Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, neteistas, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis J. K. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos bei pasikėsino ją platinti, o būtent: 2017 m. vasario 7 d. apie 6.40 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančiose (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti psichotropines medžiagas (duomenys neskelbtini) pataisos namų nuteistiesiems, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, perdavusio per R. M., tuo metu dirbusį kartu su J. K. (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijoje statybvietėje statybos įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 2 punktu, perėmė paketą su labai dideliu psichotropinės medžiagos – JWH-018 kiekiu, kurios masė yra 4,624 g, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu autobusu gabeno prie savęs striukės kišenėje iš Kauno miesto iki (duomenys neskelbtini) pataisos namų, esančių (duomenys neskelbtini), kur tą pačią dieną, ne vėliau kaip iki 10.40 val. automobilio ,,ZIL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daiktadėžėje buvusioje guminėje žarnoje paslėpęs šį paketą su labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu, gabeno jį į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją, pasinaudodamas savo užimamomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo-hidrooperatoriaus pareigomis rekonstruojant (duomenys neskelbtini) pataisos namų pastatus, šias psichotropines medžiagas automobiliu ,,ZIL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvežė į nuteistųjų zoną bei turėjo perduoti tyrimo metu nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi 2017 m. vasario 7 d. 10.40 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namų transporto tikrinimo aikštelėje patikrinus jo vairuojamą transporto priemonę ,,ZIL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paketą su labai dideliu psichotropinės medžiagos ­– JWH-018 kiekiu, kurio masė yra 4,624 g, surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnai.

Tokiais savo veiksmais kaltinamasis J. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, perdavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio straipsnio dispozicijoje objektyvioji nusikalstamos veikos pusė aprašoma alternatyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų. Pažymėtina, kad kiekvieno iš alternatyviųjų požymių inkriminavimas negali būti formalus, kadangi byloje surinktais įrodymais būtina nustatyti bei pagrįsti kiekvieną iš jų, tuo pačiu konstatuojant subjektyviąją nusikalstamos veikos sudėties pusę – asmens kaltę, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia. Taigi visų alternatyvių BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų sudėties požymių įrodinėjimui bei pagrindimui keliami vienodi reikalavimai, tai yra kiekvienas in­kriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti įrody­tas, pagrįstas įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, visuma, o ne preziumuojamas iš kitų šiame straipsnyje nurodytų ir įrodytų veikų.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo paskirta užduotis atlikti minėtoje transporto priemonėje rasto objekto – paketo, buvusio guminėje žarnoje, rastos medžiagos tyrimą. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. gegužės 3 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad tyrimui pateiktos augalinės kilmės medžiagos masė yra 49,49 g ir joje yra 4,624 g psichotropinės medžiagos – JWH-018. Teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvadoje nurodytais duomenimis bei ją rengusios specialistės kompetencija ar taikytų tyrimo metodų patikimumu.

Psichotropinėmis medžiagomis yra laikomos bet kokios natūralios, gamtinės ar sintetinės medžiagos, įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos kontroliuojamų psichotropinių medžiagų sąrašus, sukeliančios specifinį poveikį centrinei nervų sistemai ir galintys sukelti fizinę ir psichinę priklausomybę nuo jų. Sprendžiant klausimą, ar medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė, taip pat nustatant jos kiekį, turintį įtakos baudžiamosios atsakomybės diferencijavimui, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (BK 269 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. 5 Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo, JWH-018 patenka į 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašą, taigi ji, kaip psichotropinė medžiaga, Lietuvos Respublikoje negali būti vartojama nei sveikatos priežiūros tikslams, nei su farmacijos produktų vartojimu nesusijusiems tikslams, ir šios medžiagos pavojingumas ją vartojantiems asmenims vertinamas kaip didelis. Vertinant asmens veiksmus BK 260 straipsnį kvalifikuojančių požymių kontekste, pažymėtina, kad jie nustatomi atsižvelgiant į grynosios psichotropinės medžiagos kiekį bendroje rastos medžiagos masėje. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, nustatytas 4,624 g JWH-018 kiekis bendroje įvykio vietoje rastos 49,49 g medžiagos masėje pripažįstamas labai dideliu.

