Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) stadione žaidė krepšinį „du prieš du“. Kilo ginčų. Kai buvo paminėta jo mama, supyko ir metė į M. V. kamuolį. Po to, susimušė. Žino, kad aikštelė filmuojama. Kiek smūgių sudavė nebepamena. Gailisi dėl to, ką padarė. Po įvykio išsiskirstė. Neturėjo galimybės atsiprašyti. Mokosi (duomenys neskelbtini). Pripažįsta, kad nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą. Civilinį ieškinį pripažįsta. Atsiprašo nukentėjusiojo dėl netinkamų veiksmų.

Bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl kiti proceso dalyviai teisiamajame posėdyje nebuvo apklausiami.

2025-07-03 Šiaulių AVPK Joniškio RPK Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybiniu pranešimu „Dėl sukelto fizinio skausmo“, kuriame nurodyta, kad į Joniškio policijos komisariatą kreipėsi V. V. su sūnumi M. V., gim. (duomenys neskelbtini). V. V. paaiškino, kad 2025-07-02, apie 19 val., krepšinio aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Joniškio m., nepažįstamas vaikinas metė kamuoliu į veidą sūnui M. V., spardė ir stumdė. M. V. paaiškino, kad atvykę nepažįstami jaunuoliai pasiūlė kartu pažaisti krepšinį. Žaidžiant, vienas vaikinas metė krepšinio kamuolį M. V. į veidą, spardė kojomis, stumdė. M. V. paaiškino, kad naudojantis socialiniu tinklu „Facebook“, išsiaiškino, jog vaikinas, sukėlęs jam fizinį skausmą, yra A. V. Sukeltą fizinį skausmą vertina penkiais balais iš dešimties. Teritorija filmuojama vaizdo kameromis (1 t., b. l. 8);

2025-07-03 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuoti V. V. parodymai, kad 2025-07-02, apie 20 val., grįžęs į namus sūnus M. V. papasakojo, jog apie 19 val. su draugu N. B. krepšinio aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Joniškyje, žaidė krepšinį. Atvykę trys jaunuoliai pasisiūlė žaisti kartu krepšinį. Žaidė M. V., N. B. ir du nepažįstami, o trečias atvykęs jaunuolis sėdėjo ant suoliuko ir stebėjo. Žaidžiant krepšinį, vienas iš jaunuolių pradėjo jo sūnui sakyti „nemoki gintis“, „ką darai“, „debilas esi“. Nepažįstamasis, kuris taip sakė, varėsi kamuolį, o sūnus jį blokavo. Vaikinui sūnaus paklausus „kur bėgi?“, sūnus atsakė „pas tavo mamą“. Tada minėtas vaikinas sūnui metė krepšinio kamuoliu į veidą, puolė muštis, spardė. Konflikto metu sūnus nugriuvo ant žemės, po to, atsistojęs nuėjo atsisėsti ant suoliuko. Vaikinas, kuris stumdė, atsisėdo ant kito suoliuko ir sūnui ėmė sakyti „ką čia nuo vienos bankės krenti, einam ant žolės pratęsti“ ir pasakė, kad daugiau nematytų jo krepšinio aikštelėje. Po konflikto sūnus išėjo į namus. Naudojantis „Facebook“ socialiniu tinklu, išsiaiškino, kad sūnų puolė mušti A. V. Kartu su pastaruoju buvo K. K. ir K. V. Krepšinio aikštelė stebima vaizdo kameromis. M. V. buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 5 balais iš 10 (1 t., b. l. 18–20, 27);

