- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-13
- Bylos Nr.
- A-415-35-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Birutė Janavičiūtė, Romanas Klišauskas, Gintaras Kryževičius (pran.)
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos
- Atsakovas
- M. T.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Birutės Janavičiūtės, Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
dalyvaujant pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės atstovui A. B. ,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo M. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės skundą atsakovui M. T. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinė (toliau – ir Varėnos rinktinė) kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo M. T. 4 976,24 Lt padarytai materialinei žalai atlyginti bei 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Savo reikalavimus Varėnos rinktinė grindė tuo, kad 2005 m. rugpjūčio 24 d. Varėnos rinktinės Tribonių užkardos Sargybų būrio vyresnysis pasienietis M. T. , vykdamas iš sargybos vykdymo vietos į užkardą, vairuodamas Varėnos rinktinei priklausantį tarnybinį automobilį „Land Rover Defender 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kelyje Šalčininkai–Sakalinė, Ūtos kaimo ribose, Šalčininkų rajono teritorijoje, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Įvykio metu buvo apgadintas tarnybinis automobilis ir Varėnos rinktinei padaryta materialinė žala. 2005 m. rugpjūčio 28 d. apžiūrėjęs sugadintą automobilį, J. P. IĮ vertintojas nustatė, kad jo atkuriamoji vertė yra 10 381 Lt. 2005 m. rugpjūčio 24 d. Šalčininkų rajono PK M. T. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad M. T. pažeidė KET 172 ir 173 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. 2005 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus rajono PK VP EPP nutarimu M. T. buvo skirta 150 Lt bauda. Dėl šio įvykio Varėnos rinktinėje 2005 m. lapkričio 14 d. buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio išvadoje Nr. 20-76 buvo konstatuota, kad M. T. tarnybinės atsakomybės klausimas nesprendžiamas, nes pareigūnas, sutinkamai su ATPK 15 straipsniu, už KET pažeidimą nubaustas bendrais pagrindais, tačiau Varėnos rinktinei padarytą materialinę žalą jis privalo atlyginti Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka. Varėnos rinktinei realiai buvo padaryta 6 500 Lt materialinė žala, nes eismo įvykio metu pareigūno M. T. sudaužytas tarnybinis automobilis buvo suremontuotas Varėnos rinktinės lėšomis, tam panaudojant turimas šios markės automobilio detales, todėl automobilio remontas kainavo 6 500 Lt.
Varėnos rinktinė nurodė, kad M. T. nesutiko gera valia atlyginti Varėnos rinktinei padarytą materialinę žalą, todėl, atlikus minėtą tarnybinį patikrinimą, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, iš pareigūno M. T. darbo užmokesčio buvo pradėta išskaičiuoti jo vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio suma – 1 523,76 Lt, o likusi Varėnos rinktinei padaryta materialinė žala – 4 976,24 Lt gali būti išieškoma tik teisminiu keliu.
Varėnos rinktinė pabrėžė, kad M. T. tarnybinį automobilį vairavo darbo metu, o ABTĮ 2 straipsnio 2 dalies taikymo prasme, tai laikytina vidaus administravimo vykdymu, nes šiuo atveju tarnybinis automobilis M. T. buvo suteiktas turint tikslą vykdyti institucijos, kurioje jis tarnauja (Varėnos rinktinės), veiklos uždavinius (saugoti valstybės sieną). Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už vidaus reikalų įstaigai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ar savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių.
Atsiliepimas
Atsakovas M. T. atsiliepime į Varėnos rinktinės skundą nurodė, kad nesutinka su Varėnos rinktinės skunde išdėstytais reikalavimais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Varėnos rinktinei priklausantis tarnybinis automobilis buvo apdraustas, tačiau pareiškėjas nesikreipė į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, tuo nesilaikydamas ikiteisminio ginčo nagrinėjimo procedūros; kad Varėnos rinktinė bendradarbiavo tik su viena autoremonto įmone ir tai kelia pagrįstų abejonių dėl žalos vertinimo objektyvumo. Atsakovas pabrėžė, kad nesutinka su žalos apskaičiavimu, kadangi pareiškėjas turėtų įrodyti, kokia konkreti žala padaryta, t. y. pateikti teismui atliktų darbų apmokėjimo dokumentus, be to, nustatant žalos atlyginimo dydį, turėtų būti atsižvelgta į M. T. kaltės formą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės skundą tenkino – priteisė iš M. T. Varėnos rinktinės naudai 4 976,24 Lt (keturis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt šešis Lt 24 ct) žalos atlyginimo ir 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas sprendime nurodė, jog Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė, atlikdamas vidaus administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Minėto įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jei valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio, neviršijant vidutinio darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos, o neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme.
Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už vidaus reikalų įstaigai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn. Teismas konstatavo, kad 2005 m. rugpjūčio 24 d., vairuodamas tarnybinį automobilį LAND ROVER DEFENDER 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , M. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 172 ir 173 punktų reikalavimus ir įvykdė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. 2005 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus rajono PK nutarimu už minėtą teisės pažeidimą M. T. buvo skirta 150 Lt dydžio bauda.
Teismas nurodė, kad M. T. tarnybinį automobilį vairavo darbo (tarnybos) metu, o ABTĮ 2 straipsnio 2 dalies taikymo prasme, tai laikytina vidaus administravimo vykdymu, nes šiuo atveju tarnybinis automobilis M. T. buvo suteiktas, turint tikslą vykdyti institucijos, kurioje jis tarnauja (Varėnos rinktinės), veiklos uždavinius (saugoti valstybės sieną) (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-851/2004), todėl, remiantis Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, M. T. turi atlyginti savo neteisėta kalta veika Varėnos rinktinei padarytą materialinę žalą.
Teismas nurodė, kad byloje surinkti bei ištirti įrodymai, t. y. 2005 m. lapkričio 14 d. tarnybinio patikrinimo dėl pareigūno M. T. eismo įvykio ir padarytos žalos išvada Nr. 20-76 (b. 1. 5-6), patvirtinanti, jog M. T. tarnybos metu apgadino Varėnos rinktinei priklausantį automobilį bei padarė 6 500 Lt dydžio žalą automobilio LAND ROVER DEFENDER 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) defektinis aktas (b. 1. 10), patvirtinantis minėto automobilio apgadinimus; J. P. IĮ automobilio LAND ROVER DEFENDER 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vertinimo ataskaita 2005-359 (b. l. 17-27), patvirtinanti minėto automobilio apgadinimus bei atstatomąją vertę; automobilio LAND ROVER DEFENDER 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , remonto įvertinimo aktas (b. 1. 28), patvirtinantis, jog minėto automobilio apgadinimai yra pašalinti; PVM sąskaita faktūra MIN Nr.00000172 (b. l. 30), patvirtinanti, kad už automobilio LAND ROVER DEFENDER 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , remontą 2005 m. lapkričio 30 d. M. S. IĮ turi būti sumokėta 6 500 Lt; mokėjimo nurodymas Nr. 1152 (b. 1. 54), patvirtinantis, kad už automobilio LAND ROVER DEFENDER 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , remontą 2005 m. lapkričio 30 d. sumokėta 6 500 Lt, leidžia daryti išvadą, kad M. T. Varėnos rinktinei padaryta materialinė žala bei jos dydis (6 500 Lt) yra nustatyta pagrįstai, todėl iš atsakovo M. T. pareiškėjo Varėnos rinktinės naudai priteistina 4 976,24 Lt žalos atlyginimo (iš 6 500 Lt atėmus 1 523,76 Lt jau išskaičiuotos sumos).
Teismas atsakovo M. T. argumentus, kad Varėnos rinktinė privalėjo kreiptis į draudimo bendrovę dėl minėto autoįvykio, nes galėjo būti pažeistos konkurso organizavimo taisyklės, bendradarbiaujant tik su J. P. IĮ, kad automobilio remontui galėjo būti panaudotos naudotos detalės, kad nebuvo tinkamai atsižvelgta į M. T. kaltės formą ir tyčią – atmetė nustatęs, kad automobilis LAND ROVER DEFENDER 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , buvo apdraustas tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b. 1. 31). Teismas sprendime nurodė, kad M. T. argumentai dėl pažeistų konkurso organizavimo taisyklių, bendradarbiaujant tik su J. P. IĮ, yra pagrįsti prielaidomis bei spėjimais, bei konstatavo, jog buvo tinkamai kreiptasi į J. P. IĮ dėl išvadų, susijusių su atstatomąja automobilio verte, kad automobilio LAND ROVER DEFENDER 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , remontui buvo panaudotos naudotos detalės, todėl atstatomoji automobilio vertė tik sumažėjo, kad M. T. kaltės forma buvo nustatyta Vilniaus rajono PK 2005 m. rugsėjo 2 d. nutarime (b. 1. 34).
Teismas nusprendė, kad Varėnos rinktinės prašymas dėl materialinės žalos atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl 4 976,24 Lt dydžio suma yra priteistina iš atsakovo M. T. pareiškėjo Varėnos rinktinės naudai, taip pat priteistina 100 Lt bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio).
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas M. T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsakovo manymu, teismas pažeidė materialines ir procesines teisės normas. Pagal ABTĮ 57 straipsnį, įrodymus teismui pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Pareiškėjas kaip žalos atlyginimo pagrindą pateikė teismui kelis dokumentus: 2005 m. rugsėjo 28 d. J. P. IĮ transporto priemonės atkuriamosios vertės kalkuliaciją ir M. S. IĮ 2005 m. lapkričio 2 d. sąskaitą faktūrą. Pagal pateiktus dokumentus (kalkuliaciją) remonto vertės didžiąją dalį (7 874 Lt) sudaro keičiamų dalių vertė. Byloje yra R. V. 2005 m. rugsėjo 28 d. tarnybinis pranešimas, pagal kurį siūloma automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontui panaudoti detales iš nurašyto automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas teigia, jog teismas nepakankamai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo ir įvertino šių įrodymų visumą. Teismas turi teisę savo iniciatyva pareikalauti pareiškėjo paaiškinimo dėl faktinio žalos dydžio, tačiau to nepadarė. Faktinis žalos dydis nustatytas pagal sąskaitas faktūras dėl automobilio remonto, tačiau reali žala taip ir neapskaičiuota, neišsiaiškinta, kokia detalių kaina, koks realus remontas atliktas.
Atsiliepimas
Teismas neatkreipė dėmesio ir neišsiaiškino, kodėl kalkuliaciją sudarė J. P. ĮI, o remontą atliko M. S. IĮ, kodėl keičiamų detalių (durų, stogo) vertė pagal kalkuliaciją sudaro 3 518,92 Lt, neišsiaiškino, kokius darbus atliko M. S. IĮ, nors atsiliepimuose į prašymą buvo pateikta atsakovo nuomonė, kad žala neatitinka pateiktai teismui išieškoti sumai (pvz.: į kalkuliaciją buvo įtraukta durelių stiklų kaina, nors nėra nustatyta ir išsiaiškinta, ar durelėse iš kitos mašinos buvo stiklai, nepateikta nė vieno dokumento apie atliktus darbus).
Žemesnės instancijos teismas
Transporto priemonės vertinimo pažymoje Nr. 2005-359 atkuriamoji vertė 10 381 Lt nurodyta su senų detalių keitimu į naujas – originalias. Faktinis senų detalių panaudojimas žymiai keičia žalos dydį. Apeliantas nurodo, jog tai patvirtina jo nuomonę, kad pareiškėjas neįrodė žalos dydžio ir teismas nesiėmė priemonių nustatyti realią žalą.
Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnis numato, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Byloje yra liudytojų M. V. , G. B. ir V. Mikelėno parodymai, kurie patvirtina, kad avarija įvyko, siekiant išvengti susidūrimo su netikėta kliūtimi.