Su kaltinamuoju vienoje darbovietėje kaltinimui aktualiu laikotarpiu dirbę liudytojai R. M., A. P. ir R. S., kurių parodymai dėl esminių bylai aplinkybių nekito viso baudžiamojo proceso metu, teisiamajame posėdyje patvirtinę savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, jog jie 2017 m. vasario 7 d. apie 6.40 val. atvyko į Kaune, (duomenys neskelbtini) g. buvusią aikštelę prie jų darbovietės, kadangi apie 7 val. jie turėjo vykti autobusu į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, kur atliko rekonstrukcijos darbus. Liudytojas R. S. nurodė, jog išlipęs iš automobilio, jis nuėjo į darbovietės pastatą, todėl nieko, kas vyko kieme prie automobilio, kuriuo atvyko, nematė. Tuo tarpu liudytojas A. P. paaiškino, kad jiems išlipus, prie R. M. lengvuoju automobiliu atvažiavo nepažįstamas asmuo, kuris sušuko: „palaukite“ ir, išlipęs iš automobilio, R. M. kažko paklausė. Kadangi jis nuėjo toliau prie autobuso, todėl R. M. ir minėto asmens pokalbio negirdėjo, nematė, ar R. M. ką nors paėmė iš minėto asmens. Šias aplinkybes patvirtino ir pats R. M., kuriam ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 punktu, buvo nutrauktas. Jis paaiškino, kad išlipus iš automobilio, prie jo priėjo nepažįstamas asmuo, kuris pasiteiravo, ar jis pažįsta „(duomenys neskelbtini)į“. Kaip matyti iš teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymų, taip buvo vadinamas J. K.. R. M. atsakius teigiamai, minėtas vyras padavė guminį kietą apie 20 cm ilgio objektą, kaip žarną, galimai juodos ar mėlynos spalvos, ir šį objektą paprašęs perduoti J. K., nuėjo. Kadangi viskas įvyko greitai, jis nepasiteiravo, kas buvo pakete. Šį objektą jis padėjo autobuse ant sėdynės, o vėliau, apie 7 val., tai yra nuo paketo paėmimo praėjus apie 20–30 min., važiuojant autobusu jį padavė prieš autobusui išvažiuojant įlipusiam J. K.. Tai patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai apie paketo perdavimo jam aplinkybes. Taip pat iš to galima spręsti, jog asmuo, kuris siekė per R. M. perduoti paketą kaltinamajam, tiksliai žinojo aplinkybes, kuriuo metu ir kurioje vietoje rinkosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, vykstantys darbo funkcijas vykdyti (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, bei kad su jais vyko J. K., kas suponuoja pagrindą manyti, jog psichotropinių medžiagų perdavimo aplinkybės buvo derinamos ir aptariamos iš anksto.

Kaip nurodė liudytojas R. M., perdavus paketą J. K., jis jį paėmė ir pasakė: „gerai“. Kaltinamasis patvirtino, kad jis R. M. apie perduotą paketą nieko nepaklausė, jokio susitarimo tarp jų taip pat nebuvo. R. M. jam nepaaiškino, ką su perduotu paketu reikėjo daryti, tai yra nepasakė, kad jį reikia įvežti automobiliu į pataisos įstaigos teritoriją. Iš aptartų duomenų akivaizdu, jog kaltinamajam nebuvo netikėta tamsia juoda plėvele apvynioto objekto perdavimo aplinkybė. Liudytojas R. M. parodė, kad kaltinamasis, jam perdavus paketą, nenustebo ir neklausė, kas čia ir iš kur. Be to, kaltinamasis, minėtą objektą autobuse įsidėjęs į kišenę, po to aktyviais veiksmais – įkišdamas jį į guminę žarną, paslėpė, pritaikydamas prie automobilio, kuriuo siekė patekti į pataisos įstaigos teritoriją, daiktadėžėje buvusių daiktų (detalių, kitų žarnų). Kaltinamojo parodymai, kad jis manė, jog paketą reikės grąžinti R. M. bei jį įdėjo į guminę žarną, manydamas, kad ten saldainiai ar kažkas panašaus, tačiau tuo pačiu suprato, kad saldainių nereikia slėpti tarp įrankių ir detalių po sėdyne, įdėjus į guminę žarną nuo automobilio aušinimo sistemos radiatoriaus, vertinami kaip tarpusavyje prieštaringi ir logiškai nepagrindžiami, juolab kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pats pripažino, kad jam kilo įtarimų dėl jam perduoto paketo.

