Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant pareiškėjos UAB „Bitė Lietuva“ atstovui, antstolei Marijai Lekstutienei ir skolininkui R. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Bitė Lietuva“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstolei Marijai Lekstutienei, R. Č., I. Č. dėl skolininko turto dalies nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo I. Č. nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, su R. Č. kartu negyvena jau daugiau nei trejus metus, sudarę santuoką kartu gyveno labai trumpai, santuokos nenutraukė, nes abu gyveno užsienyje ir neturėjo tam galimybės, iš užsienio grįžo prieš pusę metų, tačiau nerado laiko susitvarkyti santuokos nutraukimo reikalų. Paaiškino, kad, jos žiniomis, sutuoktinis dirba nelegaliai, jį matė prieš metus, su juo kalbėjosi dėl santuokos nutraukimo.

Į teismo posėdį pareiškėjos UAB „Bitė Lietuva“ atstovas bei antstolė Marija Lekstutienė neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, gautas pareiškėjos atstovo prašymas pareiškimą patenkinti ir nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant (b.l. 39, 41).

Į teismo posėdį skolininkas R. Č. neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b.l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.

Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). CK 3.117 str. numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik kodekse numatytais atvejais.

Pagal CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d., preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė Marija Lekstutienė vykdo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-03-14 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-530-359/2014 dėl 741,95 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš R. Č. kreditorės UAB „Bitė Lietuva“ naudai. Iš antstolės 2014-11-24 patvarkymo (vykdomoji byla Nr. 0007/14/00704) matyti, kad skolininko vardu transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nėra registruota, piniginių lėšų banko sąskaitose nėra, o VSDFV duomenimis skolininkas nedirba. Bylos duomenimis, I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš MAXIMA, LT, UAB, į.k. 123033512. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) R. Č. yra sudaręs santuoką su I. Č., santuoka sudaryta 2011-01-12. Nei suinteresuotas asmuo (skolininkas) R. Č., nei I. Č. nepateikė duomenų apie galimai sutuoktinių sudarytą povedybinę sutartį, 2014-11-23 Vedybų sutarčių registro duomenimis tokia sutartis taip pat neįregistruota, todėl konstatuotina, kad tokios sutarties sutuoktiniai nėra sudarę. Sutuoktiniai I. Č. ir R. Č. bendro santuokoje įgyto nekilnojamojo turto neturi. Skolininko R. Č. sutuoktinė dirba MAXIMA LT, UAB, į.k. 123033512, buveinės adresas Vilnius, Savanorių per. 247.

Skolininko R. Č. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ I. Č. darbo užmokesčio, nes sutuoktiniai nėra sudarę povedybinės sutarties, nustatančios, kad I. Č. darbo užmokestis yra jos asmeninė nuosavybė, arba konkrečią dalį, priskirtiną R. Č. nuosavybei. Byloje taip pat nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 str. Suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, dėl kurių galima nepaisyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Atsižvelgiant į tai, kad darbo užmokestis gali keistis, nustatoma ne tiksli suma, o jo dalis, kuri, vadovaujantis sutuoktinių lygių dalių principu, priklauso skolininkui.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo svarbu, kad nustatant skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, būtų pasirinktas toks būdas, kuris būtų racionaliausias, priimtiniausias ir labiausiai atitiktų bendraturčių bei kreditoriaus interesus. Teisingiausias skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas, kuris atitiktų tiek išieškotojos, tiek skolininko bei jo sutuoktinės interesus, būtų nustatant, kad skolininko R. Č. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ I. Č. turto, įgyto po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog R. Č. nustatytina ½ I. Č. darbo užmokesčio dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos UAB „Bitė Lietuva“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad skolininko R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) turtą bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) turto, įgyto po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.