Mano, kad teismas turėjo pagrindą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atmesti prašymą dėl materialinės žalos atlyginimo, kadangi 1 523,76 Lt jau išskaičiuoti iš jo atlyginimo žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą teismo sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad teismui pateikė J. P. individualios įmonės sudaužyto tarnybinio automobilio atkuriamosios vertės kalkuliaciją, iš kurios matyti, kad jo atkuriamoji vertė, keičiant senas detales naujomis, įvertinus automobilio nusidėvėjimą bei prekinės vertės netekimą, yra 10 381 Lt. Varėnos rinktinė taip pat pateikė teismui M. S. individualios įmonės sąskaitą-faktūrą Nr. 00000172, iš kurios matyti, kad apelianto sudaužytas tarnybinis automobilis buvo suremontuotas už 6 500 Lt. Teismui buvo pateikti ir dokumentai, patvirtinantys, kad Varėnos rinktinė šią sumą už automobilio remontą įmonei sumokėjo. Sudaužyto tarnybinio automobilio remonto vertė nuo 10 381 Lt iki 6 500 Lt sumažėjo todėl, kad Varėnos rinktinė šio automobilio remontui pateikė turimas tokios pačios markės nurašyto automobilio kai kurias detales. Automobilis buvo suremontuotas visiškai ir tinkamai, ką patvirtina teismui pateiktas 2005 m. spalio 25 d. remonto įvertinimo aktas. Visus šiuos įrodymus sprendime yra įvertinęs teismas. Teismui nekilo abejonių dėl faktinio Varėnos rinktinei padarytos materialinės žalos dydžio, nes buvo pateikti visi tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai. Apelianto kaltė dėl minėto eismo įvykio yra konstatuota 2005 m. rugsėjo 2 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje. Šio nutarimo M. T. neskundė.
Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už vidaus reikalų įstaigai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn. Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ar savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Šių teisės aktų nuostatomis pagrįstai vadovavosi teismas.
Sudaužyto tarnybinio automobilio kalkuliaciją atliko J. P. įmonė, kuri nustatyta tvarka apklausos būdu atrinkta kaip įmonė, pigiausiai teikianti savo paslaugas. Apeliantas galėjo dalyvauti automobilio vertinime. M. S. individuali įmonė atliko visus būtinus remonto darbus ir tai padarė už priimtiną kainą. Apeliantas galėjo pats imtis sudaužyto tarnybinio automobilio remonto darbų (susitarti su pageidaujama įmone dėl automobilio visiško suremontavimo), tačiau tai padaryti M. T. atsisakė.
Atsakovas apeliacinės instancijos teisme prašė spręsti bylą teismo nuožiūra.
Pareiškėjo atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti dėl atsiliepime į jį nurodytų motyvų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies.
Iš atsakovo pareiškėjui priteisiama 3 047,52 Lt. Kita reikalavimo dalis atmetama.
Dėl tiesioginių nuostolių dydžio
Byloje nustatyta, kad atsakovas yra statutinis valstybės tarnautojas – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos ir rinktinės Tribonių užkardos sargybų būrio vyresnysis pasienietis. Pareiškėjui patikėto valstybės turto sužalojimu dėl atsakovo netyčinių veiksmų padaryta žala yra lygi automobilio atkuriamojo remonto vertei, kuri nurodyta M. S. individualios įmonės sąskaitoje faktūroje Nr. 00000172 – 6 500,00 Lt. Šią sumą pareiškėjas sumokėjo. Atsakovo tvirtinimai, jog toks žalos dydis neįrodytas byloje surinktais įrodymais, yra nepagrįsti. Kaip matyti iš J. P. IĮ 2005 m. rugsėjo 28 d. transporto priemonės atkuriamosios vertės kalkuliacijos, automobilio remonto išlaidos sudarytų 10 381,00 Lt, tačiau pareiškėjas ėmėsi priemonių, remontą atlikusiai įmonei pateikdamas senos nurašytos tapačios transporto priemonės dalis, kad būtų sumažintos remonto išlaidos, t. y. veikė sąžiningai ir apdairiai. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsniu, įrodinėjimo byloje našta tenka šalims. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pareiškėjas neįrodė padarytos žalos dydžio. Anksčiau paminėti įrodymai liudija, jog pareiškėjui patikėto valstybės turto atstatomojo remonto išlaidos yra 6 500 Lt. Tuo tarpu atsakovas neįrodė, jog šios išlaidos yra mažesnės ar kitokio dydžio, todėl jo argumentai, dėstomi apeliaciniame skunde, vertintini kaip nepagrįsti.
Dėl žalos, padarytos sužalojant statutiniam valstybės tarnautojui patikėtą turtą tarnybos metu dėl netyčinių veiksmų, atlyginimui taikytinos teisės ir žalos dydžio apskaičiavimo
Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas), patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 1 straipsnyje numatyta, kad Statutas nustato vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą ir mokymąsi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus.
