Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-579-491/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-08
Bylos Nr.
1S-579-491/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
Kategorijos
1 S – 579 – 491 / 2013

Teisėja Liudmila Kuzmickienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. liepos 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorei Jolitai Pocienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, turinčio 9 klasių išsilavinimą, nevedusio, nedirbančio, teisto,

skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutarties, kuria jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama teismo nutartimi E. M. buvo paskirtas suėmimas 3 mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus nusikaltimus.

Šalies argumentai

Skundu suimtasis prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Jis neigia padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir teigia, kad nukentėjusysis jam leido vairuoti jo automobilį, kurį vėliau jis sugadino ir pardavė, todėl nukentėjusiajam jo negrąžino. Tą dieną nukentėjusysis buvo neblaivus, todėl jis gali neprisiminti, kad pats davė jam vairuoti savo automobilį. Mano, kad nukentėjusysis parašė pareiškimą policijai todėl, kad kitaip policija nebūtų ieškojusi jo automobilio, o taip pat iš pykčio, kad jis sudaužė jo automobilį ir negrąžino. Įtariamasis teigia turįs nuolatinę gyvenamąją vietą ir nuo tyrimo neslėpė – tuo metu dirbo pas sesę, gimines, žvejojo su draugu. Taip pat jis turi mažametį sūnų, kurio mama yra našlaitė ir jai vienai sunku. Atsižvelgęs į šias aplinkybes suimtasis mano, kad apylinkės teismas skyrė jam per griežtą kardomąją priemonę.

Teismo posėdyje prokurorė prašo įtariamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

E. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. įtariamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 31 d. 23.30 val. iki 2013 m. birželio 1 d. 7.50 val., tiksliai nenustatytu laiku, pagrobė 1400 litų vertės nukentėjusiojo A. K. automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį prie parduotuvės „Aibė“, esančios (duomenys neskelbtini).

Patikrinęs ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog nors įtariamasis iš esmės ir neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, duomenų apie galimą suimtojo dalyvavimą padarant jam inkriminuojamą nusikaltimą byloje nagrinėjamu atveju yra pakankamai – tai iš dalies paties įtariamojo parodymai, nukentėjusiojo parodymai, įvykio vietos apžiūros, akistatos protokolai, tarnybiniai pranešimai ir kiti byloje esantys duomenys. Visi šie duomenys leidžia įtarti, jog E. M. galėjo dalyvauti padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti jam įtarimą.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais suėmimas paprastai skiriamas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus nusikaltimus. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į informaciją apie įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veiklos, jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, ryšius užsienyje ir kitus duomenis.

Suimtojo skunde nurodyta aplinkybė apie tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra svarbi sprendžiant suėmimo paskyrimo klausimą. Tačiau iš skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad suimtasis iki jo sulaikymo negyveno savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje – jis buvo pas seserį, gimines, draugą, dėl ko buvo paskelbta įtariamojo paieška. E. M. įtariamas padaręs apysunkį nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato žymiai griežtesnę, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ir kuris numatytas BPK 122 str. 4 d. Jis teistas 4 kartus už savanaudiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, naują nusikaltimą jis įtariamas padaręs neišnykus teistumui. Be to, jis niekur nedirba ir neturi oficialaus nuolatinio pragyvenimo šaltinio, šiuo metu jam inkriminuojamas taip pat savanaudiškas nusikaltimas, nes jis nukreiptas į lėšų gavimą nusikalstamu būdu. Matyti ir tai, kad įtariamasis ketino parduoti paties sudaužytą nukentėjusiojo automobilį. Visa tai leidžia manyti, jog jis lėšas pragyvenimui ar bent jų dalį gauna iš nusikalstamos veiklos, o būdamas laisvėje bei norėdamas pragyventi, toliau darys naujas nusikalstamas veikas. Nors suimtasis teigia, kad jis turi mažametį vaiką, tačiau jis nevedęs ir tvirti šeiminiai santykiai jo nesaisto. Be to, jam inkriminuojamame nusikaltime E. M. įtariamas dalyvavęs tiesiogiai ir betarpiškai pats. Visos šios aplinkybės suteikia pakankamai tvirtą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo ir daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. numatytus, nusikaltimus.

BPK 119 str. nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti, jog E. M. dalyvautų procese ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, negalima.

Skunde E. M. tikina, kad nukentėjusysis neteisingai pranešė policijai apie pagrobtą automobilį, nes pastarasis pats jam davė savo automobilį, tik dėl girtumo to nepamena. Tačiau šioje baudžiamojo proceso stadijoje aukštesnės instancijos teismas įrodymų nevertina. Visų įrodymų, jų tarpe ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, pakankamumą, nuoseklumą, jų šalinių patikimumą ir kt., privalės įvertinti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą teisiamajame posėdyje.

Suimtasis prašo pakeisti jam skirtą kardomąją priemonę švelnesne. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, skundą nagrinėjančio teismo manymu, šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis joms keliamų tikslų pasiekti negalima. Be to, klausimo dėl suėmimo pakeitimo švelnesne kardomąja priemone sprendimas ikiteisminio tyrimo metu yra prokuroro teisė ir pareiga. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas negali nei pakeisti suėmimo kita kardomąja priemone, nei sutrumpinti jo termino, jeigu jis neviršija BPK 127 str. 1 d. nustatytų maksimalių terminų. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nustatytas 3 mėnesių suėmimo terminas neviršija BPK 127 str. 1 d. nustatyto maksimalaus termino, todėl keisti įtariamajam taikomą suėmimą kita kardomąja priemone pagrindo nėra.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl skunde nurodytais motyvais naikinti ją pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Įtariamojo E. M. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus