- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-13
- Bylos Nr.
- ATP-219-317/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-02775-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarimo P. S. administracinių teisės pažeidimų byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas administracinio teisės pažeidimo protokolą P. S. (toliau – pareiškėjas) surašė už administracinius teisės pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., kad šis 2011-04-20 apie 23.00 val., namo Kaune, Baltijos g. 84 kieme vairuodamas automobilį Volvo S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisykles, nes nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, dėl ko kliudė ir apgadino stovėjusį automobilį Mercedes Benz C 220, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį J. Š.. Be to, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, 2011-04-20 apie 23.00 val. vairuodamas automobilį Volvo S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir sukėlęs eismo įvykį, jis pasitraukė iš šio eismo įvykio vietos Kaune, Baltijos g. 84.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 31 d. nutarimu pripažino P. S. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 str. 2 d. bei paskyrė P. S. 130 Lt (vieno šimto trisdešimties litų) administracinę baudą. Teismas dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 130 str. 1 d. bylą P. S. atžvilgiu nutraukė.
Teismas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl LR ATPK 130 str. 1d. numatyto administracinio teisės pažeidimo nėra įrodyta. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija surinktoje administracinio teisės pažeidimo medžiagoje neįrodė, o teismas nenustatė, administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1d. traukiamo asmens veikoje kaltės dėl pasitraukimo iš įvykio vietos, pasireiškiančios tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET 234 punkto reikalavimus, jo veiką kvalifikuoti pagal ATPK 130 str. 1 d. Teismas įvertino nukentėjusiojo J. Š. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, duotus tiek tiesiogiai po įvykio, tiek ir teismo posėdžio metu, kurie yra nuoseklūs, prieštaravimų tarp jų nenustatyta, o jais netikėti teismas neturi pagrindo. Įvertinęs juos bei eismo įvykio vietos schemą, nuotraukose užfiksuotus itin nežymius abiejų automobilių apgadinimus, galiojantį automobilio Volvo S60 draudimo liudijimą, apylinkės teismas konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė (tyčia) dėl padarymo administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 130 str. 1 d., nėra įrodyta. Nutarime teigiama, jog labiau tikėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, palikdamas už jo apgadinto automobilio stiklo lapelį su savo telefono numeriu (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis automobilius laiko bendrame kieme) bei pastatydamas savo automobilį priešais nukentėjusiojo automobilį taip, kad šis iš karto jį pastebėtų (dėl tamsaus paros meto nukentėjusysis ne iš karto pastebėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilį), P. S. dėjo visas pastangas, kad atkreiptų įvykio vietoje nebuvusio nukentėjusiojo dėmesį, tikėdamasis, kad šis susiras jį dėl eismo įvykio. Taip jis neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos ir nuslėpti savo padarytą neteisėtą veiką, nulėmusią svetimo turto (automobilio) apgadinimą, nors, kaip pripažino nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo galimybę taip pasielgti.
Šalies argumentai
Nesutikdama su Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu, Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarimą panaikinti, kaip nepagrįstą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Apelianto nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai nutraukė administracinės teisės pažeidimo bylos teiseną už pažeidimą numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., nes, vadovaudamasis KET 234 punkto reikalavimais, pažeidėjas privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje ir nedelsdamas pranešti apie įvykį policijai.
Atsiliepimas
P. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
P. S. administracinės teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo. Apylinkės teismas P. S. už administracinio teisės pažeidimo numatyto LR ATPK 127 str. 2 d. paskyrė 130 Lt. baudą. Iš esmės ginčo dėl šio pažeidimų nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto LR ATPK 130 str. 1 d. padarymo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikęs teisės normas, padarė pagrįstą išvadą, kad nėra įrodyta, jog P. S. padarė administracinį teisės pažeidimą.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos buvo tikrai pasitraukta, ir tai padaryta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, N1-1715/2007 ir kt.).
ATPK 10 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba, nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.