Tiek pats kaltinamasis, tiek liudytojas A. K. patvirtino, kad prieš pradedant dirbti pataisos namuose, asmenys buvo pasirašytinai supažindinami su pataisos įstaigos tvarka, ką daryti leidžiama ir ko negalima. Pataisos namų pareigūnai vedė profilaktinius pokalbius, kaip nepasiduoti nuteistųjų įtakai, nekalbėti ir nebendrauti su bausmę atliekančiais asmenimis, taip pat paaiškino, kad negalima įnešti draudžiamų daiktų. Taigi akivaizdu, jog kaltinamajam buvo žinomos elgesio pataisos įstaigoje taisyklės, tačiau jis, siekdamas perduoti bausmes atliekantiems asmenims juoda nepermatoma plėvele apvyniotą paketą, kurį jis pats papildomai užmaskavo paslėpdamas guminėje žarnoje, kad ji iš pažiūros vertinant išoriškai neatitiktų draudžiamų daiktų požymių, jam kaltinime inkriminuotus veiksmus atliko tyčia. To nepaneigia ir aplinkybė, kad kaltinamajam galimai nebuvo žinoma rastos psichotropinės medžiagos rūšis, jos veikliosios medžiagos pavadinimas ar tikslus kiekis, kadangi vien šių aplinkybių neapibrėžtumas nesuponuoja pagrindo vertinti, jog asmeniui nebuvo žinomas pats disponavimo psichotropinėmis medžiagomis faktas.

Liudytojas V. S., teisme patvirtinęs savo anksčiau procese duotus parodymus, ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad J. K. bendraudavo su nuteistaisiais, su jais pietaudavo. Be to, kaltinamasis jam pasakojo, kad jis į pataisos namus neša maisto nuteistiesiems, taip pat sakė, kad su maistu įneša ir narkotikų, kurie jam buvo paduodami jau supakuoti. Šie jo parodymai neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, kad R. M. ir vėliau per jį pačiam kaltinamajam buvo perduotos į polietileninę plėvelę jau supakuotos psichotropinės medžiagos. Duomenų, kad V. S. turėtų suinteresuotumą bylos baigtimi ir siektų tokiais parodymais apkalbėti J. K., nėra. Juolab kad šio liudytojo parodymus patvirtina kitų liudytojų paaiškinimai. Liudytojai R. M., A. P., R. S. nurodė, kad jiems buvo žinomos aplinkybės, kad kaltinamasis nešdavo maistą (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atlikusiems asmenims. Objektyviai šią aplinkybę patvirtina ir pareigūno A. K. tarnybinis pranešimas bei jo teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad atliekant automobilio ZIL patikrą, jo salone buvo rasta nemažai maisto produktų, apie pusę krepšio aukštos kokybės mėsos gaminių. Atidarius automobilio duris, jų nesimatė, produktai buvo visur sukaišioti. Tiek R. S., tiek V. S. patvirtino, kad kaltinamasis ir jiems siūlė už atlygį įnešti maisto į pataisos namų teritoriją. Ir nors ši aplinkybė savaime nepatvirtina J. K. neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis fakto, tačiau, ją vertinant visumoje kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, ji sudaro pagrindą nuspręsti apie kaltinamojo turėtus ryšius su bausmes (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlikusiais asmenimis ir paaiškina aplinkybę, kad perėmus iš R. M. paketą su psichotropinėmis medžiagomis, J. K. nieko apie jį neklausinėjo ir jam jau iš anksto buvo žinomi tolimesni veiksmai, kuriais turėjo būti įgyvendintas galutinis sumanymas į pataisos namų teritoriją pergabenti už jos ribų buvusias psichotropines medžiagas, siekiant jas išplatinti nuteistiesiems.

