Kauno apygardos teismo nutartis

2012-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-741-133-2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. PK-2954-240/2011Nutartis · 2011-09-27Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-11-08Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-08
Bylos Nr.
1A-741-133-2012
Teisminio proceso Nr.
1-05-3-00087-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Romualdas Lincevičius (pirm.), Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
Kaltinamasis
I. P.
Nukentėjusysis
J. G.
Advokatai
Žilvinas Kalinauskas
Kategorijos
  • 2.4.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudž. byla Nr.1A-741-133/2012;

Teisėjas Bronislovas Liatukas Proceso Nr. 1-05-3-00087-2011-8;

Procesinio sprendimo kategorija:2.4.9. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKO VARDU

2012 m. lapkričio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjos Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Jurgio Kiškio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant išteisintajai I. P., gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, nukentėjusiosios – privačios kaltintojos J. G. atstovui advokatui Žilvinui Kalinauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. G. atstovo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo I. P. išteisinta dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. G. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. P. buvo išteisinta dėl jai pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., t.y. dėl to ji paskleidė apie J. G. tikrovės neatitinkančią informaciją, kuria siekė ją pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą, o būtent: 2010 m. balandžio 13 d., 21.27 val., suvokdama, jog siekia paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją, neatskleisdama savo tapatybės – pasivadindama „Irute“, pasinaudodama jos namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune , esančiu kompiuteriu, dienraščio „Kauno diena“ internetiniame tinklalapyje www.kaunodiena.lt paskelbus V. S. straipsnį „Vietoj reabilitacijos gulbės pateko į skerdyklą“ skirsnyje, skirtame komentarams, viešai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, patalpindama tekstą, “g. kaciu veiseja aferiste pirkau iš jos katyte atseit rusu melinaja o pasirodo lietuvos konteinerine vos atgavau pinigus su kauno dienos pagalba“. Šiais savo veiksmais paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ir tuo siekė visuomenės akyse pažeminti J. G., kaip asmenį, ir pakirsti pasitikėjimą ja kaip profesionaliai vykdančią gyvūnų priežiūros, globos veiklą - Lietuvos (duomenys neskelbtini) prezidentę, UAB (duomenys neskelbtini) direktorę.

Šalies argumentai

Nukentėjusiosios J. G. atstovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį privataus kaltinimo byloje ir priimti I. P. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Dėl patirtos neturtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti pilnai.

Nukentėjusiosios atstovo nuomone, teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra surinkta įrodymų, pagrindžiančių, tai, kad I. P. patalpintame tekste yra paskleistos tikrovę neatitinkančios žinios. I. P. dienraščio „Kauno diena" internetiniame tinklapyje www.kaunodiena.lt skirsnyje, skirtame komentarams, patalpintame tekste pateikė faktą, jog pinigus už įsigytą iš J. G. kačiuką atgavo tik su žiniasklaidos pagalba. Pirmos instancijos teismas šią faktinę aplinkybę vertino kaip teisingą, atitinkančią tikrovę. Faktas, jog pinigus kaltinamoji iš J. G. atgavo tik žiniasklaidos pagalba, yra paneigiamas pateiktais į bylą 1997 m. rugpjūčio 8 d. dienraščio „Kauno diena“ Nr. 18(15211) rubrikoje „Įnamis“ išspausdintų straipsnių „B. apgavystė“ , „Atsakymas poniai P“ tekstų turiniu, iš kurio matyti, jog asmuo parašė straipsnį „B. apgavystė“ tik po to, kai jai buvo grąžinti pinigai už jos įsigytą kačiuką. Be to, I. P. 2012-03-21 apklausiama teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog į „Kauno dienos“ redakciją kreipėsi po to, kai J. G. pinigus už įsigytą kačiuką jau buvo grąžinusi. Šią aplinkybę patvirtina ir tos pačios dienos dienraščio „Kauno diena“ rubrikoje „Įnamis“ išspausdintas J. G. atsakymas į straipsnį „B. apgavystė“, kuriame apie susiklosčiusią situaciją parduodant kačiuką kalbama būtuoju laiku, iš ko galima daryti pagrįstą išvadą, jog šis straipsnis yra parašytas tik po to, kai buvo grąžinti pinigai už įsigytą kačiuką. Šie įrodymai patvirtina, jog I. P. 2010 m. balandžio 13 d., 21 val. 27 min., dienraščio „Kauno diena“ internetiniame tinklapyje www.kaunodiena.lt skirsnyje, skirtame komentarams, patalpintame tekste pateikdama minėtą faktą, paskleidė žinomai melagingą žinią, neatitinkančią tikrovės ir šmeižiančią J. G.. Teismas neatsižvelgė į byloje surinktus įrodymus, t.y. į tai, jog į dienraščio „Kauno diena“ redakciją I. P. kreipėsi tik po to, kai buvo grąžinti pinigai, ir į liudytojos L. M. parodymus, kurių metu ji nurodė, jog jos motina (I. P.) „<...kreipėsi į dienraščio „Kauno diena" redakciją ir vargais negalais atsiėmė pinigus iš J. G....>" vertino kaip objektyvius įrodymus, patvirtinančius pinigų grąžinimo faktą įtakojant žiniasklaidai.

