Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, sekretoriaujant Loretai Janušauskienei, dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui A. B., asmens, trauktino administracinėn atsakomybėn, atstovei adokato padėjėjai R. U., išnagrinėjusi

L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vykdančios individualią veiklą pagal verslo liudijimą, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S., būdama darbdave, (duomenys neskelbtini) esančioje turgavietėje leido dirbti nelegalų pardavėjos darbą nuo 2006 m. iki 2013 m. gegužės mėnesio V. B. nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties, nepranešusi apie darbuotojos įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui.

Tuo L. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. bei 99 str. 2 d., 3 d. ir 6 d. reikalavimus, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d.

Trauktinas administracinėn atsakomybėn asmuo L. S. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad Jazminų turgavietėje dirba apie 19 metų, verčiasi prekyba drabužiais bei avalyne įsigydama verslo liudijimus. Pradžioje turgavietėje nuomojosi vieną prekiavimo vietą. Kai 2010 metais pastatė naują paviljoną, tuomet išsinuomavusi papildomą vietą. Su Jazminų turgaus administracija pasirašydavo metams nuomos sutartis. Abejose vietose pati neprekiavusi. Nuo 2012 metų vieną vietą žodiniu susitarimu perleidusi V. B., kuri jai mokėjusi nuomos mokestį. Už abi vietas Jazminų turgavietei nuomos mokestį mokėjusi pati. Kelis kartus V. B. parvežusi prekių ir apie tai padariusi atžymas jos vedamame žurnale. Bet kiekviena savo prekiavimo vietoje dirbusi savarankiškai, jų nesiejo jokie darbiniai santykiai. Kasos aparatus buvo įsigijusios savarankiškai. Kasos aparato, kuriuo naudojosi V. B., dokumentai atsidūrė pas ją, nes V. B. paskutinę turguje darbo dieną viską palikusi išvyko. V. B. ją apkalbanti, nes pyksta, jog atsisakė jai toliau nuomoti prekiavimo vietą.

Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektorius A. B. paaiškino, kad į darbo inspekciją kreipėsi V. B., kuri skundėsi dėl nelegalaus darbo, nesumokėto darbo užmokesčio. Patikrinimo metu nustatyta, kad prisidengiant paslaugų teikimu ir perkant verslo liudijimus buvo maskuojami darbiniai santykiai. V. B. dirbo drabužių pardavėjos darbą pagal L. S. nustatytą darbo laiką ir sąlygas, pardavinėjo jos pristatomas prekes, nustatytomis kainomis. Už darbą gaudavo kasdieninį atlygį. Nekilo jokių abejonių dėl nelegalaus darbo fakto. Patikrinimo pasekoje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, L. S. kaltę neigė.

Liudytoja V. B. paaiškino, kad netekusi darbo vaikščiojo po turgų ir ieškojo galimybės įsidarbinti. Jazminų turgavietėje susitiko L. S., kuri tuo metu užsiėmė prekyba. L. S. turguje turėjo kelias prekiavimo vietas, kuriose dirbo jos samdomi žmonės. Žodžiu sutarė, kad ji dirbs pardavėjos darbą. Viskas prasidėjo 2006 metais ir taip tęsėsi iki 2013 metų gegužės mėnesio. Kiekvieną dieną dirbusi nustatytu laiku ir nustatytų dienų skaičių per savaitę. Po kiekvienos darbo dienos L. S. jai mokėjo 20-25 Lt atlygį. Darbo užmokestis priklausė nuo parduotų prekių. Prekes jai pristatydavo taip pat L. S., jas daugiausia pirkdavo Gariūnų turgavietėje ir sąskaitas išrašydavo jos (V. B.) vardu, jas pasirašydavusi parvežtas Alytuje. Dėl gaunamų pardavimui prekių apskaitos buvo vedamas žurnalas, kur abi su L. S. darydavo įrašus apie pateiktas pardavimui bei parduotas prekes. Slepiant darbinius santykius turėjusi pirkti verslo liudijimą, su tuo susijusias išlaidas padengdavo L. S.. Tuo metu buvusi neįgali, todėl verslo liudijimas kainuodavo pusę kainos. Pastačius turgavietėje naują paviljoną, L. S. ten nuomojo kelias vietas. Dėl vienos vietos sutartis būdavo sudaroma jos vardu. Jai atnešdavo tik pasirašyti. Vienoje nuomos sutartyje, surašytoje jos vardu akivaizdžiai matosi, kad už ją galimai pasirašė L. S.. Įvedus privalomą kasos aparatų naudojimą, ji kartu su L. S. ėjo į V. L. individualią įmonę, kur kasos aparato pirkimas buvo įformintas jos (V. B.) vardu, bet visus dokumentus pasiėmė L. S., sumokėjo reikiamą sumą pinigų. Ir vėlesnes įvairias įmokas dėl kasos aparato atliko L. S.. Gautą už kasos aparato įsigijimą kompensaciją atidavusi L. S.. Santykiai su darbdave pašlijo tuomet, kai baigėsi neįgalumas ir tada L. S. tekdavo daugiau mokėti už perkamą jai verslo liudijimą, kompensuoti jai įmokas SODRAI.