Byloje nustatyta, kad P. S. 2011-04-20, apie 23.00 val., namo Kaune, Baltijos g. 84, kieme vairuodamas automobilį Volvo S60, kliudė ir apgadino ten pat stovėjusį automobilį Mercedes Benz C 220, priklausantį J. Š.. Iš P. S. rašytinio paaiškinimo (b. l. 8) ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų (b. l. 19-20) matyti, kad P. S. neneigė 2011 m. balandžio 20 d. sugadinęs kieme stovėjusį J. Š. automobilį Mercedes Benz C 220. Tačiau jis nurodė, kad neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos bei slėpti padaryto pažeidimo. Po eismo įvykio suveikus J. Š. automobilio signalizacijai, jis apie 10-15 minučių pastovėjo ir palaukė, tačiau niekas prie automobilio Mercedes Benz C 220 neatėjo. Tuomet jis savo automobiliu pavažiavo kelis metrus į priekį, ir savo transporto priemonę paliko priekyje apgadinto J. Š. automobilio. Tuo pat metu jis paliko už Mercedes Benz C 220 automobilio lango užkištą lapelį su savo telefono numeriu, kad automobilio savininkas galėtų su juo susisiekti ir jie galėtų užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Kadangi buvo nakties metas, jis nuėjo į namus, manydamas, kad apgadintos transporto priemonės vairuotojas jį susiras.
Tokius P. S. paaiškinimus teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas J. Š., kuris nurodė, jog būdamas namuose ir žiūrėdamas futbolą, jis pastebėjo mirksintį automobilio signalizacijos pultelį. Po kiek laiko nuėjo į kiemą ir pamatė, kad įlenktas jo automobilio dešinės pusės sparnas bei nubraukti dažai. Priešais jo automobilį, kelių metrų atstumu, jis pastebėjo stovinčią transporto priemonę, kurios galinis bamperis buvo nubrauktas tokiame pat aukštyje, kaip ir apgadintas jo automobilis. Nemano, kad šio automobilio vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, nes transporto priemonė buvo pastatyta arti ir labai aiškiai matomoje vietoje (b.l. 20).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų, kurių pagrindu būtu galima paneigti P. S. poziciją- kad jis neturėjo tikslo slėpti pažeidimo bei sąmoningai pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Apgadinęs J. Š. transporto priemonę, jis nebandė slėpti savojo automobilio, iš kiemo neišvažiavo, nors akivaizdu, jog galėjo tai padaryti. Nėra paneigta, jog jis paliko už apgadinto J. Š. automobilio stiklo užkištą lapelį su savo kontaktiniais duomenimis, ir tik po to nuėjo į namus.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė (tyčia) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo nėra įrodyta. Nėra pagrindo abejoti nustatytomis aplinkybėmis, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, palikdamas už nukentėjusiojo apgadinto automobilio stiklo lapelį su telefono numeriu (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis automobilius laiko bendrame kieme) bei pastatydamas savo automobilį priešais nukentėjusiojo automobilį taip, kad šis iš karto jį pastebėtų (dėl tamsaus paros meto nukentėjusysis ne iš karto pastebėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilį), dėjo pastangas, kad atkreiptų nukentėjusiojo dėmesį, tikėdamasis, kad šis susiras jį dėl eismo įvykio. Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo galimybę ne tik pats pasišalinti iš įvykio vietos, bet ir pašalinti iš jos savo automobilį(išvažiuoti iš kiemo ar kitaip paslėpti savo transporto priemonę), tačiau to nepadarė. Priešingai, jis ėmėsi priemonių, kad jo automobilis būtų pastebėtas, o apie įvykį sužinotų nukentėjusysis. Tokiu būdu, nėra pagrindo teigti, jog P. S. turėjo tyčią pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas nuslėpti savo padarytą neteisėtą veiką, nulėmusią svetimo turto (automobilio) apgadinimą t.y. pasitraukti iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs. Pagal ištirtus įrodymus galima daryti išvadą, jog kaltininkas neturėjo tikslo ir tyčios pažeisti KET 234 punkto reikalavimus. Nenustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje kaltės dėl pasitraukimo iš įvykio vietos, nėra pagrindo teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais tenkinti pareiškėjo skundą. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus esančius byloje, nubaustojo asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.