Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2013-05-30 · Civilinė byla Nr. 2-3-292/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-30
Bylos Nr.
2-3-292/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kvederavičienė
Atsakovas
A. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM
Ieškovas
Kauno apygardos prokuratūros
Trečiasis asmuo
VĮ Alytaus miškų urėdijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Alytaus rajono 1-mo notarų biuro
Kategorijos
  • 95.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-3-292/2013Procesinio sprendimo kategorija 95.7. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 30 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Kvederavičienė,sekretoriaujant Aldonai Čepukaitienei,dalyvaujant ieškovei prokurorei R. J.,atsakovui A. M.,atsakovo atstovui adv. Vytautui Tučkui,atsakovės atstovei D. Š.,trečiojo asmens atstovui adv. Astai Bilinskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros prokurorės ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM ir A. M. bei tretiesiems asmenims VĮ Alytaus miškų urėdijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Alytaus rajono 1-mo notarų biuro notarei B. Z. dėl administracinio akto dalies panaikinimo, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu (2 tomas, 35-39 b.l.) prašo panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2010-06-29 sprendimą Nr. S-33-24370 dėl nuosavybės teisių atkūrimo F. J. (mirė (duomenys neskelbtini)) į jam tenkančią nekilnojamo turto dalį 2,89 ha žemės, iš jų 1,09 ha miško grąžinant natūra ir perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeninio ūkio (namų valdos) 1,80 ha žemės sklypą, dalyje dėl 0,09 ha valstybinės reikšmės miško grąžinimo natūra.

Pripažinti 2010-09-20 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo, išduoto Alytaus rajono 1-mo notarų biuro notarės B. Z. 5 punkto, kuriuo F. J., mirusio (duomenys neskelbtini), testamentinis įpėdinis A. M. paveldėjo 1,09 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), dalį dėl 0,09 ha valstybinės reikšmės miško paveldėjimo, negaliojančiu.

Taikyti restituciją ir įpareigoti A. M. grąžinti Lietuvos Respublikai 0,09 ha valstybinės reikšmės miško dalį, esančią 1,09 miškų ūkio paskirties žemės sklype (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad 2011-01-04 Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautas VĮ „Alytaus miškų urėdija“ 2011-01-11 raštas „Dėl viešojo intereso gynimo“, kuriuo buvo prašoma kreiptis į teismą dėl valstybinės reikšmės miško žemės, esančios sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžinimo valstybei.

Atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2010-06-29 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu pagal jo prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jam tenkantį buvusio savininko M. J. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą- 5,69 ha žemės, esančią (duomenys neskelbtini), Alytaus apskrities viršininkas atkūrė nuosavybės teises į jam tenkančią nekilnojamo turto dalį 2,89 ha žemės, iš jų 1,09 ha miško grąžinant natūra ir perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeninio ūkio (namų valdos) 1,80 ha žemės sklypą.

Šio sprendimo pagrindu Nekilnojamo turto registre įregistruota F. J. asmeninės nuosavybės teisė į į miškų ūkio paskirties 1,09 ha ploto žemės sklypą.

2010-09-20 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo, išduoto notarės B. Z. pagrindu, 1,09 ha paveldėjo atsakovas A. M., kuriuo jis ir disponuoja iki šiol.

Faktą, kad žemės sklypas patenka į 418 valstybinės reikšmės miško kvartalą (38, 39, 40 sklypai), esantį (duomenys neskelbtini), patvirtina Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, patvirtintos 2004-11-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“.

2011-05-04 tikslinant ieškinį buvo nurodyta, kad šiame žemės sklype yra 0,4108 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. Tokio dydžio plotas nustatytas remiantis VĮ Alytaus miškų urėdijos užsakyto, ir UAB „P.“ atliktu žemės sklypo pamatavimu vietoje jo suformavimo metu pastatytų riboženklių ir valstybinės reikšmės mišką žyminčiu riboženklių buvimo vietos pagrindu. Matavimo metu nustatytų duomenų pagrindu UAB „P.“ 2011-04-18 parengė sklypų išdėstymo schemą. Iš schemoje užfiksuotų duomenų matyti, kad atsakovui A. M. priklausančiame žemės sklype yra įsiterpęs 0,4108 valstybinės reikšmės miško plotas.

