Kauno apygardos teismo nuosprendis

2007-04-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-232-245-2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2007-04-24
Bylos Nr.
1A-232-245-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Romas Aikevičius
Nuteistasis
V. S.
Nukentėjusysis
R. Ž.
Advokatai
Vanda Laukevičienė
Pranešėjas: K. Dargužis Baudž. byla Nr. 1A-232-245/07Teisėja: N. Urbonienė(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. balandžio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Romo Aikevičiaus, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nukentėjusiosios atstovei advokatei Vandai Laukevičienei, gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22. val. iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus atvejus kai tai susiję su darbu ar mokslu.

Patenkintas iš dalies nukentėjusiosios R. Ž. civilinis ieškinys. Priteista iš V. S. 23 litai turtinei žalai ir 2000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. buvo nuteistas už tai, kad jis 2006 m. balandžio 29 d. apie 16. 30 val. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Birštono m., užpuolė nukentėjusiąją R. Ž., norėdamas atimti kastuvą, tris kartus tampė ir stumdė ją po žemės sklypą, pargriovė ant automobilio, ant žemės, t.y., smurtavo R. Ž. atžvilgiu, ji griūdama atsitrenkė į automobilį ir susižalojo dešinę ranką ir koją. Šiais veiksmais padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti, jį išteisinti, civilinį ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, jog teismas neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, neteisingai juos įvertino. Teigia, jog nebuvo surinkta įrodymų, jog jis būtų smurtavęs prieš nukentėjusiąją R. Ž.. Mano, jog teismas būdamas šališkas ir neobjektyvus, padarė klaidingas išvadas dėl nusikalstamo įvykio, kurio iš viso nebuvo. Teismas, neatsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato pateiktus išaiškinimus nepagrįstai jį pripažino kaltu, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, o išvadas pagrindė prielaidomis ir vienintelės nukentėjusiosios nenuosekliais parodymais, kurių nepatvirtina kiti įrodymai. Apeliantas mano, jog teismas išnagrinėjo bylą neišsamiai ir paviršutiniškai, pažeisdamas BPK 305, 20 straipsnių nuostatas. Apeliantui nesuprantama, kodėl teismas jo parodymus vertino kritiškai. Jis teigia, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu davė išsamius ir nuoseklius parodymus, į visus klausimus atsakinėjo logiškai ir suprantamai. Nuteistasis mano, jog teismo suinteresuotumą bylos baigtimi įrodo tokie nuosprendyje pateikti samprotavimai „esant tokioms aplinkybėms ir tokiam nuolatiniams konfliktui, ramiai srovėti tarp besikoliojančių ir rėkiančių moterų ir nieko nedaryti nėra įmanoma“ teigia, jog tokie nuosprendžio argumentai su išvedžiojimais yra neteisėti, nes teismas vadovaujasi ne įrodymais, o savais išvedžiojimais bei prielaidomis. V. S. nurodo, jog teismas visiškai neišsiaiškino jo asmeninių savybių, tai, jog jis yra ramaus būdo, nekonfliktiškas, praeityje neturėjęs jokių reikalų su teisėsaugos institucijomis. Teigia, jog konfliktai tarp seserų tęsiasi ne vienerius metus, todėl jis į tai nebekreipia dėmesio. Apeliantas nurodo, jog teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog jis į namus grįžta 17 val., nes savo motinai padeda tvarkytis ūkyje ir į tai, jog nukentėjusioji yra kreipusis į teismą civiline tvarka, ir civilinėje byloje apelianto žmona yra atsakovė. Mano, jog nukentėjusioji kreipdamasi privataus kaltinimo tvarka, siekia paveikti morališkai ir paklusti jos diktuojamoms sąlygoms. Mano, kad buvo pažeistas rungtyniškumo principas.