I. P. tekste, pateiktame kaip komentaras po dienraščio „Kauno diena“ internetiniame puslapyje išspausdintu straipsniu „Vietoj reabilitacijos gulbės pateko į skerdyklą“, konstatavo faktą, jog ji įsigijo rusų mėlynosios veislės kačiuką, kuris iš tikrųjų buvo „lietuvos konteinerinių“ veislės. Apklausiama teisminio nagrinėjimo metu I. P. patvirtino, jog ji žinojo, kad įsigyjamas kačiukas yra be kilmės dokumentų, patvirtino ir tai, jog kačiuką įsigijo už 90 lt, t.y. 910 Lt pigiau už siūlomą rusų mėlynosios veislės kačiuką. Tai sąlygojo ta aplinkybė, jog pastarasis neturėjo kilmės dokumentų. I. P. taip pat nurodė, jog ji yra aistringa gyvūnų mylėtoja. Vertinant tai, I. P. turėjo būti žinoma, jog veislės tapatybę patvirtina būtent gyvūnų kilmės dokumentai. Tai yra I. P., įsigydama kačiuką, žinojo, jog jis neturi kilmės dokumentų ir yra mišrūnas, kuris tik gali būti kildinamas iš rusų mėlynųjų veislės ir negali būti laikomas grynaveisliu rusų mėlynuoju.

2010 m. balandžio 13 d., 21 val. 27 min., dienraščio „Kauno diena” internetiniame tinklapyje www.kaunodiena.lt skirsnyje, skirtame komentarams, patalpintame tekste I. P. paskleidė žinią, jog J. G. yra kačių veisėja, veisianti „Lietuvos konteinerines". Tai, kad G. neužsiima kačių veisimu, I. P. žinojo. Tai patvirtino ji pati savo paaiškinimuose, jog J. G. jai pasakė, jog įsigyjamas kačiukas yra iš Panevėžyje esančio veislyno, t.y. kaltinamoji žinojo, jog nei (duomenys neskelbtini), nei J. G. šių kačių veisimu neužsiėmė. Teismas, priimdamas 2012-06-29 nuosprendį, šių įrodymų nevertino, dėl jų nepasisakė.

Straipsnyje „B. apgavystė“, skirtingai nei dienraščio „Kauno diena“ internetiniame tinklapyje www.kaunodiena.lt skirsnyje, skirtame komentarams, patalpintame tekste nebuvo konstatuojami faktai, nurodant, jog J. G. yra aferistė, veisianti Lietuvos konteinerines kates ir tai, jog pinigus, gautus apgaulės būdu, iš J. G. galima atgauti tik su žiniasklaidos pagalba. Būtent dėl aukščiau nurodytų aplinkybių J. G. 1997 m. nesikreipė į teisėsaugą siekdamas apginti savo garbę ir orumą.