Liudytojas V. L. paaiškino, kad esantis individualios įmonės savininkas, užsiimantis kasos aparatų pardavimu ir aptarnavimu. Prisimena, kad V. B. kreipėsi pas jį dėl kasos aparato veiklos sustabdymo, bet negalėjo pateikti kasos aparato dokumentų, kuriuos vėliau atnešė L. S..

Prašymu (b. l. 4) V. B. 2013-04-29 pranešė darbo inspekcijai apie tai, kad nuo 2006 metų dirbo be darbo sutarties pas L. S., jos nuomojamose prekyvietėse Alytuje Jazminų turgavietėje.

Nelegalaus darbo tyrimo akte (b. l. 3) nurodyta, kad pas fizinį asmenį L. S. (duomenys neskelbtini) esančioje turgavietėje dirbo vienas asmuo, neįforminus darbinių santykių teisės aktų nustatyta tvarka. Tai V. B..

PVM sąskaitos faktūros (b. l. 13) patvirtina, kad L. S. UAB „Alytaus prekybai“ už 2013 m. gegužės mėnesio nuomą mokėjo atitinkamai 825 Lt ir 900 Lt.

SODROS duomenų pažymos (b. l. 37-39, 40-42, 43-45) patvirtina, kad 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2012 m. ir 2013 m. atskirais laikotarpiais V. B. dirbo turėdama įsigijusi verslo liudijimą. Nuo 2006-09-30 gavo ligos pašalpą, o nuo 2009-08-28 iki 2012-08-31 netekto darbingumo pensiją. L. S. nuo 2006 m. iki pažymos pateikimo momento (2013-09-16) dirbo įsigijusi verslo liudijimą.

UAB „Alytaus prekyba“ pateiktos patalpų nuomos sutartys (b. l. 53-69) patvirtina, kad Jazminų gatvės turgavietėje L. S. 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m. ir 2013 m., o V. B. 2012 m. nuomojo patalpas, prekybinį plotą. Sutartyse nenurodytos konkrečios vietos, jų skaičius, ploto dydis, tik galiojimo laikotarpis, apimantis kalendorinius metus, mėnesinis nuomos mokestis. 2013 metams su L. S. sudarytoje patalpų nuomos sutartyje nurodyta mėnesinis nuomos mokestis - 1200 Lt. Darbo inspekcijos su bylos medžiaga teismui pateiktoje kitoje patalpų nuomos L. S. 2013 metams sutartyje (b. l. 12) nurodyta nuomos mokestis 1100 Lt. 2012 metams V. B. vardu surašytoje patalpų nuomos sutartyje (b. l. 23-25, 67-69) paskutiniame lape nuomininko parašas ir žodžiai „V. B.“ parašyti akivaizdžiai panašiu rašysenos braižu kaip L. S. patalpų nuomos sutartyse.

Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktoje informacijoje (b. l. 70-113) nurodyta, kad V. B. 2006 m., 2007 m. ir 2011 m. verslo liudijimų įsigijusi nebuvo.