Apeliantas nurodo, jog teismas, priteisdamas nukentėjusiajai R. Ž. 2000 litų neturtinės žalos, pažeidė BPK 113 str. nuostatas, nes pareikštas civilinis ieškinys nebuvo įrodytas. Nuteistasis nurodo, jog nukentėjusioji kreipdamasi privataus kaltinimo tvarka nurodė, jog jis ją netikėtai fiziškai grubiai užpuolė, stumdė po sklypą ir pargriovė ant žemės. Teisme nukentėjusioji parodė, jog nuteistasis nei karto jai nesudavė, tik bandė atimti kastuvą, o tuo momentu ji pati nugriuvusi. Apelianto nuomone, nukentėjusioji tokiais parodymais paneigia kaltinimus bei patvirtina faktą, kad jis jai smūgio nesudavė, tarp jų nebuvo jokio kontakto ar prisilietimo. Todėl mano, jog padaryta teismo išvada, kad V. S. tampė ir stumdė R. Ž., pargriovė ją ant automobilio ir ant žemės, taip smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, prieštarauja pačios nukentėjusiosios parodymams. Nurodo, jog nevienodai yra nurodytas ir konflikto laikas. Apeliantas nurodo, jog R. Ž. parodymus paneigia ir liudytojas L. S., kuris parodė, kad matė sode tris moteris ir Ž. vyrą, matė kaip V. S. išėjo iš namo, priėjo prie konfliktuojančių moterų, tačiau į konfliktą nesikišo, nesmurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu. Nuteistasis teigia, jog specialisto išvada negalėjo būti vertinama kaip įrodymas, neginčijamai pagrindžiantis jo kaltę, nes nukentėjusioji prieš tariamą jos sumušimą ir po to, kelias dienas dirbo darže, kasė lysves, sodino, tvarkėsi aplinką, todėl specialisto išvadoje nurodytos kraujosruvos galėjo atsirasti ir kitomis aplinkybėmis, juo labiau, kad nukentėjusioji apžiūrai pas specialistus nuvyko tik praėjus 3 dienoms po konflikto. Nuteistasis prašė iškviesti į teismo posėdį specialistą, tačiau jo prašymą teismas nepagrįstai atmetė. V. S. nurodo, jog be nukentėjusiosios parodymų daugiau nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu teismas jį galėjo pripažinti kaltu. Todėl mano, jog teismo išvada dėl jo kaltės yra nepagrįsta ir neteisėta, nes priimta pažeidžiant BPK 301 str. 2 d. normas. Apeliantas nurodo, jog dėl padarytų tariamų sužalojimų nukentėjusiajai nebuvo paskirtas gydymas, nebuvo išrašyti vaistai. Nuteistajam nesuprantama, kokių įrodymų pagrindu teismas konstatavo, kad neturtinė žala yra padaryta, nes nukentėjusiajai reikėjo gydytis. Apelianto nuomone, nėra įrodyta ir tai, kad nukentėjusioji vartojo raminamuosius vaistus, nes nebuvo pateikta vaistų pirkimo kvitai, tuo labiau, raminamuosius vaistus paskiria gydytojas, ir jie yra parduodami tik pagal gydytojo išrašytą receptą. Nuteistasis teigia, jog teismas priteisdamas neturtinę žalą atsižvelgė į tai, kad šiuo metu R. Ž. pasveikusi ir yra darbinga, tačiau nuteistojo nuomone, nukentėjusioji po konflikto net nebuvo susirgusi, į medikus nesikreipė ir niekada nesigydė, nes nebuvo ką gydyti, todėl nebuvo nuo ko ir pasveikti. Apeliantui nesuvokiama, kaip dvi nežymios kraujosruvos galėjo sukelti tokius fizinius skausmus, kuriuos teismas įvertino net 2000 litų suma. Mano, kad teismas be jokio pagrindo priteisdamas atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajai, kurios net nebuvo padaryta, grubiai pažeidė teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas tenkindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos nesivadovavo LR CK 6.282 str. nuostatomis bei neatsižvelgė į pačios nukentėjusiosios kaltės dydį ir į nuteistojo turtinę padėtį, kad jis rūpinasi neįgalia žmona ir šeima bei gauna mažas pajamas iš savo nepelningo verslo. Nuteistasis mano, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo surinkta jokių jo kaltę patvirtinančių neginčijamų įrodymų. Teismas bylos nagrinėjimo metu buvo šališkas ir neobjektyvus, akivaizdžiai nusistatęs jo atžvilgiu. Todėl mano, jog tai turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui.

Nukentėjusioji R. Ž. atsikirtimu į apeliacinį skundą prašė nuteistojo skundą atmesti, tačiau nurodė, kad nors teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, tačiau neapklausė svarbių liudytojų – jos motinos J. R., vyro A. Ž., kurie matė konfliktą ir gali duoti parodymus.

Nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą patenkinti, prokurorė ir nukentėjusiosios atstovė prašė skundą atmesti. Be to, pastaroji nurodė, kad nukentėjusioji ir pastarosios motina neatvyks į apeliacinės instancijos teismo posėdį duoti parodymų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas, nuosprendis naikintinas.

Nuteistojo V. S. kaltė nuosprendyje grindžiama specialisto išvada Nr. G 395/06 ir nukentėjusiosios R. Ž. parodymais.

Nukentėjusioji R. Ž. parodė, jog iš nugaros ją puolė V. S., pastūmė ir ji nukrito ant jo mašinos, užsigavo labai ranką. Kai V. S. tempė už kastuvo, pakratė už kastuvo kokius tris kartus, nukentėjusioji pakrypo, V. S. ją pastūmė ir ji neišsilaikiusi nugriuvo. Ji susitrenkė į automobilio veidrodėlį, jai buvo sužalota mentė. Prašo priteisti turtinės žalos 133,40 litų ir neturtinės žalos 9000 litų. Neturtinę žalą sudaro fizinis skausmas, pergyvenimai, įžeidimai. Konfliktas vyko apie 16 valandą.

Kolegija laiko nustatyta, kad nukentėjusiosios R. Ž. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi jos pačios nurodymams ir liudytojo L. S. parodymams.

R. Ž. apklausiama 2006 09 25 taikomojo posėdžio metu nurodė, jog V. S. ją tąsė, stumdė ir ji atsitrenkė į mašiną. Į teisėjos klausimą jį nurodė, jog V. S. visu svoriu užgriuvo ant jos ir ji tada nugriuvo. Vėliau teisėjai ji aiškino: „jis mane stumdė, stumdė ir aš pargriuvau“ (b.l.19).

Nuteistasis teisme parodė, jog jokių veiksmų nukentėjusiosios R. Ž. atžvilgiu neatliko. Girdėjo, kaip sode moterys barėsi. Jis išėjęs į lauką pasiklausė, stovėjo šalia R. S..

Liudytojas L. S. teisme parodė, kad jis po 17 val. ėjo į nuomos punktą pasikeisti kasečių. Nuoma dirba nuo 17 val. Išgirdo vyrų ir moterų riksmus. V. S. ten nebuvo. Buvo sena moteriškė, V. S. žmona ir dar du nepažįstami asmenys. V. S. vėliau išėjo iš namo, parėkavo ir grįžo atgal. Matė stovinčią R. Ž.. Girdėjo keiksmažodžius, juos vartojo visi. Nematė, kad būtų kas nors pastūmęs R. Ž.. Nematė, kad V. S. ką nors turėtų rankose. Liudytojas įėjęs į nuomą paklausė V. S. kas vyksta, bet ką atsakė V. S., nepamena, jis buvo susinervavęs. Vėliau jam V. S. paaiškino, kad konfliktas vyksta dėl žemės. Nuteistojo kaltę paneigia nuoseklūs liudytojo L. S. parodymai, iš kurių matyti, kad V. S. smurto prieš nukentėjusiąją R. Ž. nenaudojo. Pastaroji aplinkybė taip pat patvirtina neobjektyvią nukentėjusiosios nuostatą byloje V. S. atžvilgiu.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo byloje surinktus, teisminio tyrimo metu patikrintus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140str. 1 d., t.y., tampė nukentėjusiąją ir stumdė po žemės sklypą, pagriovė ant automobilio, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Tokių įrodymų šioje byloje nėra. Kolegija padarė išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Todėl pirmos instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas išteisinamasis nuosprendis (LR BPK 329 str. 1 p.).

Teismo padaryta išvada, kad nukentėjusioji turėjo gydytis, gėrė raminamuosius vaistus, neatitinka bylos aplinkybių. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusioji būtų lankiusis pas gydytojus, kad jai būtų paskirti raminamieji vaistai.

Apkaltinamasis nuosprendis paremtas paviršutinišku įrodymų vertinimu. Teismo nuosprendyje kritiškai, kaip savotiškas gynimosi variantas vertinami nuteistojo V. S. parodymai. Tokie teismo nuosprendyje pateikti įvertinimai: „esant tokioms aplinkybėms ir tokiam nuolatiniam konfliktui, ramiai stovėti tarp besikoliojančių ir rėkiančių moterų ir nieko nedaryti nėra įmanoma“, yra neteisėti, pagrįsti prielaidomis ir spėlionėmis. Apylinkės teismas šioje dalyje padarė prielaidą, o jomis apkaltinamąjį nuosprendį grįsti draudžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos reikalavimai- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 06 20 nutarimo Nr.40 3.1.8 p.

