Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-05-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.9.-3193-358/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-05-26
Bylos Nr.
A2.9.-3193-358/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02686-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audronė Levinskienė
Pažeidėjas
D. B.
Nukentėjusysis
DNSB
Kategorijos
  • 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. A2.9.-3193-358/2014
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02686-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 48.5.; 52.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. gegužės 26 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai D. B., nukentėjusiojo DNSB (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei A. M., Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. S. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-03-11 apie 13.35 val. ir apie 18.45 val., bei 2014-03-13 apie 11.45 val. D. B. Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo įrengtoje žaidimų aikštelėje neleido žaisti bei tarpusavyje bendrauti ten buvusiems mažamečiams vaikams ir vijo juos iš žaidimų aikštelės, t. y. neleido naudotis mažamečiams vaikams savo teisėmis bei laisvėmis. Šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d.

Šalies argumentai

D. B. kalta neprisipažino. Paaiškino, kad ji augina neįgalų sūnų. Vienintelis langas, prie kurio jis gali kvėpuoti, yra langas į įrengtą vaikų žaidimo aikštelę. Įrengus aikštelę, jos sūnus pradėjo sirgti, nes vaikai žaidimų aikštelėje šūkauja, daužo čiuožyklos skardą. Tą dieną prašė vaikų, kad jie netriukšmautų, tačiau nei vaikų, nei jų tėvų nestumdė. Ji skambino 112, jai pasiūlė greitąją pagalbą, tačiau ji norėjo tik, kad būtų netriukšmaujama. Jos butas yra dviejų kambarių, kitame kambaryje durys atsidaro tiesiai į lauką, todėl nėra tinkamas.

Nukentėjusiojo atstovė advokatė A. M. paaiškino, kad Dainavos PK teisės pažeidimo protokolas surašytas pagrįstai. Iš liudytojų parodymų, bylos medžiagos matyti, kad D. B. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 181³ str. 1 d. t.y. neleido vaikams naudotis savo teisėmis ir laisvėmis. Prašo taikyti griežtą bausmę, nes pažeidimai padaryti ne vieną kartą, tęsiasi 2-3 metus. D. B. vieno kambario langai išeina į vaikų žaidimų aikštelę, o kito kambario langai į terasą, kur yra ramu. D. B. nepagrįstai kaltina kitus asmenis, kad šie pažeidžia jos vaiko teises. Tai, kad augina neįgalų vaiką, nėra pagrindas pažeidinėti kitų vaikų teises.

Kauno miesto VTAS atstovė paaiškino, kad D. B. savo vaiku rūpinasi tinkamai, tik yra problema dėl vaikų žaidimų aikštelės. Konfliktai prasideda pavasarį, kai atšyla oras.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad D. B. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 ³ straipsnio 1 dalyje.

Liudytoja G. K. parodė, kad yra tyrėjų ir pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kad pagal D. B. pareiškimus nuolat yra iškvietimai dėl vaikų triukšmo vaikų žaidimų aikštelėje. Aiškinosi situaciją, kalbėjo su kaimynais ir padarė išvadą, kad pažeidžiamos vaikų teisės. Vaikai negali naudotis įrengta vaikų žaidimų aikštele. D. B. gynė savo poziciją, kad pažeidžiamos jos neįgalaus vaiko teisės. Mano, kad problema galėtų būti išspręsta, perstatant vaiko lovytę kitoje vietoje ar pan., tačiau tai nurodyti D. B. neturi teisės.

Liudytoja A. P. parodė, kad yra socialinių paslaugų skyriaus vyr. specialistė. D. B. du kartus kreipėsi į savivaldybę dėl kėdutės ir darbuotojo, kuris galėtų padėti išmaudyti vaiką. Dėl jos sūnaus patirto streso nieko nežino.

Liudytojas L. V. parodė, kad patvirtina jo tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis. Prisimena, kad buvo gautas iškvietimas dėl triukšmo vaikų žaidimų aikštelėje. Aikštelėje rado dvi mamas su dviems vaikais apie 3 metų amžiaus. Vaikai žaidė ir jokio triukšmo nebuvo. Skambino į pranešėjo butą, tačiau durų niekas neatidarė.

Liudytojas D. B. parodė, kad dirba patruliu. Buvo nuvažiavęs keletą kartų dėl prožektoriaus švietimo ir barbenimo į skardą vaikų žaidimo aikštelėje. Aikštelėje nieko nerado, pranešėjas telefonu neatsiliepė.

Liudytoja N. P. parodė, kad yra Girstupio PN specialistė. Jai žinomi nesutarimai tarp gyventojų ir D. B. dėl vaikų žaidimų aikštelės. Buvo nuvykę į aikštelę, todėl žino, kad jokio triukšmo nėra, ten žaidžia 1-2 metų vaikai. Aikštelė tam ir yra įrengta. Vaikų mamos sakė, kad D. B. neleidžia žaisti, įvyksta konfliktai, veja vaikus. D. B. riksmus girdi jų mažamečiai vaikai , kurie irgi patiria stresą.

Liudytoja Š. P. parodė, kad yra bendrijos pirmininkė. Kovo 11 ir 13 dienomis jai paskambino namo gyventojai ir pasakė, kad iškviesta policija dėl mažamečių vaikų. Ji pati gyvena tame name 5 metus, turi vaikus 4 ir 8 metų. D. B. pastoviai šaukia ant vaikų, juos veja iš žaidimų aikštelės, vaikai fotografuojami per langą, supynės sutepamos riebalais arba jos užsukamos, kad vaikai negalėtų jų pasiekti. Dukra ateidavo ir pasakydavo, kad negali suptis, nes teta ant jų rėkia. Toks jos elgesys tęsiasi 2-3 metais.

