Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2017-01-16 · Civilinė byla Nr. 2YT-19-984/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-16
Bylos Nr.
2YT-19-984/2017
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-01020-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Pareiškėjas
E. R.
Suinteresuotas asmuo
V. R., K. R., VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-19-984/2017Teisminio proceso Nr. 2-44-3-01020-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 16 d.Širvintos

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje V. R., K. R., VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo sutuoktinės V. R. mirties priėmė jos palikimą ir jį valdo iki šiol. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė V. R.. Santuokoje gimė sūnus V. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukra K. R., gim. (duomenys neskelbtini). Iki. gyveno (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų mirties V. R, bendrąja banko duomenimis jungtine sutuoktinių nuosavybe V. R. ir E. R. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), bei 576/2104 dalys žemės sklypo, kurio plotas 0,2104 ha, esančio (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Po V. R. mirties į notaro biurą niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. Pareiškėjas faktiniu valdymu priėmė mirusios sutuoktinės palikimą ir jį valdo iki šiol, gyvena tuose pačiuose namuose, rūpinasi turtu, žeme, toliau naudojasi įsigytais namų apyvokos daiktais, sutuoktinės asmeniniais daiktais, moka mokesčius, tvarko ir prižiūri aplinką bei atlieka kitus aktyvius veiksmus.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad neprieštarauja, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtų patenkintas, jeigu teismas nustatys, kad po V. R. mirties pareiškėjas atliko pareiškime nurodytus veiksmus, t. y. atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti ir valdo kaip savo.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, tuo pačiu nurodydamas, kad jei išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, jis neprieštarauja, kad pareiškėjo pareiškimas būtų patenkintas. Nurodo, kad nuo 2015 m. kovo 20 d., paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, ir nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos V. R. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį E. R. paveldimo turto priėmimą valdyti.

Suinteresuotas asmuo V. R. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad sutinka su pareiškėjo pareiškimu ir prašo jį tenkinti.

Suinteresuotas asmuo K. R. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad sutinka su pareiškėjo pareiškimu ir prašo jį tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė V. R. (b. l. 6, 7). Santuokoje jiems gimė sūnus V. R., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10) ir dukra K. R., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Iki mirties V. R. gyveno deklaruotos gyv. vietos adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Pareiškėjas taip pat gyvena deklaruotos gyv. vietos adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe V. R. ir E. R. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), bei 576/2104 dalys žemės sklypo, kurio plotas 0,2104 ha, esančio (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 14-18). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos V. R. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b. l. 19). Iš Širvintų rajono 1-ojo notarų biuro 2016 m. rugsėjo 8 d. rašto matyti, kad dėl V. R. mirties Širvintų rajono 1-ajame notarų biure paveldėjimo byla nėra pradėta (b. l. 20). Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo sutuoktinės V. R. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, kadangi ir toliau gyvena tuose pačiuose namuose, rūpinasi turtu, žeme, toliau naudojasi įsigytais namų apyvokos daiktais, sutuoktinės asmeniniais daiktais, moka mokesčius, tvarko ir prižiūri aplinką bei atlieka kitus aktyvius veiksmus. Byloje pateiktas 45,61 eurų 2016 m. balandžio 25 d. kvitas už komunalines paslaugas, su UAB „Ecoservice“ sudaryta sutartis dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų (b. l. 53, 62-64); žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracija už 2016 m. (b. l. 52); sąskaita už elektros energiją (b. l. 65).

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog po sutuoktinio mirties pergyvenusysis sutuoktinis įgyja skirtingą teisinį statusą kaip bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvis ir kaip mirusiojo sutuoktinio įpėdinis, t. y. jis gali prašyti išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jam priklausančią dalį bendrame turte ir sutikti, kad toks liudijimas būtų išduotas nustatant dalį mirusiajam jo vardu įregistruotame turte ir nepriimti palikimo t. y. paveldėjimo pagrindu nepadidinti jam tenkančios dalies bendrame turte, gali prašyti nuosavybės liudijimų išdavimo ir priimti palikimą, gali prašyti išduoti jam nuosavybės teisės liudijimą, nustatantį teisę į dalį turto, įregistruoto mirusiojo vardu ir priimti palikimą, nesutinkant, kad būtų išduotas mirusiajam priklausiusią dalį jo vardu įregistruotame turte nustatantis nuosavybės liudijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013). Nagrinėjamu atveju, po sutuoktinės mirties pareiškėjas E. R. per CK nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo, palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau toliau rūpinosi jam ir mirusiai sutuoktinei priklausančiu turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), bei 576/2104 dalimis žemės sklypo, kurio plotas 0,2104 ha, esančio (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 14-18), mokėjo mokesčius. Šias aplinkybes patvirtinta teismui pateiktas 45,61 eurų 2016 m. balandžio 25 d. kvitas už komunalines paslaugas, su UAB „Ecoservice“ sudaryta sutartis dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų (b. l. 53, 62-64); žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracija už 2016 m. (b. l. 52); sąskaita už elektros energiją (b. l. 65), taip pat suinteresuotų asmenų V. R. ir K. R. atsiliepimuose pateikti paaiškinimai, kad pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės neprieštarauja tikrovei. Pareiškėjas, pradėjęs valdyti ir rūpintis sutuoktinės paliktu turtu iškarto po jos mirties, nepraleido įstatymo nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino palikimui priimti. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėjas E. R. priėmė savo mirusios sutuoktinės V. R. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl pareiškėjo pareiškimas, nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjo E. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. R. po sutuoktinės V. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, per 3 mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. R. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Katinienė