Tai, kad kaltinamasis, atlikdamas darbo funkcijas, turėjo galimybę bendrauti su bausmes atliekančiais nuteistaisiais, patvirtina ir liudytojo D. K. parodymai. Šis liudytojas, kaltinimui aktualiu laikotarpiu atlikęs bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, teistas už BK 178 straipsnyje, taip pat BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų padarymą, patvirtino, kad atlikdamas bausmę jis dirbo su J. K. statybos darbus pataisos namuose, kuriuos atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su juo bendraudavo darbo klausimais. Kaltinamasis jam kelis kartus nupirko ir atnešė saulėgrąžų, bandelių. Nors šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu paaiškinęs, jog jis pats vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas, neigė, kad kaltinamasis jam siūlė arba jis pats pastarojo prašė atgabenti narkotinių (ar psichotropinių) medžiagų, tačiau tai savaime nepaneigia neteisėto kaltinamojo disponavimo psichotropinėmis medžiagomis fakto.

Teismų praktikoje psichotropinių medžiagų įgijimu laikomi įvairūs veiksmai, kuriuos atlikdamas asmuo, pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, gauna narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi įgijimu laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirkimas, gavimas veltui, gavimas kaip atlygio už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, gavimas dovanų ar už skolą, mainais į kitas prekes ar daiktus, rastų pasisavinimas, augančių aguonų, kanapių ar jų dalių rinkimas ir pan. Tuo tarpu gabenimu pripažįstamas narkotinių ar psichotropinių medžiagų pervežimas iš vienos vietos į kitą, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, bet kokiu būdu, taip pat nepriklausomai nuo to, kokioje transporto priemonės vietoje šios medžiagos sudėtos, paslėptos, ar ne, ir pan.

Nagrinėjamu atveju pripažintina įrodyta, jog J. K. važiuodamas autobusu iš Kauno miesto į Marijampolę, taip pat darbo funkcijoms atlikti skirtu automobiliu vykdamas į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją, neteisėtai gabeno psichotropines medžiagas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog byloje esančiais duomenimis J. K. inkriminuotas BK 260 straipsnio 3 dalies požymis – psichotropinių medžiagų gabenimas – visiškai įrodytas ir kvalifikuotas tinkamai. Iš aptartų kaltinamojo veiksmų, galutinio disponavimo psichotropinėmis medžiagomis tikslo matyti, kad būtent ketindamas pergabenti iš Kauno miesto į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, kaltinamasis jas perėmė iš tyrimo nenustatyto asmens, perduodant per R. M., kuris apie daromą nusikalstamą veiką nežinojo. Vis tik byloje nesurinkta jokių objektyvių duomenų, kad tokiu būdu kaltinamasis ketino psichotropines medžiagas įgyti sau bei jomis disponavo kaip savo. Dėl šios priežasties iš kaltinimo J. K. šalintina psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybė.

Be kitų aptartų požymių, BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta veika gali būti padaroma ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui narkotines ar psichotropines medžiagtas perduodant ar kitaip platinant tretiesiems asmenims. Ši aplinkybė konstatuojama tuomet, kai kaltininkas neteisėtai aptariamomis medžiagomis disponuoja ne norėdamas pats jas vartoti, o siekia perduoti kitų asmenų dispozicijon. Šie veiksmai įprastai įrodinėjami remiantis ne tik paties kaltinamojo parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Apie siekį perduoti ar kitaip platinti narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas gali liudyti tai, kad kaltinamasis pats jų nevartoja, disponuoja dideliu šių medžiagų kiekiu ir pan.