Remiantis Statuto 2 straipsnio 2 dalimi, pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.
Statuto 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už vidaus reikalų įstaigai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn.
Materialinės atsakomybės pagrindai, sąlygos ir tvarka Statute ir kituose vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nesureguliuota, todėl taikytinas Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ), kurio 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo 16 straipsnio 4 ir 5 dalys, 19 straipsnio 2 ir 3 dalys, 39 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas ir šio Įstatymo VI skyrius taikomi be išlygų. Kitos šio Įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai.
Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas.
Valstybės tarnautojų materialinę atsakomybę reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnis:
„1. Valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą.
2. Valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių.
3. Valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą žalą valstybės tarnautojas gali atlyginti savo noru.
4. Jei valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme.
5. Atlyginant žalą išieškoma suma negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio.
6. Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu dėl valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą“.
Kaip matyti, pagal šio straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą.
Tiesioginė materialinė žala yra tiesioginiai nuostoliai. Nuostoliai – žala išreikšta pinigais (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis).
Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Akivaizdu, kad 2 dalyje numatytas žalos atlyginimo teisinis reguliavimas taikytinas tik tais atvejais, kai reikalaujama žalos atlyginimo iš specialių subjektų – valstybės tarnautojų, padariusių žalą jiems atliekant vidaus administravimo veiklą. Kas yra vidaus administravimas, apibrėžiama Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje (toliau – ir ABTĮ): ,,Vidaus administravimas – administravimo veikla, kuria užtikrinamas valstybės ar vietos savivaldos konkrečios institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos funkcionavimas (struktūros tvarkymas, personalo valdymas, turimų materialinių-finansinių išteklių tvarkymas ir valdymas), kad ji galėtų tinkamai vykdyti priskirtus viešojo administravimo ar kitos valstybinės veiklos uždavinius“. Taigi VTĮ 32 straipsnio 2 dalis taikytina tik asmenims, kurių veikla užtikrinamas valstybės ar vietos savivaldos konkrečios institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos funkcionavimas. Pareigūnai, atliekantys valstybės sienos apsaugos funkciją ir šiems tikslams naudojantys valstybės turtą, nėra asmenys, atliekantys vidaus administravimo veiklą, kaip tai apibrėžiama ABTĮ 2 straipsnio 2 dalyje, todėl tokių statutinių valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės teisinis pagrindas yra ne Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis, o to paties straipsnio 1 dalis. Be to, tiek, kiek šios atsakomybės nereguliuoja Statutas bei Valstybės tarnybos įstatymas, taikytinas Darbo kodeksas (Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis). Šiuo atveju svarbu pastebėti, jog Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nenustatytos atlygintinos žalos ribos, todėl būtent šia apimtimi taikytinas Darbo kodeksas, kurio 254 straipsnyje numatyta, jog darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio Kodekso 255 straipsnyje. Nagrinėjamoje byloje Darbo kodekso 255 straipsnyje numatytų sąlygų visiškam žalos atlyginimui nėra, todėl taikytina bendroji Darbo kodekso 254 straipsnyje numatyta taisyklė, jog atlygintinos žalos dydis negali viršyti darbuotojo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 1523, 76 Lt. Vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio žalos atlyginimas išieškomas ne ginčo tvarka pagal Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalies taisykles (b. l. 43). Atsakovas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 6 dalį tokio žalos išieškojimo neginčija, todėl kolegija dėl šio išieškojimo nutartyje nepasisako. Priteistina pareiškėjui iš atsakovo žalos atlyginimo suma, kaip minėta, negali viršyti trijų pareigūno vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio – vieno pareigūno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio žalos atlyginimo suma išieškoma ne ginčo tvarka, dėl to priteistina suma negali viršyti dviejų pareigūno vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, t. y. priteistini 3 047,52 Lt. Kita reikalavimo dalis atmetama.
Paminėtų teisės taikymo ir aiškinimo argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. T. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. sprendimą pakeisti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. sprendimu iš M. T. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės naudai priteistą žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 3 047,52 Lt, priteistų turėtų išlaidų sumą – iki 60 Lt.
Kitą reikalavimo dalį atmesti.
Priteisti iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės M. T. naudai 20 Lt jo turėtų išlaidų.
Nutartis neskundžiama.