2025-07-03 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta įvykio vieta – krepšinio aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini), Joniškio m., kur kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą (1 t., b. l. 29, 31–32);

nepilnamečio nukentėjusiojo M. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2025 m. liepos 2 d., po 18 val., su draugu N. B. atėjo į (duomenys neskelbtini) stadioną pažaisti krepšinio. Iš atvažiavusio raudonos spalvos „Siat“ automobilio išlipo trys iš matymo pažįstami vaikinai ir paklausė ar norės su jais pažaisti krepšinį „du prieš du“. Jie sutiko. Trečias vaikinas nežaidė, sėdėjo ant suoliuko. Vaikinui, kuris žaidė prieš jį, dabar žino, kad tai A. V., nepatiko kaip jis žaidžia. Pastarasis pradėjo sakyti, kad jis yra „debilas“, „nemoka gintis“, „ką čia darai?“. Po to, A. V. pasakius „kur bėgi?“, jis atsakė „pas tavo mamą“. Tada A. supyko ir dar kartą paklausė „kur?“. Jis dar kartą atsakė „pas tavo mamą“. Po šių žodžių A. vieną kartą krepšinio kamuoliu metė jam į veidą ir puolė jį mušti. A. dešinės rankos kumščiu užsimojo trenkti jam į veidą, bet nepataikė. Tada jis abiem rankom sugriebė A. už dilbių, kad šis nesuduotų daugiau smūgių. A. jam vieną kartą spyrė ir pataikė į kairės kojos išorinę šlaunies dalį. Tada jis A. vieną kartą kumščiu smogė į galvą, bet nepataikė. A. nuo jo atsitraukė ir jis vieną kartą dešine koja spyrė A. į kairę koją, pataikė į kairę šlaunį. Po to, A. dar du kartus bandė jam suduoti smūgius kumščiu į veidą, bet nepataikė, nes jis smūgių išvengė pasisukdamas šonu. Tuo metu A. visu kūnu jį stumtelėjo ir jis, susipynus kojoms, nugriuvo aikštelėje ant nugaros. Atsistojęs, nuėjo atsisėsti ant suoliuko. A. taip pat nuėjo atsisėsti ant suoliuko, dar kvietė jį pratęsti muštynes. Po to, A. V. su draugais išėjo į parką. Apie įvykį papasakojo tėčiui, kitą dieną kreipėsi į policiją. Dėl smūgio kamuoliu į veidą juto fizinį skausmą, kurį įvertina 7 balais iš 10. Smūgio į šlaunį sukeltą skausmą vertina 4 balais, o griūnant juto fizinį skausmą, kurį vertina 3 balais. Dėl patirtų sumušimų į medikus nesikreipė. Turtinė žala jam nepadaryta (1 t., b. l. 56–57, 59);

2025-07-03 asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti ant nukentėjusiojo M. V. kūno matomi sužalojimai: 1x0,5 cm paraudimas ant nosies (1 t., b. l. 72, 74, 76–77);

liudytojo N. B. ikiteisminio tyrimo duotais parodymais, kad datos ir laiko tiksliai nepamena, su draugu M. V. nuėjo į (duomenys neskelbtini) stadioną pažaisti krepšinį. Į aikštelę atvažiavo raudonos spalvos automobilis, iš kurio išlipo K. K., V. (vardo nežino) ir dar vienas vaikinas. Vaikinai paklausė ar jie norės su jais pažaisti krepšinį „du prieš du“. Jie sutiko. Trečias vaikinas nežaidė, sėdėjo ant suoliuko. Žaidė jis, M. V., K. K. ir V. Pastarasis pradėjo M. sakyti „ką tu, debile, nemoki gintis“, „ką tavęs niekas nemokė gintis“, priekaištavo, kad M. stumdosi žaisdamas. Iš pradžių M. tylėjo, bet po to V. atsakė „ką, tu nesi matęs kaip ginasi?“. V. paklausus „kur eini?“, M. atsakė „pas tavo mamą“. V. supyko ant M. metė krepšinio kamuoliu M. į veidą. M. spyrė V. į kairį šoną. V. M. kumščiu norėjo suduoti į veidą, bet nepataikė. Po to, V. rankomis pastūmė M. ir šis griuvo ant žemės. Po to, V. sakė M. „iš vienos bankės iškritai“, „žiūrėk, kad tai nebūtų paskutinis kartas aikštelėje“, siūlė dar eiti muštis, bet M. nebekreipė į tai dėmesio. Niekas iš buvusių aikštelėje nebandė vaikinų išskirti (1 t., b. l. 94–95, 97);