Veiklos atsiskaitymo žurnale nurodyti mėnesių pavadinimai, dienos, drabužių ir avalynės pavadinimai, pinigų sumos, bendra dienos suma. Sąsiuvinyje pirmoje jo dalyje įrašai daryti daugiausia viena rašysena, o antroje sąsiuvinio dalyje – kita. V. B. patvirtino, kad pirmoje dalyje įrašus dariusi ji pati, o antroje dalyje – L. S.. Šias aplinkybes patvirtino teisme apklausta, jai parodžius sąsiuvinį, ir L. S.. Ji patvirtino, kad sąsiuvinyje įrašydavo iš G. V. B. atvežtas prekes.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad fizinis asmuo L. S. pažeidė įstatymų reikalavimus ir esant nustatytiems darbo sutarties požymiams leido nelegaliai dirbti V. B., nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties bei nepranešusi apie darbuotojos įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties arba jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 2 d. ir 3 d. darbo sutartis turi būti sudaryta raštu. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 6 d. nurodoma, kad darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 3 d. darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal LR ATPK 41³ str., o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius. V. B. realiai dirbo pardavėjos darbą, šis darbas buvo dirbamas esant abipusiam sutarimui su L. S.. V. B. pakluso darbdavės nustatytai darbo tvarkai, gavo darbui reikalingas priemones (prekiavimo vietą, kasos aparatą, prekes), o už atliktą darbą gavo atlyginimą. Tarpusavio santykiai turėjo ilgalaikį ir pastovų pobūdį. Siekiant išvengti mokesčių mokėjimo į biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondą, darbiniai santykiai buvo maskuojami po neva V. B. vykdoma individualia veikla, šiai kartais perkant verslo liudijimus, o pastarosios patirtas išlaidas kompensuojant L. S..

L. S. kaltės dėl padaryto pažeidimo visiškai nepripažino, bet tai vertintina tik jos gynybine pozicija ir siekimu išvengti griežtos įstatymų numatytos atsakomybės. Nėra pagrindo netikėti V. B. parodymais, kuriuos patvirtino faktinės aplinkybės. Nors L. S. neigė buvusius darbinius santykius su V. B., bet daugelį jos nurodytų aplinkybių patvirtino. L. S. neneigė tų faktų, kad suteikė V. B. vietą prekiavimui, pati nuomodama ją iš UAB „Alytaus prekyba“. Nors 2012 metams nuomos sutartis įforminta V. B. vardu, bet ji pasirašyta akivaizdžiai L. S. rašysenos braižu. Neneigė L. S., kad parveždavo iš Gariūnų prekes ir jomis prekiaudavo V. B.. Patvirtino, kad V. B. teismui pateiktame veiklos apskaitos žurnale, jo antroje dalyje, dariusi įrašus. Patvirtino, kad pati išrašydavo prekių pirkimo-pardavimo kvitus, kurių keletą teismui taip pat pateikė V. B., tuo pagrįsdama prekių perleidimą V. B.. V. B. nurodė, kad šie dokumentai buvo tik formalūs, laikomi darbo vietoje tik dėl pateikimo tikrintojams. L. S. taip pat neneigė, jog disponavo V. B. darbo vietoje naudojamo kasos aparato dokumentais.

L. S. nepripažino tik vienintelės aplinkybės – darbinių santykių egzistavimo, teigdama, kad V. B. tuo metu vykdė savarankišką individualią veiklą. Nustatyta, kad atitinkamais laikotarpiais V. B. iš tikrųjų turėjo įsigijusi verslo liudijimą, tačiau pripažintina, kad tai buvo daroma tik darbinių santykių maskavimui, lėmė didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui. Darbo pas L. S. laikotarpiu V. B. buvo iš dalies nedarbinga, gavo netekto darbingumo pensiją, neprivalėjo mokėti socialinio draudimo įmokų ir turėjo teisę į nuolaidą įsigyjant verslo liudijimą. Būdama socialiai apdrausta V. B. toliaravo darbinių santykių įforminimo ignoravimą ir sudarė ilgalaikes sąlygas L. S. daryti įstatymų pažeidimus.

Įvertinus nustatytas aplinkybes pripažintina, kad L. S. veikoje yra LR ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis ir ji turi būti traukiama administracinėn atsakomybėn.

Skiriant nuobaudą pažeidėjai L. S. atsižvelgtina į tai, kad jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltės nepripažino, nesigailėjo, padarė vieną iš grubiausių administracinių teisės pažeidimų, su V. B. nelegalūs darbiniai santykiai truko pakankamai ilgą laiką. Skiriant nuobaudą vertintina ta aplinkybė, kad L. S. prižiūri ir rūpinasi savo neįgaliu vaiku.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pripažinti L. S. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d., ir nubausti 6000 (šešių tūkstančių) litų bauda.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.