Šie paskleisti tikrovės neatitinkantys faktai, t.y. informacija, diskreditavo ir pažemino J. G. visuomenės akyse, be to, toje visuomenės dalyje, kuriai yra aktualios gyvūnų globos, priežiūros problemos ir kurioje J. G. žinoma kaip atstovaujanti Lietuvos Respubliką tarptautinėje gyvūnų globos, priežiūros organizacijoje, kaip aktyvi Lietuvoje veikiančios (duomenys neskelbtini) draugijos prezidentė, kuriai yra ne kartą išreištas pasitikėjimas rinkant ją į šios draugijos prezidentės postą. Paskelbdama šią žinią ir siekdama pakirsti pasitikėjimą J. G., I. P. sumenkino jos reputaciją kaip sąžiningo žmogaus, verto pasitikėjimo, renkant Lietuvos (duomenys neskelbtini) draugijos „B.“ prezidente, skiriant atstovauti Lietuvos Respubliką tarptautinėje (duomenys neskelbtini) federacijoje.

LR BPK nuostatos asmeniui, dėl kurio nusikalstamų veikų buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajam, įtvirtina pareigą ją atlyginti. Dėl nusikalstamų I. P. veikų paskleidžiant viešoje erdvėje tikrovės neatitinkančią informaciją J. G. buvo padaryta neturtinė žala, įvertintina 5000 Lt, kurią I. P. privalo atlyginti. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį I. P., atžvilgiu civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą ir dėl jo pagrįstumo nepasisakė.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios atstovą, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, išteisintąją ir jos gynėją, prašiusias apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, kad šiuos įstatymo reikalavimus teismas taikė tinkamai, pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, pagrįstai I. P. dėl LR BK 154 str. 2 d. numatytos veikos išteisino, nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Iš esmės nukentėjusiosios atstovas ginčija žemesnės instancijos teismo įrodymų, kuriais grindžiamas išteisinimas, vertinimą.

Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų duomenų pripažinimo įrodymais sąlygų, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Kolegija daro išvadą, kad nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Įvertinusi ir ištyrusi visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismo išvados, kad I. P. veiksmuose nėra BK 154 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, pagrįstos.

Šmeižimas pagal BK 154 straipsnį - tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. Objektyviai ši veika pasireiškia aktyviais veiksmais paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui. Šmeižimu laikoma tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas, t. y. tik melagingos informacijos skleidimas. Be to, skleidžiama informacija turi neatitikti tikrovės bei turi būti žeminanti. Šmeižiant, skleidžiama tokia informacija, kuri gali pakirsti žmogaus reputaciją, sumenkinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimą juo.

Paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones. Informacijos perdavimas per visuomenės informavimo priemonę, kaip vienas iš veiką kvalifikuojančių požymių, numatytas BK 154 str. 2 d..

Įvertinus dienraščio „Kauno diena“ internetiniame tinklapyje www.kaunodiena.lt skirsnyje, skirtame komentarams, patalpinto teksto turinį galima daryti išvadą, kad šiame komentare išreikšta I. P. nuomonė, dėl buvusio konflikto 1997 metais. Tokį komentaro turinį sudaro tik subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas bei požiūris į tuos faktus – nuomonė, kuriai negali būti taikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis tikrais faktais, kas šiuo atveju neabejotinai konstatuota, jog konfliktas tarp J. G. ir I. P. buvo, I. P. jautėsi apgauta. Todėl teismo išvada, kad nesurinkta jokių duomenų rodančių, kad paskleistas apie J. G. informacija neatitinka tikrovės, prieš 15 metų tarp J. G. ir I. P. neabejotinai buvus konfliktui, ir kad I. P., patalpindama teiginį apie J. G. tinklalapyje 2010-04-13, buvo įsitikinusi, jog jos skleidžiama informacija yra teisinga, yra pagrįsta.

Atsižvelgiant į paminėtą, skundžiamu nuosprendžiu I. P. teisingai išteisinta pagal BK 154 str. 2 d., nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamoj nusižengimo požymių, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys pagrįstai, vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p., paliktas nenagrinėtas. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nukentėjusiosios J. G. atstovo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Romualdas LincevičiusTeisėjai Jurgis KiškisEvaldas Gražys