Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2025-11-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1611-874/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-11-25
Bylos Nr.
1-1611-874/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vijoleta Kurtkienė
Nukentėjusysis
M. V.
Kaltinamasis
A. V.
Advokatai
Irma Bekerė, Mindaugas Jonaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1611-874/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23336-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 25 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje teisėja Vijoleta Kurtkienė,sekretoriaujant Romutei Braslauskienei,dalyvaujant prokurorei Aurelijai Rakštienei,

nepilnamečio nukentėjusiojo M. V. įgaliotai atstovei advokatei Irmai Bekerei, atstovui pagal įstatymą V. V.,

kaltinamajam A. V., jo gynėjui advokatui Mindaugui Jonaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. 2025 m. liepos 2 d., apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini) krepšinio aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Joniškio m., tarpusavio konflikto metu tyčia krepšinio kamuoliu vieną kartą smogė M. V., gim. (duomenys neskelbtini), į veidą, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, vieną kartą įspyrė M. V. į kairę šlaunį ir visu kūnu pastūmė jį, dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam M. V. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) stadione žaidė krepšinį „du prieš du“. Kilo ginčų. Kai buvo paminėta jo mama, supyko ir metė į M. V. kamuolį. Po to, susimušė. Žino, kad aikštelė filmuojama. Kiek smūgių sudavė nebepamena. Gailisi dėl to, ką padarė. Po įvykio išsiskirstė. Neturėjo galimybės atsiprašyti. Mokosi (duomenys neskelbtini). Pripažįsta, kad nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą. Civilinį ieškinį pripažįsta. Atsiprašo nukentėjusiojo dėl netinkamų veiksmų.

Bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl kiti proceso dalyviai teisiamajame posėdyje nebuvo apklausiami.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo ir duotų parodymų, jo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką įrodyta byloje esančiais duomenimis:

2025-07-03 Šiaulių AVPK Joniškio RPK Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybiniu pranešimu „Dėl sukelto fizinio skausmo“, kuriame nurodyta, kad į Joniškio policijos komisariatą kreipėsi V. V. su sūnumi M. V., gim. (duomenys neskelbtini). V. V. paaiškino, kad 2025-07-02, apie 19 val., krepšinio aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Joniškio m., nepažįstamas vaikinas metė kamuoliu į veidą sūnui M. V., spardė ir stumdė. M. V. paaiškino, kad atvykę nepažįstami jaunuoliai pasiūlė kartu pažaisti krepšinį. Žaidžiant, vienas vaikinas metė krepšinio kamuolį M. V. į veidą, spardė kojomis, stumdė. M. V. paaiškino, kad naudojantis socialiniu tinklu „Facebook“, išsiaiškino, jog vaikinas, sukėlęs jam fizinį skausmą, yra A. V. Sukeltą fizinį skausmą vertina penkiais balais iš dešimties. Teritorija filmuojama vaizdo kameromis (1 t., b. l. 8);

2025-07-03 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuoti V. V. parodymai, kad 2025-07-02, apie 20 val., grįžęs į namus sūnus M. V. papasakojo, jog apie 19 val. su draugu N. B. krepšinio aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Joniškyje, žaidė krepšinį. Atvykę trys jaunuoliai pasisiūlė žaisti kartu krepšinį. Žaidė M. V., N. B. ir du nepažįstami, o trečias atvykęs jaunuolis sėdėjo ant suoliuko ir stebėjo. Žaidžiant krepšinį, vienas iš jaunuolių pradėjo jo sūnui sakyti „nemoki gintis“, „ką darai“, „debilas esi“. Nepažįstamasis, kuris taip sakė, varėsi kamuolį, o sūnus jį blokavo. Vaikinui sūnaus paklausus „kur bėgi?“, sūnus atsakė „pas tavo mamą“. Tada minėtas vaikinas sūnui metė krepšinio kamuoliu į veidą, puolė muštis, spardė. Konflikto metu sūnus nugriuvo ant žemės, po to, atsistojęs nuėjo atsisėsti ant suoliuko. Vaikinas, kuris stumdė, atsisėdo ant kito suoliuko ir sūnui ėmė sakyti „ką čia nuo vienos bankės krenti, einam ant žolės pratęsti“ ir pasakė, kad daugiau nematytų jo krepšinio aikštelėje. Po konflikto sūnus išėjo į namus. Naudojantis „Facebook“ socialiniu tinklu, išsiaiškino, kad sūnų puolė mušti A. V. Kartu su pastaruoju buvo K. K. ir K. V. Krepšinio aikštelė stebima vaizdo kameromis. M. V. buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 5 balais iš 10 (1 t., b. l. 18–20, 27);