2013-01-08 Kauno apygardos prokuratūroje gautas LR aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2013-01-04 raštas, kuriame nurodyta, kad Valstybinė miškų tarnyba, atsižvelgdama į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Alytaus žemėtvarkos skyriaus pateiktą dokumentaciją, parengė ir su suinteresuotomis institucijomis suderino Alytaus rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą, kuriame iš valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukta dalis Alytaus miškų urėdijos Dušnionių girininkijos 418 kvartalo 40 taksacinio sklypo, patenkančio į žemės sklypą priklausantį A. M.. Šis valstybinės reikšmės miškų plotų patikslinimas patvirtintas LR Vyriausybės 2012-12-05 nutarimu Nr. 1490 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“. Tokiu būdu šiuo metu A. M. žemės sklype dar yra likęs 0,09 ha valstybinės reikšmės miškų plotas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. imperatyviai nurodyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, galiojęs nuosavybės teisių atkūrimo F. J. metu, numatė, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, o taip pat, kad valstybinės reikšmės miškams priskirtini kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (redakcija, galiojusi nuosavybės teisių atkūrimo F. J. metu), numatė, kad miškai ir vandens telkiniai iš piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal įstatymą, jei jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Šių miškų plotus tvirtina Vyriausybė.

Sistemiškai aiškinant nurodytų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad F. J. nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miško 0,09 dalį, esančią natūroje grąžintame miškų ūkio paskirties 11,09 ha ploto žemės sklype, atkurtos neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas. Pagal CK 1.80 str. imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Vadovaujantis šia CK norma negalioja ir naikintinas 2010-09-20 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo dalis dėl 0,09 ha valstybinės reikšmės miško ploto paveldėjimo atsakovo A. M. vardu.

LR CK 4.96 str. 3 d. numatyta, kad jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais. Paveldėjimo pagrindu A. M. buvo perleista ginčijamo miško sklypo dalis, į kurią nuosavybės teisės atkurtos pažeidus imperatyvias įstatymo normas, todėl šio turto atžvilgiu restitucija taikytina natūra.

Visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos. Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą ar kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas. Valstybinės reikšmės miško grąžinimo valstybei apgynimas be abejonės yra viešo intereso gynimas.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo ieškovo pusėje VĮ Alytaus miškų urėdija (toliau- Urėdijas) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (2 tomas, 64-68 b.l.), o atstovė posėdžio metu nurodė, kad 2010-10-26 Alytaus miškų urėdija kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl neteisingai atkurtos nuosavybės į valstybinės reikšmės mišką privačiam asmeniui. Iš Nacionalinės žemės tarnybos Urėdija gavo atsakymą, kad privati žemė į valstybinės reikšmės miško kvartalą nepapuola. Urėdija su tuo nesutikdama kreipėsi į prokuratūrą, kad būtų pareikštas ieškinys. Kaip vėliau paaiškėjo, Nacionalinė žemės tarnyba buvo neteisi, nes ji pati kreipėsi dėl ginčijamo miško ploto išjungimo iš valstybinės reikšmės miškų. Vykstant bylai, urėdija matavo ginčo objektą natūroje ir pateikė teismui sklypo išdėstymo schemą. Šiuo metu susiklostė tokia situacija, kad pagal schemą, o ne pagal faktą miško dalis patenka į valstybinės reikšmės miškus. Neatitikimas yra tik Valstybinės miškų tarnybos miškų schemoje. Urėdija pateikė teismui duomenis, kad yra pradėti daryti valstybinio miško kadastriniai matavimai ir jau padaryti atsakovo A. M. sklypo kadastriniai matavimai ir pagal juos valstybinės reikšmės miško riba idealiai sutampa su A. M. miško riba ir natūroje esančiais riboženkliais. Tačiau pagal Vyriausybės paskutiniu nutarimu patvirtintą schemą, išeina, kad 0,9 ha patenka į valstybinės reikšmės miško plotą. Turime du registrus- Valstybinės miškų tarnybos ir Nekilnojamo turto registrą ir pagal Valstybinės miškų tarnybos registrą 0,9 ha patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą, o pagal Nekilnojamo turto registro duomenis ribos idealiai sutampa. Pagal faktinę situaciją, Urėdija atsakovui A. M. neturi pretenzijų. O prokuratūra pateikė patikslintą ieškinį remdamasi Valstybinės miškų tarnybos registro duomenimis.

Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra

Trečiasis asmuo ieškovo pusėje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (2 tomas, 81-83 b.l.), kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Remiantis Valstybinės miškų tarnybos pateikta informacija, į ginčijamu sprendimu atkurtą žemės sklypą pateko miško, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-1023 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Remiantis Valstybinės miškų tarnybos 2013-01-04 Nr. R2-22 pateikta informacija valstybinės reikšmės miškų plotų schema ginčo teritorijoje buvo patikslinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-05 nutarimu Nr. 1490 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, išbraukiant dalį ginčo miško iš valstybinės reikšmės miškų plotų, pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2011-10-03 raštą ir pateiktą dokumentaciją. Valstybinės miškų tarnybos 2013-01-03 valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas Nr. 38422 ir Valstybinės miškų tarnybos 2013-01-03 pažyma Nr. 38421 patvirtina, kad į A. M. žemės sklypą patenka 0,09 ha valstybinės reikšmės miško. Perleidžiant privačion nuosavybėn aptartą valstybinės reikšmės miško plotą Alytaus apskrities viršininko administracija pažeidė LR žemės įstatymo 6 str. kuriame nurodyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ir privačion nuosavybėn negalima. Ginčijamas Alytaus apskrities viršininko sprendimas buvo priimtas po LR vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1370, kuriuo ginčijamas miškų plotas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškams, priėmimo. Aplinkos ministerija 2004-12-14 raštu Nr. 12-2-D8-9707 Alytaus apskrities viršininko administracijai pateikė minėtu vyriausybės nutarimu patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų sąrašus ir schemas. Alytaus apskrities viršininko administracija nepagrįstai neatsižvelgė nei į imperatyvias įstatymo normas, nei kad atkurtoje teritorijoje esantis miškas Vyriausybės nutarimu yra įtrauktas į valstybinės reikšmės miško plotus.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM patikslinto ieškinio nepripažįsta, pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (2 tomas, 101-104 b.l.), o atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūra 2011-01-18 raštu „Dėl patikrinimo atlikimo ir išvados pateikimo“ kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą prie Aplinkos ministerijos, prašydama patikrinti ar Alytaus apskrities viršininko 2010-06-29 sprendimo priėmimo metu ir grąžintame nuosavybėn natūra 1,09 ha žemės sklype yra valstybinės reikšmės miško, koks jo plotas (ar visas sklypas, ar tik jo dalis ir kokia konkrečiai), ar teisingai nurodyta žemės naudojimo paskirtis, naudojimo pobūdis, naudojimo apribojimai bei pateikti išvadas ir jas grindžiančią dokumentaciją.

Valstybinė miškų tarnyba 2011-01-27 raštu Nr. 135 Kauno apygardos prokuratūrą informavo, kad 1,09 ha ploto žemės sklypo 0,32 ha ploto dalis Alytaus apskrities viršininko 2010-06-29 sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo momentu buvo priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370.

2011-02-10 prokuratūra pareiškė ieškinį dalyje dėl 0,32 ha valstybinės reikšmės miško grąžinimo natūra.

