apeliaciniu skundu ieškovas pakeitė ieškinio reikalavimus ir neprašo nutraukti pirkimo–pardavimo sutarčių bei sumažino iš atsakovų prašomą priteisti sumą, pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškovo netinkamai pasirinkto jo pažeistų teisių gynimo būdo, nepaneigia. Tenkinti apeliacinio skundo reikalavimo nenutraukus pirkimo–pardavimo sutarčių nėra teisinio pagrindo, o kaip jau minėta, toks ieškovo reikalavimas pripažintas nepagrįstu.

Iš atsakovų prašomas grąžinti ekskavatorių pirkimo–pardavimo kainos sumas ieškovas apeliaciniu skundu sumažino ta dalimi, už kokią kainą lizingo bendrovės, su ieškovu nutraukusios lizingo sutartis, pardavė ekskavatorius kitiems asmenims. Apeliaciniu skundu prašomų priteisti 1 375 764,26 Lt kvalifikuoti ieškovo patirtais nuostoliais neleidžia nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde išdėstytos faktinės ginčo aplinkybės.

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovų 2 463,40 Lt tiesioginių nuostolių, kuriuos patyrė, siekdamas išsiaiškinti ekskavatorių gedimo priežastis. Ieškovas nurodo, kad optinės emisijos analizę metalų elementinei sudėčiai nustatyti sumokėjo 290,40 Lt, už ekskavatorių gedimų priežasties ekspertizę sumokėjo 600 Lt, o už pasukimo mechanizmo suirusių krumpliaračių tyrimą sumokėjo 1 573 Lt. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovo reikalavimą atmetė, nes nepateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai. Šias išlaidas patvirtinančių įrodymų ieškovas prie apeliacinio skundo taip pat nepridėjo, todėl nesant vienos iš civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos – žalos faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų – teismas pagrįstai šį ieškovo reikalavimą atmetė. Nesant žalos dydį patvirtinančių įrodymų, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo/nebuvimo.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl ieškovo netinkamo savo pažeistų teisų gynimo būdo pasirinkimo, todėl ieškinį atmetė pagrįstai, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.