Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo S. Ž. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria įtariamajam S. Ž. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2011 m. rugsėjo 23 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Ž. įtariamas tuo, kad XXXX m. birželio XX d. apie XX val. XX min., A. L. gyvenamojo namo virtuvėje, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia smogė rankomis ir spyrė nukentėjusiajam A. L. į įvairias kūno vietas, taip padarė galvos ir krūtinės sumušimus, pasireiškusius nosies kaulų lūžiu, kairės pusės tiesioginiu dvigubu VIII-XII šonkaulių lūžiu bei netiesioginiu dešinės pusės X-ojo šonkaulio pakartotiniu lūžiu senesnio jau gyjančio lūžio vietoje bei pažeidė galvos smegenis ir plaučius, dėl ko nukentėjusysis mirė.

S. Ž. buvo sulaikytas 2011 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartimi įtariamajam S. Ž. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. nutartimi suėmimo terminas S. Ž. buvo pratęstas trims mėnesiams.

Įtariamojo nuomone, skundžiamojoje apygardos teismo nutartyje nurodyti kardomosios priemonės – suėmimo pagrindai numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir BK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

Įtariamasis nurodo, kad skiriant kardomąją priemonę – suėmimą negalima sureikšminti tik galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumo, turi būti atsižvelgta į visus byloje esančius duomenis. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog jis gyvena su sugyventine, turi gyvenamąją vietą, augina tris mažamečius vaikus, nors pastovaus darbo neturi, tačiau iki suėmimo dirbo įvairius statybos ir pagalbinius miško darbus.

S. Ž. skunde taip pat pažymi, kad teismas skirdamas ar partęsdamas kardomąją priemonę – suėmimą negali remtis prielaidomis. BPK 122 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamais trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas tik esant duomenims, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis trukdys procesui. Pasak įtariamojo, Kauno apygardos teismas tokių duomenų nenurodė, jų nėra ir bylos medžiagoje.

Įtariamojo S. Ž. gynėjas prašo skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo S. Ž. skundas atmestinas.

Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartimi įtariamajam S. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, BPK 121 straipsnio, BPK 122 straipsnio, BPK 127 straipsnio, BPK 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Pažymėtina, kad dėl tų pačių priežasčių šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas klausimas, ar įtariamasis kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tai bus atsakyta ikiteisminio tyrimo metu ar pirmosios instancijos teisme, priimant byloje sprendimą. Teismas spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą vertina ne įrodymus, o faktinius duomenis, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamas veikas. Apeliacinis teismas, patikrinęs teismui pateiktą medžiagą, mano, kad šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis S. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Tai patvirtina byloje surinktų ir kaltinamajame akte nurodytų duomenų visuma. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad baudžiamoji byla 2011 m. spalio 10 d. buvo perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui, įrodymų vertinimas dėl padarytų nusikalstamų veikų yra ne Apeliacinio teismo kompetencija, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Baudžiamojo proceso kodekso numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Kauno apygardos teismas pratęsė S. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – įtariamasis (kaltinamasis) darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

S. Ž. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę (BK 11 straipsnio 6 dalis). Byloje nustatyta, kad S. Ž. praeityje teistas penkis kartus, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nevedęs, todėl nesaistomas tvirtų socialinių ryšių, po nusikaltimo padarymo slėpė nusikaltimo pėdsakus. Šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veiksmų darymo sistemingumas, jų kartotinumas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo, įtariamasis S. Ž. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad įtariamojo skunde nurodytas argumentas, jog jis būdamas laisvėje netrukdys teismui, atmetamas ir nevertinamas, kadangi S. Ž. suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu nepratęstas.

Apeliacinis teismas atsižvelgia į S. Ž. skunde nurodytas aplinkybes, kad turi sugyventinę, gyvenamąją vietą, augina tris mažamečius vaikus, iki suėmimo dirbo įvairius statybos ir pagalbinius miško darbus, tačiau šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Apeliacinio teismo nuomone, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo metu švelnesne kardomąja priemone nebūtų negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Tą patvirtina aukščiau aptartos bylos aplinkybės. Šiuo metu įtariamajam S. Ž. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo pareikšto įtarimo pavojingumui, todėl toks suimtojo teisių suvaržymas yra pateisinamas ir viešuoju interesu, kuris šiuo atveju nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartyje padarytos išvados neprieštarauja Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimams.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo S. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.