Nagrinėjamoje byloje psichotropinių medžiagų išplatinimas buvo užkardytas pareigūnų aktyviais veiksmais, atlikus J. K. vairuotos transporto priemonės patikrinimą. Asmuo ar asmenys, kuriems kaltinamasis ketino išplatinti psichotropines medžiagas, liko nenustatyti, o pats J. K. teigė, jog paketą iš R. M. jis paėmė nežinodamas, nei kam, nei kur ir kodėl jį gabenti, tačiau, nepaisant to, kaltinamojo ketinimas platinti psichotropines medžiagas byloje nustatytų aplinkybių visuma yra visiškai pagrįstas ir įrodytas. Duomenų, kad pats kaltinamasis vartotų narkotines ar psichotropines medžiagas, byloje nėra. J. K. jas gabeno į uždarą, specialios paskirties teritoriją, į kurią įprastai asmenys be teisėto pagrindo patekti negali, taigi akivaizdu, jog tokiu būdu kaltinamasis, turėdamas galimybę savo atliekamų darbo funkcijų pagrindu patekti į pataisos namus, siekė draudžiamas medžiagas išplatinti jų teritorijoje buvusiems asmenims, kurių galimybės dėl atliekamos laisvės atėmimo bausmės specifikos savarankiškai jų įgyti yra apribotos. Jo gabentas psichotropinių medžiagų kiekis yra labai didelis, iš ko galima spręsti, kad disponavimas jomis nebūtų vienkartinis, o nukreiptas į pakartotinį vartojimą. Įvertinus aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad BK 260 straipsnio 3 dalies alternatyvusis požymis – platinimas, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, J. K. inkriminuotas tinkamai.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, jog byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo J. K. kaltę neteisėtai gabenus labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – JWH-018 ir pasikėsinus jas išplatinti. Jo veika kvalifikuota tinkamai ir atitinka BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytus būtinuosius šio nusikaltimo požymius. Nepaisant to, kad kaltinamasis neįgyvendino galutinio sumanymo išplatinti psichotropines medžiagas, kadangi patikrinimo metu jo vairuotame automobilyje jos buvo surastos ir paimtos, tačiau, įvertinus tai, kad BK 260 straipsnyje numatyta formalios sudėties nusikalstama veika, kuri apibūdinama alternatyviaisiais požymiais, bei pripažinus įrodyta aplinkybę, kad kaltinamasis gabeno kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas, jo veiksmai pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą (BK 11 str.), į jo pavojingumo visuomenei laipsnį, į nusikaltimo pasekmes, kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį ir kitas aptariamo straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Nesant įstatymo numatytų aplinkybių ir sąlygų, BK 62 straipsnio nuostatos kaltinamajam netaikytinos.

Kaltinamasis J. K., veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, padarė vieną labai sunkų baigtą nusikaltimą. Jis yra teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka buvo baustas vieną kartą 2016 m. ir šis jo administracinis teisės pažeidimas nesusijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Kaltinamasis priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neužregistruotas, yra vedęs, pakankamai ilgą laiką vykdo darbinę veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“, taigi turi legalų pragyvenimo šaltinį, tačiau iš byloje esančių jo banko sąskaitų išrašų galima daryti išvadą, jog J. K. finansinė padėtis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sunki – jis turėjo finansinių įsipareigojimų, o jo gaunamas darbo užmokestis – itin nedidelis (2016 m. gruodžio–2017 m. sausio mėn. gautos bendros pajamos iš darbo užmokesčio tesudarė 219,81 eurų). Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos charakteristikos, J. K. apibūdinamas kaip pareigingas, gerai atliekantis pavestą darbą, dėmesingas, paslaugus ir drausmingas darbuotojas, darbo drausmės pažeidęs nebuvo, bendradarbių yra mėgstamas ir gerbiamas, nuolat rodo iniciatyvą sprendžiant bendrovėje atsiradusias problemas. Kaltinamojo J. K. atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių nėra.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tik rūšinį nusikaltimo pavojingumą, o konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, nors formaliai ir atitinka rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Įvertinus nustatytas aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad kaltinime nurodyta aplinkybė, jog J. K. psichotropines medžiagas įgijo, neįrodyta, o jo veiksmais itin neigiamų pasekmių nekilo (psichotropinės medžiagos bausmę pataisos įstaigoje atliekantiems asmenims nebuvo išplatintos), jo asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, amžių (58 metai), konstatuojama, kad net ir minimalaus dydžio BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė (10 metų) šiuo atveju nebūtų optimali kaltinamojo resocializacijai. Visos bylos aplinkybės rodo, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra tiek pavojinga, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam tik labai griežtą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis, būdamas vyresnio amžiaus, teisiamas pirmą kartą, pats psichiką veikiančių įstatymo draudžiamų medžiagų nevartoja, daroma išvada, kad jo padarytas nusikaltimas buvo veikiau atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningas ir sąmoningas kaltinamojo pasirinkimas ar jam įprastas elgesys. Jokio pagrindo nuspręsti, kad jis buvo nusikalstamos veikos iniciatoriumi nėra. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad kaltinamajam paskyrus švelnesnes su realiu laisvės suvaržymu nesusijusias kardomąsias priemones, duomenų apie naujas jo padarytas nusikalstamas veikas nėra. Minimalios įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas J. K. šiuo atveju prieštarautų bausmės paskirčiai, jos tikslams, teisingumo bei humanizmo principams ir būtų neproporcingas. Todėl, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam skiriama švelnesnė nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyto minimalaus dydžio terminuoto laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas 5 metams.