2025-07-03 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta įvykio vieta – krepšinio aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini), Joniškio m., kur kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą (1 t., b. l. 29, 31–32);

nepilnamečio nukentėjusiojo M. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2025 m. liepos 2 d., po 18 val., su draugu N. B. atėjo į (duomenys neskelbtini) stadioną pažaisti krepšinio. Iš atvažiavusio raudonos spalvos „Siat“ automobilio išlipo trys iš matymo pažįstami vaikinai ir paklausė ar norės su jais pažaisti krepšinį „du prieš du“. Jie sutiko. Trečias vaikinas nežaidė, sėdėjo ant suoliuko. Vaikinui, kuris žaidė prieš jį, dabar žino, kad tai A. V., nepatiko kaip jis žaidžia. Pastarasis pradėjo sakyti, kad jis yra „debilas“, „nemoka gintis“, „ką čia darai?“. Po to, A. V. pasakius „kur bėgi?“, jis atsakė „pas tavo mamą“. Tada A. supyko ir dar kartą paklausė „kur?“. Jis dar kartą atsakė „pas tavo mamą“. Po šių žodžių A. vieną kartą krepšinio kamuoliu metė jam į veidą ir puolė jį mušti. A. dešinės rankos kumščiu užsimojo trenkti jam į veidą, bet nepataikė. Tada jis abiem rankom sugriebė A. už dilbių, kad šis nesuduotų daugiau smūgių. A. jam vieną kartą spyrė ir pataikė į kairės kojos išorinę šlaunies dalį. Tada jis A. vieną kartą kumščiu smogė į galvą, bet nepataikė. A. nuo jo atsitraukė ir jis vieną kartą dešine koja spyrė A. į kairę koją, pataikė į kairę šlaunį. Po to, A. dar du kartus bandė jam suduoti smūgius kumščiu į veidą, bet nepataikė, nes jis smūgių išvengė pasisukdamas šonu. Tuo metu A. visu kūnu jį stumtelėjo ir jis, susipynus kojoms, nugriuvo aikštelėje ant nugaros. Atsistojęs, nuėjo atsisėsti ant suoliuko. A. taip pat nuėjo atsisėsti ant suoliuko, dar kvietė jį pratęsti muštynes. Po to, A. V. su draugais išėjo į parką. Apie įvykį papasakojo tėčiui, kitą dieną kreipėsi į policiją. Dėl smūgio kamuoliu į veidą juto fizinį skausmą, kurį įvertina 7 balais iš 10. Smūgio į šlaunį sukeltą skausmą vertina 4 balais, o griūnant juto fizinį skausmą, kurį vertina 3 balais. Dėl patirtų sumušimų į medikus nesikreipė. Turtinė žala jam nepadaryta (1 t., b. l. 56–57, 59);