Liudytoja A. A. parodė, kad ji 2014-03-11 su dviem savo vaikais 7 mėnesių ir 2,9 metų amžiaus žaidė aikštelėje smėlio dėžėje apie 20 min. Po to vyresnysis nuėjo ant čiuožyklos. Nučiuožė vieną kartą nuo čiuožyklos ir išgirdo kaimynės rėkimą per langą, kad „patrauk savo vaiką, jis triukšmauja, pasiimk savo šitą čiuožyklą, nusinešk namo, šiandien kovo 11, leisk man pailsėti, neik į aikštelę žaisti, nes aš iškviesiu policiją „. Vaikas pradėjo verkti iš išgąsčio, todėl ji iš žaidimų aikštelės išėjo. Tai ne pirmas kartas, kai tenka išeiti, nes nenori neigiamų emocijų nei sau, nei vaikams.

Liudytoja S. S. parodė, kad kovo 13 ji su savo vaiku žaidė žaidimų aikštelėje. Vaikas porą kartų nučiuožė nuo čiuožyklos. Atėjo D. B. ir pradėjo ant jos šaukti, kad vaikas kelia didelį triukšmą. Bandė D. B. ignoruoti ir nusisuko, tada ji atsuko į save ir isteriškai bandė vėl aiškinti. Vaikui yra 1 metai 10 mėnesių, jis po D. B. elgesio suirzo, pradėjo verkti.

Liudytojas M. B. parodė, kad 2014-03-11 nuėjo su dukra prie sūpynių. Jos buvo suvyniotos, kad vaikai nepasiektų. Nuvyniojo supynę ir supo dukrą. D. B. atidarė langą ir pradėjo rėkti, kad jie triukšmauja, nors mergaitė suposi tyliai. Jis jai pasakė, kad netriukšmautų ir uždarytų langą. D. B. pasiėmusi telefoną ar vaizdo kamerą pradėjo filmuoti mergaitę. Tuomet jis telefonu užfiksavo, kaip ji filmuoja nepilnametę mergaitę. Nuo tos dienos, dukra bijo eiti suptis, nors ir nori. Čiuožyklos pakopos buvo išteptos riebalais, jo mergaitė buvo parkritusi ir atbėgo verkdama. Kiekvieną kartą supynės apipilamos aliejais, čiuožykla rūgštimi. Vaikai traumuojami. Kviečiami policijos pareigūnai, kuriuos stebi mažamečiai vaikai.

Liudytoja J. J. parodė, kad gyvena nuo namo pastatymo. Jos vaikams yra 8 ir 5 metai. Dėl D. B. veiksmų, vaikai bijo išeiti į kiemą, pavedžioti šunį, nes jie įbauginti. Kiekvieną dieną turi padrąsinti vaikus, kad jie nebijotų būti vaikų žaidimų aikštelėje.

Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d. nustatyta, kad neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika užtraukia administracinę atsakomybę. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d. administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (2006 m. birželio 8 d. įstatymo redakcija Nr. X-672), vienai iš pagrindinių vaiko teisių priskirdamas jo teisę būti sveikam, garantuojamą priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką (įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš šios pagrindinės vaiko teisės išplaukia tėvų, kurie užtikrinti vaiko teises privalo pirmiausiai (įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punktas), taip pat valstybės, vietos savivaldos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (įstatymo 43 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, tiek tėvams, tiek kitiems fiziniams asmenims yra keliama pareiga apsaugoti vaikus ne tik nuo psichologinio smurto reiškimo pačių vaikų atžvilgiu, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje.

Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d. pažeidimo faktą ir D. B. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodytos pažeidimo aplinkybės (b. l. 1), D. B. protokolas – pareiškimas (b. l. 2, 16), tarnybiniai pranešimai (b. l. 3, 13, 18), A. A. paaiškinimas (b. l. 4), daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) Kaunas pareiškimas su papildoma medžiaga (b. l. 5-11), Š. P. pareiškimas (b. l. 12), S. S. paaiškinimas (b. l. 14), D. V. paaiškinimas (b. l. 15), M. B. paaiškinimas (b. l. 17), bei kita bylos medžiaga..

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d. – neteisėtai trukdo vaikams naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, todėl yra baustina.

Teismas kritiškai vertina liudytojos O. M. parodymus. Liudytoja parodė, kad su D. B. bendrauja 3 metus. Ji matė, kad balandžio mėnesį , būdama pas D. B., girdėjo , kaip viena mama pasakė, kad „greit išsiskirstykit, policija atvažiuos“. Paklausė D. B. kas atsitiko, ji atsakė, kad tai senos problemos. Kitą kartą, begeriant kavą D. B. namuose, išgirdo garsą dudenant. D. B. pasakė, kad tai vaikai kelia triukšmą. Kovo mėnesį kažkas į langą metė šaką ar akmenį, ji girdėjo garsą. Kitą kartą kažkas švietė į langą balta šviesa.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jai skirtina Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda - bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d., ir administracinę nuobaudą – 50 Lt (penkiasdešimties Lt) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Levinskienė