liudytojo K. K. ikiteisminio tyrimo duotais parodymais, kad A. V. yra draugas, kartu mokosi (duomenys neskelbtini). 2025 m. liepos pradžioje, apie 18 val., automobiliu „Siat Ibiza“ su draugais A. V. ir K. V. nuvažiavo į krepšinio aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini). Prie vienos krepšinio lentos jau žaidė du iš matymo pažįstami vaikinai. Jis pasiūlė aukštesniam vaikinui kartu pažaisti krepšinį „du prieš du“. K. V. nežaidė, sėdėjo ant suoliuko. Pradėjus žaisti, tarp A. V. ir aukštesnio vaikino kilo įtampa, nes šis žaisdamas stumdė jo draugą. Po to, girdėjo, kad jie tarpusavyje ėmė žodžiais konfliktuoti. Girdėjo kaip A. V. aukštesniam vaikinui pasakė „kur tu bėgioji?“, o tas vaikinas atsakė „pas tavo mamą“. Tai labai nepatiko A. V. A. metė kamuoliu aukštesniam vaikinui į veidą. Po to, abu vaikinai pradėjo stumdytis, vienas kitam taikėsi suduoti smūgius kumščiais, spyrė kojomis, bet ar pataikė, kiek kartų ir į kurias kūno vietas, negali pasakyti, nes viskas įvyko labai greitai. Ar aukštesnis vaikinas konflikto metu griuvo ant žemės, neįsidėmėjo. Konfliktas baigėsi savaime, niekas į jį nesikišo, nebandė besimušančių išskirti. Po įvykio jis išvažiavo į namus (1 t., b. l. 100–101, 103);

liudytojo K. V. ikiteisminio tyrimo duotais parodymais, kad A. V. jo draugas, anksčiau kartu mokėsi (duomenys neskelbtini). 2025 m. liepos pradžioje, apie 18 val., automobiliu „Siat“, jis, K. K. ir A. V. nuvažiavo į krepšinio aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini). Prie krepšinio lentos jau žaidė du iš matymo pažįstami vaikinai. Jis krepšinio nežaidė, atsisėdo ant suoliuko ir stebėjo kaip kiti žaidžia. K. K. pasiūlė iš matymo pažįstamiems vaikinams pažaisti „du prieš du“ ir šie sutiko. Žaidžiant A. V. varėsi kamuolį, o kitas aukštas vaikinas gynėsi. Girdėjo, kad A. V. šiam pasakė „kur tu bėgi?“. Tada vaikinas atsakė „pas tavo mamą“. Po tų žodžių prasidėjo muštynės. A. V. rankose turėtą krepšinio kamuolį metė į prieš jį žaidusio vaikino veidą ir abu pradėjo muštis. Viskas įvyko labai greitai, todėl negali pasakyti kuris vaikinas kuriam į kokias kūno vietas ir kiek kartų sudavė. A. V. jam sakė, kad vaikinas įspyrė į koją. Matė kaip aukštas vaikinas griuvo, bet dėl kokių priežasčių, nematė. Po to, vaikinas atsistojo ir nuėjęs atsisėdo ant suoliuko prie aikštelės. A. V. atsisėdo prie jo (K. V.) ir su tuo vaikinu dar apsižodžiavo. Nei pas A. V., nei pas kitą vaikiną jokių sužalojimo žymių ant veido, kūno nematė. Niekas iš buvusių į konfliktą nesikišo, leido patiems išsiaiškinti (1 t., b. l. 106-107, 109);

2025-07-04 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašytas pareiškėjo V. V. pateikto vaizdo įrašo iš įvykio vietos turinys. Matyti kaip krepšinio aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Joniškio m., A. V. mušinėja kamuolį ir staiga meta jį į prieš save stovintį M. V. Tuomet A. V. puola M. V. mušti rankomis, spardyti kojomis. M. V. bando gintis, krenta ant žemės, atsistoja ir nueina į šoną (1 t., b. l. 114–115);