2025-07-03 asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti ant nukentėjusiojo M. V. kūno matomi sužalojimai: 1x0,5 cm paraudimas ant nosies (1 t., b. l. 72, 74, 76–77);

liudytojo N. B. ikiteisminio tyrimo duotais parodymais, kad datos ir laiko tiksliai nepamena, su draugu M. V. nuėjo į (duomenys neskelbtini) stadioną pažaisti krepšinį. Į aikštelę atvažiavo raudonos spalvos automobilis, iš kurio išlipo K. K., V. (vardo nežino) ir dar vienas vaikinas. Vaikinai paklausė ar jie norės su jais pažaisti krepšinį „du prieš du“. Jie sutiko. Trečias vaikinas nežaidė, sėdėjo ant suoliuko. Žaidė jis, M. V., K. K. ir V. Pastarasis pradėjo M. sakyti „ką tu, debile, nemoki gintis“, „ką tavęs niekas nemokė gintis“, priekaištavo, kad M. stumdosi žaisdamas. Iš pradžių M. tylėjo, bet po to V. atsakė „ką, tu nesi matęs kaip ginasi?“. V. paklausus „kur eini?“, M. atsakė „pas tavo mamą“. V. supyko ant M. metė krepšinio kamuoliu M. į veidą. M. spyrė V. į kairį šoną. V. M. kumščiu norėjo suduoti į veidą, bet nepataikė. Po to, V. rankomis pastūmė M. ir šis griuvo ant žemės. Po to, V. sakė M. „iš vienos bankės iškritai“, „žiūrėk, kad tai nebūtų paskutinis kartas aikštelėje“, siūlė dar eiti muštis, bet M. nebekreipė į tai dėmesio. Niekas iš buvusių aikštelėje nebandė vaikinų išskirti (1 t., b. l. 94–95, 97);

liudytojo K. K. ikiteisminio tyrimo duotais parodymais, kad A. V. yra draugas, kartu mokosi (duomenys neskelbtini). 2025 m. liepos pradžioje, apie 18 val., automobiliu „Siat Ibiza“ su draugais A. V. ir K. V. nuvažiavo į krepšinio aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini). Prie vienos krepšinio lentos jau žaidė du iš matymo pažįstami vaikinai. Jis pasiūlė aukštesniam vaikinui kartu pažaisti krepšinį „du prieš du“. K. V. nežaidė, sėdėjo ant suoliuko. Pradėjus žaisti, tarp A. V. ir aukštesnio vaikino kilo įtampa, nes šis žaisdamas stumdė jo draugą. Po to, girdėjo, kad jie tarpusavyje ėmė žodžiais konfliktuoti. Girdėjo kaip A. V. aukštesniam vaikinui pasakė „kur tu bėgioji?“, o tas vaikinas atsakė „pas tavo mamą“. Tai labai nepatiko A. V. A. metė kamuoliu aukštesniam vaikinui į veidą. Po to, abu vaikinai pradėjo stumdytis, vienas kitam taikėsi suduoti smūgius kumščiais, spyrė kojomis, bet ar pataikė, kiek kartų ir į kurias kūno vietas, negali pasakyti, nes viskas įvyko labai greitai. Ar aukštesnis vaikinas konflikto metu griuvo ant žemės, neįsidėmėjo. Konfliktas baigėsi savaime, niekas į jį nesikišo, nebandė besimušančių išskirti. Po įvykio jis išvažiavo į namus (1 t., b. l. 100–101, 103);

liudytojo K. V. ikiteisminio tyrimo duotais parodymais, kad A. V. jo draugas, anksčiau kartu mokėsi (duomenys neskelbtini). 2025 m. liepos pradžioje, apie 18 val., automobiliu „Siat“, jis, K. K. ir A. V. nuvažiavo į krepšinio aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini). Prie krepšinio lentos jau žaidė du iš matymo pažįstami vaikinai. Jis krepšinio nežaidė, atsisėdo ant suoliuko ir stebėjo kaip kiti žaidžia. K. K. pasiūlė iš matymo pažįstamiems vaikinams pažaisti „du prieš du“ ir šie sutiko. Žaidžiant A. V. varėsi kamuolį, o kitas aukštas vaikinas gynėsi. Girdėjo, kad A. V. šiam pasakė „kur tu bėgi?“. Tada vaikinas atsakė „pas tavo mamą“. Po tų žodžių prasidėjo muštynės. A. V. rankose turėtą krepšinio kamuolį metė į prieš jį žaidusio vaikino veidą ir abu pradėjo muštis. Viskas įvyko labai greitai, todėl negali pasakyti kuris vaikinas kuriam į kokias kūno vietas ir kiek kartų sudavė. A. V. jam sakė, kad vaikinas įspyrė į koją. Matė kaip aukštas vaikinas griuvo, bet dėl kokių priežasčių, nematė. Po to, vaikinas atsistojo ir nuėjęs atsisėdo ant suoliuko prie aikštelės. A. V. atsisėdo prie jo (K. V.) ir su tuo vaikinu dar apsižodžiavo. Nei pas A. V., nei pas kitą vaikiną jokių sužalojimo žymių ant veido, kūno nematė. Niekas iš buvusių į konfliktą nesikišo, leido patiems išsiaiškinti (1 t., b. l. 106-107, 109);