Teismo nuosprendyje išdėstytas teiginys, kad nuteistojo kaltė įrodyta paties nuteistojo duotais teisme parodymais, t.y., jis parodė, jog sode vyko konfliktas dėl žemės tarp abiejų seserų ir jis ten buvo, buvo susijaudinęs, prieštarauja tame pačiame nuosprendyje padarytoms išvadoms, be to, nėra aiškių motyvų ir išvadų, pagrindžiančių V. S. padarytą nusikalstamą veiką.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, konfliktai tarp nukentėjusiosios ir jos sesers tęsiasi dveji metai. Nukentėjusiosios R. Ž. sesuo dėl kilusio 2006 04 29 konflikto, 2006 05 02 kreipėsi į Birštono PK, prašydama apginti pažeistas jos teises. Todėl grįsti nuteistojo V. S. kaltę aplinkybe, kad konfliktai dėl žemių tarp seserų yra nuolatiniai, nėra pagrindo.

Specialisto išvada nustatyta, jog nukentėjusiajai padarytais sužalojimais buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tačiau bylos medžiaga nustatyta, jog dėl sužalojimų R. Ž. pas ekspertą kreipėsi praėjus 3 dienoms po konflikto. Tačiau teismas nuosprendyje visiškai nevertino šios aplinkybės, nesiaiškino ir kitų sužalojimų atsiradimo galimybių.

Nuosprendyje turi būti išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Byloje teisinančius parodymus davė liudytojas L. S.. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje jo parodymus išdėstė, tačiau jų nevertino, nepašalino prieštaravimų tarp nukentėjusiosios ir minėto liudytojų parodymų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog teismo posėdžio metu buvo apklaustas tik vienas įvykį matęs liudytojas. Nors teismo posėdžio metu nukentėjusioji R. Ž., nuteistasis V. B. bei liudytojas L. S. patvirtino, kad įvykio vietoje buvo ir daugiau žmonių, mačiusių konfliktą. Teismas nepagrįstai įvykį mačiusių asmenų neapklausė liudytojais, nežiūrint į tai, kad tie asmenys dalyvavo taikomajame posėdyje. Byloje surinktų įrodymų vertinimas - išimtinė teismo teisė ir pareiga. Kiekvienu atskiru atveju teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia klausimą, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiosios parodymai patvirtina tik faktinę aplinkybę – kad tarp jos ir jos sesers vyko konfliktas dėl žemės. Specialisto išvada nustatyta, jog R. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tačiau specialisto išvada nepaneigia nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad minėti sužalojimai galėjo atsirasti ir kitomis aplinkybėmis. Todėl vien nukentėjusiosios parodymų pagrindu bei specialisto išvada dėl anksčiau paminėtų aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį V. S. atžvilgiu, nėra pagrindo. Teismo nuosprendyje išdėstytos išvados dėl V. S. kaltumo, nepagrįstos. Todėl kolegija sprendžia, kad V. S. nuteistas nepagrįstai, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 3 str.1 p. 303 str. 5d. 1 p.).

Nukentėjusioji apeliacinės instancijos teismo posėdyje nedalyvavo. Privataus kaltinimo bylose kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis (BPK 408 str.). Pastaroji neprašė apklausti kitus įvykį mačiusius asmenis.

Nenustačius kaltės, negalimas ir civilinio ieškinio patenkinimas.

Teisėjų kolegija laiko, jog nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodant nuosprendžio priėmimo datą, padaryta spausdinimo klaida, įrašyta 2006 m. sausio 26 d. Ši klaida taisytina, nuosprendžio priėmimo data laikytina 2007 m. sausio 26 d.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 d.,

nusprendė:

Prienų rajono apylinkės teismo 2007 01 26 nuosprendį, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str.1 d., panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

V. S. pagal BK 140 str. 1 d. išteisinti (BPK 3 str.1 p.).

R. Ž. civilinius ieškinius atmesti.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai: Regina CemnolonskienėRomas Aikevičius