Šalies argumentai

2011-05-04 prokuroras pateikė teismui patikslintą ieškinį ir pareiškė ieškinį dėl sprendimo panaikinimo dalyje dėl 0,4108 ha valstybinės reikšmės miško, esančio (duomenys neskelbtini), grąžinimo natūra panaikinimo. Reikalavimą prokuroras tikslino, nes UAB „P.“ atliko A. M. žemės sklypo pamatavimus vietovėje jo suformavimo metu pastatytų riboženklių ir valstybinės reikšmės mišką žyminčių riboženklių buvimo vietos pagrindu. Remiantis matavimų nustatytų duomenų pagrindu buvo parengti valstybinės reikšmės miško dalies ir A. M. sklypo išdėstymo schema. Prokuroras patikslintame ieškinyje nurodė, kad nors ir schema neatitinka Valstybinės miškų tarnybos pateiktų duomenų (0,32 ha), tačiau nustatant valstybinės reikšmės miško plotą ginčo žemės sklype būtina vadovautis tikslesniais duomenimis. Tokiu būdu, tikslesniais duomenimis prokuroras laikė UAB „P.“ atliktų matavimų duomenis, nes jie atlikti vietoje, tuo tarpu Valstybinė miškų tarnyba duomenis apie valstybinės reikšmės miško plotą ginčo sklype pateikė sulygindama valstybinių miškų kadastre fiksuotus duomenis su Nekilnojamo turto kadastre ir registre fiksuotais žemės sklypo duomenimis. Paklaida galėjo įvykti dėl to, kad Nekilnojamo turto kadastre A. M. žemės sklypo ribos įregistruotos duomenų, gautų atlikus preliminarius matavimus, pagrindu. Tai nėra geodeziniai matavimai, todėl jie nėra tikslūs.

Nacionalinė žemės tarnyba, atsižvelgdama į UAB „P.‘ atliktų kadastrinių matavimų išdėstymo schemą, suderintą su VĮ Alytaus miškų urėdijos urėdo V. Z. 2011-10-03 raštu „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo“ kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo, t.y. dėl ginčytino 0,4108 ha ploto išjungimo iš valstybinės reikšmės miškų ploto. Šis valstybinės reikšmės miškų ploto patikslinimas patvirtintas LR Vyriausybės 2012-12-05 nutarimu Nr. 1490 „Dėl Lietuvos respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“. Dėl nurodytų aplinkybių A. M. priklausančiame žemės sklype pagal Valstybinės miškų tarnybos duomenis yra likęs 0,09 ha valstybinės reikšmės miško plotas, nors Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl išjungimo iš valstybinės reikšmės miškų ploto remiantis VĮ Alytaus miškų urėdijos ir prokuratūros pateiktais duomenimis. Todėl patikslintas ieškinys yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovas A. M. patikslinto ieškinio nepripažįsta ir nurodė, kad nuosavybė į žemę yra atkurta nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, nes ribos (kapčiai ) žymintis sklypo ribas yra išlikę nuo carinės Rusijos ir Smetonos laikų, jie sutampa natūroje su miško kvartalų ribomis ir niekas jų negalėjo patraukti, nes jie yra saugomi valstybės. Jeigu jam reiktų tuos 9 arus grąžinti, tai jis nesuvokia, kaip tai reikėtų padaryti, nes natūroje jų nėra. Tai patvirtina jo teismui pateiktas žemės sklypo planas, kurio ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje ir žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, įregistruotas Nekilnojamo turto registre.

Trečiasis asmuo notarė B. Z. į teismo posėdį neatvyko, šaukimas įteiktas tinkamai, jai žinoma apie teismo posėdžio vietą ir laiką, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Byla nagrinėtina jai nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos esmė.

Prokurorui ginančiam viešąjį interesą pareiškus ieškinį dėl dalies Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimo, kuriuo F. J. (mirusiam) atkurtos nuosavybės teisės į dalį- 0,4108 ha valstybinės reikšmės miško, esančio (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu, byloje dalyvaujančių šalių sutarimu, pagal Nacionalinei žemės tarnybai VĮ Alytaus miškų urėdijos pateiktus duomenis dėl 0,4108 ha išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų, pagal įstatymų nustatytą procedūrą, nurodytas valstybinės reikšmės miško plotas 2012-12-05 LR Vyriausybės nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo“ pakeitimo“ išeliminuotas iš valstybinės reikšmės miškų ploto (2 tomas, 17-18 b.l.). Tačiau pagal Valstybinės miškų tarnybos grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (2 tomas, 113 b.l.) atsakovui A. M. priklausančiame žemės sklype liko 0,09 ha valstybinės reikės miško, o pagal VĮ registrų centro kadastro žemėlapį (2 tomas, 116 b.l.), UAB P.“ paruoštą ir su VĮ Alytaus miškų urėdijos miškų urėdu suderintą žemės sklypo (geodezinį) planą (2 tomas,115-116 b.l.), atsakovo A. M. žemės sklypo geodezinį planą (2 tomas, 117 b.l.), Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (2 tomas, 118-119 b.l.), iš kurio matyti, kad įregistruotas kadastro duomenų tikslinimas pagal parengtą geodezinį planą, nustatyta, kad natūroje 0,09 ha valstybinės reikšmės miško A. M. žemėje nėra.