2025-07-04 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašytas pareiškėjo V. V. pateikto vaizdo įrašo iš įvykio vietos turinys. Matyti kaip krepšinio aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Joniškio m., A. V. mušinėja kamuolį ir staiga meta jį į prieš save stovintį M. V. Tuomet A. V. puola M. V. mušti rankomis, spardyti kojomis. M. V. bando gintis, krenta ant žemės, atsistoja ir nueina į šoną (1 t., b. l. 114–115);

2025-07-04 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) atstovas G. A. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė 3 vaizdo įrašus iš krepšinio aikštelės (1 t., b. l. 120–121);

2025-07-15 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašytas (duomenys neskelbtini) atstovo G. A. pateiktų 2025-07-02 vaizdo įrašų nuo 17:54:26 val. iki 18:17:51 val. iš krepšinio aikštelės turinys. Matyti kaip krepšinio aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Joniškio m., A. V. vieną kartą krepšinio kamuolį meta M. V. į veidą, ko rezultate, nuo M. V. galvos nukrenta kepurė. A. V. užsimoja ir trenkia M. V. į galvą, tačiau dėl vaizdo įrašo kokybės nesimato ar pataiko. A. V. dešine sulenkta koja trenkia M. V. į kairį šoną, bet į kurią vietą pataiko, nematyti. Dešine ranka A. V. bando trenkti M. V., bet nepataiko. A. V. atsitraukia, o M. V. dešine koja bando spirti ir dešine ranka suduoti smūgį A. V., bet nepataiko. A. V. dar du kartus ranka užsimoja link M. V. veido, bet nepataiko, nuo savęs stumia M. V., kuris krenta ant žemės, bet iš karto vėl atsistoja. A. V. ir M. V. atsisėda ant skirtingų suolų. M. V. kartu su draugu išeina iš krepšinio aikštelės (1 t., b. l. 127–128);

įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu apklausto A. V. parodymais, kad nukentėjusįjį pažįsta iš matymo, yra anksčiau kelis kartus žaidęs krepšinį. 2025 m. liepos pradžioje, galėjo būti liepos 2 d., apie 18 val., su draugais K. K. ir K. V. nuvažiavo į krepšinio aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini). Jie nuėjo prie krepšinio lentos, kur jau žaidė M. V. su draugu. Pasiėmę savo krepšinio kamuolį, mėtė į krepšį. Po to, K. K. pasiūlė M. V. ir pastarojo draugui pažaisti krepšinį kartu „du prieš du“. K. V. nežaidė, sėdėjo ant suoliuko. Pradėjus žaisti, tarp jo ir M. V. pradėjo kilti įtampa. Jam nepatiko kaip M. žaidžia, todėl vienu metu pastarajam pasakė „kur tu bėgi?“. Šis atsakė „pas tavo mamą“. Tokie M. V. žodžiai jį labai supykdė. Stovėdamas priešais M. V., metė rankoje laikytą krepšinio kamuolį pastarajam į veidą. Nuo smūgio M. ant žemės nukrito kepurė. Tada jie pradėjo muštis. Ir jis M. taikėsi suduoti smūgius kumščiu, ir M. stengėsi suduoti jam smūgius kumščiu, bet pastarasis nepataikė. M. jam vieną kartą įspyrė į dešinę šlaunį, bet jis dėl to pretenzijų neturi, skausmo nepajuto. Neneigia, kad galėjo konflikto metu įspirti M. V. į kairę šlaunį. Konflikto metu buvo arti vienas kito, susistumdė. M. V. gal užkliuvo už jo kojos ir griuvo nugara ant žemės. Tuo konfliktas pasibaigė. Jis nuėjo atsisėsti ant suoliuko. M. V. atsistojęs taip pat nuėjo atsisėsti ant kito suoliuko. Jie dar apsižodžiavo. Po to, su K. V. nuėjo į miesto centrą, o M. V. dar liko krepšinio aikštelėje. Sutinka, kad savo veiksmais galėjo sukelti M. V. fizinį skausmą. Draugai į konfliktą nesikišo, tik stebėjo viską iš šono. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, norėtų nukentėjusiojo atsiprašyti ir susitaikyti (1 t., b. l. 165–166, 168).