2025-07-04 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) atstovas G. A. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė 3 vaizdo įrašus iš krepšinio aikštelės (1 t., b. l. 120–121);

2025-07-15 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašytas (duomenys neskelbtini) atstovo G. A. pateiktų 2025-07-02 vaizdo įrašų nuo 17:54:26 val. iki 18:17:51 val. iš krepšinio aikštelės turinys. Matyti kaip krepšinio aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Joniškio m., A. V. vieną kartą krepšinio kamuolį meta M. V. į veidą, ko rezultate, nuo M. V. galvos nukrenta kepurė. A. V. užsimoja ir trenkia M. V. į galvą, tačiau dėl vaizdo įrašo kokybės nesimato ar pataiko. A. V. dešine sulenkta koja trenkia M. V. į kairį šoną, bet į kurią vietą pataiko, nematyti. Dešine ranka A. V. bando trenkti M. V., bet nepataiko. A. V. atsitraukia, o M. V. dešine koja bando spirti ir dešine ranka suduoti smūgį A. V., bet nepataiko. A. V. dar du kartus ranka užsimoja link M. V. veido, bet nepataiko, nuo savęs stumia M. V., kuris krenta ant žemės, bet iš karto vėl atsistoja. A. V. ir M. V. atsisėda ant skirtingų suolų. M. V. kartu su draugu išeina iš krepšinio aikštelės (1 t., b. l. 127–128);

įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu apklausto A. V. parodymais, kad nukentėjusįjį pažįsta iš matymo, yra anksčiau kelis kartus žaidęs krepšinį. 2025 m. liepos pradžioje, galėjo būti liepos 2 d., apie 18 val., su draugais K. K. ir K. V. nuvažiavo į krepšinio aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini). Jie nuėjo prie krepšinio lentos, kur jau žaidė M. V. su draugu. Pasiėmę savo krepšinio kamuolį, mėtė į krepšį. Po to, K. K. pasiūlė M. V. ir pastarojo draugui pažaisti krepšinį kartu „du prieš du“. K. V. nežaidė, sėdėjo ant suoliuko. Pradėjus žaisti, tarp jo ir M. V. pradėjo kilti įtampa. Jam nepatiko kaip M. žaidžia, todėl vienu metu pastarajam pasakė „kur tu bėgi?“. Šis atsakė „pas tavo mamą“. Tokie M. V. žodžiai jį labai supykdė. Stovėdamas priešais M. V., metė rankoje laikytą krepšinio kamuolį pastarajam į veidą. Nuo smūgio M. ant žemės nukrito kepurė. Tada jie pradėjo muštis. Ir jis M. taikėsi suduoti smūgius kumščiu, ir M. stengėsi suduoti jam smūgius kumščiu, bet pastarasis nepataikė. M. jam vieną kartą įspyrė į dešinę šlaunį, bet jis dėl to pretenzijų neturi, skausmo nepajuto. Neneigia, kad galėjo konflikto metu įspirti M. V. į kairę šlaunį. Konflikto metu buvo arti vienas kito, susistumdė. M. V. gal užkliuvo už jo kojos ir griuvo nugara ant žemės. Tuo konfliktas pasibaigė. Jis nuėjo atsisėsti ant suoliuko. M. V. atsistojęs taip pat nuėjo atsisėsti ant kito suoliuko. Jie dar apsižodžiavo. Po to, su K. V. nuėjo į miesto centrą, o M. V. dar liko krepšinio aikštelėje. Sutinka, kad savo veiksmais galėjo sukelti M. V. fizinį skausmą. Draugai į konfliktą nesikišo, tik stebėjo viską iš šono. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, norėtų nukentėjusiojo atsiprašyti ir susitaikyti (1 t., b. l. 165–166, 168).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.