Dėl 2013-01-28 patikslinto ieškinio pagrįstumo.

Prokurorė tikslindama ieškinį po jau minėto Vyriausybės nutarimo, kuriuo prokuratūros ir Alytaus miškų urėdijos nurodytas sklypas išeliminuotas iš valstybinės reikšmės miškų, remiasi Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2013-01-03 valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentu Nr. 38422 ir valstybinės miškų tarnybos 2013-01-03 pažyma Nr. 38421 (2 tomas, 41-42 b.l.). Pažymėtina, kad 2013-01-03 Valstybinės miškų tarnybos pažyma apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir taksaciniai rodikliai parengti remiantis A. M. žemės sklypo duomenimis, įregistruotais Nekilnojamo turto registre ir kadastre, kai tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. M. žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimas (daikto registravimas) atliktas 2013-03-12 (2 tomas, 118 b.l.). Liudytojas O. D. nurodė, kad Valstybinė miškų tarnyba duomenis gauna iš Registrų centro ir juos naudoja miškų kadastro tvarkymui, o atkūrus nuosavybę natūra, miškų schemų plotai gali būti taip pat tikslinami, pateikus reikiamus dokumentus.

Viešojo intereso samprata nėra akivaizdi. Tik teismas, konkrečioje situacijoje įvertinęs šalių interesus, nustato galutinę pusiausvyrą tarp kelių viešųjų interesų, nes teismas savo sprendimu taip pat siekia ir atskiro viešojo intereso- teisingo bylos išnagrinėjimo. Be to, prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti ir nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo srityje. Todėl pusiausvyra turi būti tiek ginant viešąjį interesą valstybės nuosavybės apsaugos srityje, tiek ir nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą srityje. Byloje nepateikta, o priešingai, tiek atsakovų paaiškinimų, tiek iš liudytojo S. J., kadastrinės vietovės projekto autoriaus, paaiškinimų matyti, kad tiek žemės sklypo schema, tiek vėliau parengtas geodezinis planas yra parengtas remiantis nuo senų laikų išlikusiais miško žymėjimo riboženkliais (kapčiais), todėl remtis vien formaliais pagrindais, t.y. Valstybinės miškų tarnybos schemose esančiai neatitikimais, kurie neatspindi realios padėties ir kurie gali būti tikslinami, būtų neteisinga asmens, kuriam natūra atkurtos nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, atžvilgiu, nes tada būtų pažeisti jo interesai. Prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinio pagrindas yra tik formalus. Iš Vyriausybės nutarimo matyti, kad valstybės valdomo miško plotas pakito tokiu dydžiu, kokiu ir nurodė prokuroras 2011-05-04 patikslintame ieškinyje pagal UAB „P.“ parengtą geodezinį planą (1 tomas, 88, 97-101 b.l.).

Remiantis nurodytais argumentais, patikslintas ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Trečiasis asmuo VĮ Alytaus miškų urėdija prašo priteisti iš atsakovų jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Kadangi trečiasis asmuo yra ieškovo pusėje, o ieškovo ieškinys atmestas, todėl išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš atsakovų nepriteistinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Sprendimui įsiteisėjus, naikintina laikinoji apsaugos priemonė- ginčo žemės sklypo perleidimo draudimas (CPK 150 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 268-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąją apsaugos priemonę, taikytą Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-02-24 nutartimi- draudimą perleisti nuosavybės teisę 1,1266 ha žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Kvederavičienė