Kaltinamojo A. V. įvykdyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia krepšinio kamuoliu smogdamas M. V. į veidą, įspirdamas M. V. į kairę šlaunį ir visu kūnu pastarąjį pastumdamas, dėl ko šis nugriuvo ant žemės, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmių skyrimas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos (BK 140 straipsnio 1 dalis) pavojingumo visuomenei laipsnį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – A. V. neteistas (1 t., b. l. 143), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 145), mokosi (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 150), nedirba (1 t., b. l. 147), mokyklos direktorės charakterizuojamas patenkinamai (1 t., b. l. 155). Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis mažesnis, nei įstatymo numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nusikalstama veika sukeltus padarinius, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 54, 61 straipsniai). Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iki bausmės vykdymo pradžios A. V. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 169–171).

Dėl civilinio ieškinio.

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečio nukentėjusiojo M. V. atstovė pagal įstatymą J. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 400 Eur neturtinės žalos priteisimo iš A. V. nukentėjusiojo M. V. naudai. Taip pat prašoma iš kaltinamojo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 67–68). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad M. V. dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo patyrė neturtinę žalą – fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostata, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Pažymėtina, kad žala šiuo atveju padaroma vertybėms, kurios neturi materialinės išraiškos, tačiau įstatymas šias vertybes gina turtiniais būdais, ir neturtinė žala įvertinama bei atlyginama būtent pinigine išraiška (CK 6.250 straipsnio l dalis). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kurio pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Spręsdamas dėl nukentėjusiajam M. V. padarytos neturtinės žalos, teismas įvertina tai, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų neabejotinai jautė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, pažeminimą kitų incidentą mačiusių jaunuolių akyse. Atsižvelgus į formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant bylas, kuriose asmenys nuteisti už fizinio skausmo sukėlimą, nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą prašoma 400 Eur suma neturtinei žalai atlyginti nelaikytina per didele ir neatitinkančia teisingumo bei protingumo principų. Teismas konstatavo, jog A. V. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo yra įrodyta, todėl nėra pagrindo abejoti, kad būtent kaltinamasis A. V. yra atsakingas už M. V. padarytą neturtinę žalą. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neginčijo nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą reiškiamo civilinio ieškinio dydžio. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nukentėjusiojo M. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo tenkintinas visiškai.

Dėl proceso išlaidų

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025-11-11 pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam M. V. (2 t., b. l. 36). Nukentėjusysis yra nepilnametis, jam atstovas buvo paskirtas teismo iniciatyva. Kaltinamasis A. V. yra moksleivis, nedirba. Atsižvelgiant į tai, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam šioje byloje iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kiti procesiniai klausimai

Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikmenos su vaizdo ir garso įrašais paliktinos byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant A. V. bausmės atlikimo metu tęsti mokslą arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir skirti A. V. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant A. V. bausmės atlikimo metu tęsti mokslą arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. V., gim. (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos visiško atlyginimo M. V., gim. (duomenys neskelbtini), naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam M. V., iš A. V. nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus Joniškyje.

Teisėja Vijoleta Kurtkienė