Kadangi kaltinamasis padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, BK 75 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, taikymo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. vasario 7 d. 11 val. iki 2017 m. vasario 9 d. 10.55 val. (dvi paras), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis jo laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas – iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios paliktinos nepakeistos, o pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintinos ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis). Iš kaltinamojo paimti asmens dokumentai – asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini laisvės atėmimo bausmę vykdysiančios pataisos įstaigos administracijai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsniu daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- guminė žarna, paimta 2017 m. vasario 7 d. įvykio vietos apžiūros metu, 2 paketėliai bei R. M. ir J. K. seilių lyginamieji pavyzdžiai, saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (1 t., b. l. 61–62, 73–74), sunaikintini;

- augalinės kilmės medžiaga, kurios sudėtyje yra 4,427 g psichotropinės medžiagos JWH-018, likusios po atlikto specialisto tyrimo, saugoma Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje, Liepyno g. 7, Vilnius (1 t., b. l. 69), sunaikintina;

- mobilaus ryšio telefonas ,,Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM Nr. (duomenys neskelbtini), ir mobilaus ryšio telefonas ,,Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM Nr. (duomenys neskelbtini), pinigai – 160 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt eurų), paimti 2017 m. vasario 7 d. kaltinamojo J. K. asmens kratos metu, saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose (1 t., b. l. 61–62), jokiais byloje esančiais objektyviais duomenimis nenustačius, kad šie daiktai buvo nusikalstamos veikos darymo priemonės ar rezultatas, perduotini laisvės atėmimo bausmę vykdysiančios pataisos įstaigos administracijai iki J. K. paskirtos bausmės atlikimo pabaigos;

- kompiuterinė laikmena, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), su informacija iš R. M. mobilaus ryšio telefono ,,Samsung“ (2 t., b. l. 29) ir kompiuterinė laikmena su vaizdo įrašu, pateiktu 2017 m. vasario 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. V. savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 148–149), saugomos prie baudžiamosios bylos, sunaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 ir 310 straipsniais, teismas

nusprendė:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nubausti laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. K. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2017 m. vasario 9 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- guminę žarną, 2 paketėlius bei R. M. ir J. K. seilių lyginamuosius pavyzdžius, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (1 t., b. l. 61–62, 73–74), sunaikinti;

- augalinės kilmės medžiagą, kurios sudėtyje yra 4,427 g psichotropinės medžiagos JWH-018, saugomą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje, Liepyno g. 7, Vilnius (1 t., b. l. 69), sunaikinti;

- mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM Nr. (duomenys neskelbtini), ir mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM Nr. (duomenys neskelbtini), pinigus – 160 Eur (šimtą šešiasdešimt eurų), saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose (1 t., b. l. 61–62), perduoti laisvės atėmimo bausmę vykdysiančios pataisos įstaigos administracijai iki J. K. paskirtos bausmės atlikimo pabaigos;

- kompiuterinę laikmeną, Nr. (duomenys neskelbtini), su informacija iš R. M. mobilaus ryšio telefono ,,Samsung“ (2 t., b. l. 29) ir kompiuterinę laikmeną su vaizdo įrašu, pateiktu 2017 m. vasario 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. V. savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 148–149), saugomas prie baudžiamosios bylos, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.